Prie klimato kaitos prisideda ir spintos turinys: kaip tinkamai prižiūrėti drabužius, kad jie tarnautų ilgiau?

Prie klimato kaitos prisideda ir spintos turinys: kaip tinkamai prižiūrėti drabužius, kad jie tarnautų ilgiau?

Drabužių susidėvėjimas yra natūralus procesas, kurio išvengti nuolat dėvint rūbą yra beveik neįmanoma. Tiesa, šį procesą galima sulėtinti, o bene svarbiausios priežastys, galinčios motyvuoti imtis papildomų pastangų – ne tik galimybė sutaupyti išlaidas drabužiams bei energijai, bet ir sumažinti gamtos išteklių naudojimą bei taršą. „Vinted“ tvarumo ekspertė Sigita Žvirblytė sako, kad tyrimų duomenimis, drabužių pramonė gali būti atsakinga už net iki 10 proc. viso pasaulio anglies dvideginio taršos. Pasak specialistės, prisidėti prie taršos mažinimo savo pastangomis gali kiekvienas, tačiau prižiūrėdami savo drabužius vis dar darome nemažai klaidų.

Taršą mažina ir teisinga kasdienė drabužių priežiūra

„Įvairių užsienio tyrimų duomenimis, tekstilės ir drabužių pramonės indėlis į bendrą išmetamo anglies dvideginio kiekį siekia nuo 4 iki 10 procentų. Didžiausias taršos pėdsakas, kurį palieka vienas drabužis, sukuriamas dar jo gamybos procese, išgaunant ir paruošiant reikalingas medžiagas ir audinius. Antroje vietoje atsiduria tarša, kurią per dėvėjimo laikotarpį sukuria jo savininkas, kai drabužį skalbia, valo, džiovina ar lygina. Prie to, kad būtų sumažinti drabužių gamybos mastai, gali prisidėti patys vartotojai – jie gali prižiūrėti drabužį taip, kad ir taupytų sunaudojamą energiją, ir prailgindami drabužio gyvenimą sutaupytų resursus naujam rūbui pagaminti. Drabužių gyvenimo trukmės pailginimas 3 mėnesiais galėtų sumažintų gamyboje sunaudojamo anglies dvideginio kiekį net 8 procentais“, – sako „Vinted“ tvarumo ekspertė S. Žvirblytė.

Anot jos, tvarumą skatinančios labdaros organizacijos „WRAP“ Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas taip pat parodė, kiek daug išteklių suvartojame, to dažniausiai net neįvertindami. Paaiškėjo, kad per metus viename namų ūkyje visų turimų drabužių sukuriama tarša prilygsta daugiau nei 100 porų džinsų svoriui, jiems pagaminti prireikia tiek vandens, kiek prireiktų užpildyti maždaug 1 tūkst. vonių, o išskiriamas anglies dvideginio kiekis prilygsta 6 tūkst. kilometrų, nuvažiuotų vidutiniu moderniu automobiliu. Įdomu ir tai, kad maždaug trečdalis spintoje turimų drabužių yra nereikalingi – nenešioti mažiausiai metus.

Pasaulyje vykstant vis dažnesnėms diskusijoms dėl klimato kaitos, ieškoma būdų, kaip kiekvienas gali prisidėti prie problemos sprendimo. Startuolių centras „Vilnius TechPark“ kartu su tarptautine programa „Climathon KIC“, atsakinga už kovotojų su klimato kaita judėjimą, trečius metus iš eilės organizuoja idėjų dirbtuves, kurios vyks lapkričio 27 ir 28 dienomis. Jų metu startuolių ir inovatorių komandos diskutuos apie pasaulinę klimato kaitos situaciją ir ieškos geriausių idėjų su tuo susijusių problemų sprendimų vystymui. Norinčiųjų dalyvauti dirbtuvėse klimato entuziastų, programuotojų, dizainerių, kūrėjų ar verslui neabejingų žmonių paraiškų laukiama iki lapkričio 24 dienos.

Prie projekto prisijungusi didžiausia Europoje internetinė naudotų mados prekių prekybos platforma „Vinted“ renginyje kels klausimą apie drabužių pramonės aplinkos taršos pėdsaką, o S. Žvirblytė taps projekto komisijos nare. Dirbtuvių dalyviams „Vinted“ meta iššūkį sugalvoti sumanių būdų, kaip būtų galima tvariau rūpintis savo drabužiais, sumažinti anglies dvideginio sąnaudas ir prailginti rūbų gyvenimo ciklą.

Įvardijo dažniausias klaidas

„Paprastai tariant, jei drabužiai turi ilgesnį dėvėjimo laiką, juos galima keisti kitais rečiau – sumažinant išmestų drabužių skaičių ir taip gamyboje bus sunaudojama mažiau išteklių. Nors geriausia galimybė prailginti drabužių gyvenimo ciklą ir padidinti jų ilgaamžiškumą yra dar produkto dizaino etape ir drabužių gamintojų rankose, patys vartotojai tikrai gali prisidėti prie taršos mažinimo įdėdami daugiau pastangų ir prižiūrėdami savo spintos turinį“, – tikina S. Žvirblytė.

Anot jos, didžiausios klaidos, kurias daro drabužių savininkai, yra būtent jų priežiūroje. Neretai įsigiję naują drabužį, nepasižiūrime į jo etiketėje nurodytą priežiūros instrukciją ir ja nesivadovaujame. „Kadangi drabužio gamintojas geriausiai žino, kokios yra audinyje naudotų medžiagų savybės, jis nurodo patį tiksliausią būdą, kaip rūbą kuo ilgiau išlaikyti kaip naują. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra per dažnas skalbimas, džiovinimas džiovyklėje, jei ant etiketės nurodyta nedžiovinti, per aukšta skalbimo temperatūra, nerūšiuojami skalbiniai – šie dalykai gali lemti trumpesnį drabužio nešiojimą“, – sako tvarumo specialistė.

S. Žvirblytė dalijasi keliais pagrindiniais patarimais, kaip tinkamai prižiūrėti drabužius, kad jie tarnautų ilgiau:

1.Nenaudokite džiovyklės, jei taip nurodyta gaminio etiketėje. Būtinai perskaitykite visus gaminio etiketėje esančius nurodymus. Džiovinti džiovyklėje draudžiantis simbolis – užbrauktas kvadratas su apskritimu viduje. Jei rūbus dėsite į džiovyklę, nors gamintojas nurodė taip nedaryti, rizikuojate sugadinti drabužio formą ar jis gali susitraukti. Apskritai geriau drabužius džiovyklėje džiovinti reikėtų vengti, nes taip rūbas kaitinamas ir nuo mechaninio sukimo ima dilti. Vietoje džiovyklės verčiau leiskite drabužiui išdžiūti natūraliai.

2. Nepadauginkite skalbiklio. Naudodami per daug skalbiklio galite susidurti su keliomis problemomis – ne tik pakenkti pačiai skalbimo mašinos funkcijai (atsiranda nemalonūs kvapai, kaupiasi nuosėdos), bet ir tokiu būdu drabužius sunkiau išskalauti, dėl to sunaudojama daugiau vandens, o skalbimo procese drabužiai labiau trinasi.

3. Skalbkite rečiau. Dažnai skalbiant ne tik sunaudojame daug vandens – dažnas skalbimas taip pat išblukina drabužius, jie praranda elastingumą, susitraukia, o kai kuriuos rūbus gali ir dar labiau pažeisti, jie gali greičiau plyšti. Jei rūbas nėra akivaizdžiai nešvarus, patartina iki skalbimo jį nešioti bent tris kartus (išskyrus apatinius drabužius).

4. Valykite atsižvelgdami į audinį. Kai kurie drabužių audiniai reikalauja kitokios priežiūros. Pavyzdžiui, vilnos ar kašmyro drabužius tvariau būtų ne skalbti vandeniu, o valyti oro valymo technologija. Ji pašalina nemalonius kvapus, mikroskopinius alergenus, kenksmingas bakterijas ir mikrobus, bet nepažeidžia trapaus audinio. Be to, skalbdami sportinius drabužius nenaudokite skalbinių minkštiklio, nes taip sportinių drabužių audiniai praranda savybę sugerti perteklinę kūno drėgmę (prakaitą) ir tampa nepatogūs.

5. Dėmes pašalinkite iš karto. Jei drabužį supurvinote, pavyzdžiui, aptaškėte maistu, geriau dėmės vietą rankomis išplaukite iš karto. Taip neleisite dėmei įsisenėti ir nereiks skalbti viso drabužio.

6. Paruoškite skalbimui. Nepamirškite drabužių prieš skalbdami išrūšiuoti pagal spalvą, audinio patvarumą ir sudėtį. Prieš skalbdami ir lygindami drabužius, juos išverskite – taip išsaugosite jų kokybę ir spalvą. Tai ypač aktualu tiems drabužiams, kurie labiau trinasi – marškinėliams, sportiniams megztiniams. Be to, nepamirškite užsegti visus užtrauktukus, kad už jų nesikabintų kiti drabužiai, o rūbų su sagomis nesagstykite – taip rizikuojate, kad sagos atsilaisvins, o jų skylutės išsitampys.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder