Pastoralė apie žvejybą ir moralę

Pastoralė apie žvejybą ir moralę

Na štai, pagaliau sulaukėme. Baigėsi visi šventiniai maratonai, visiškai demoralizavę tiek fiziškai, tiek morališkai. Sugrįžo į sielą normalus darbo ritmas, artimiausioje ateityje švenčių nematyti. Deja, nežadama ir tikros žiemos, kol kas - tik laikinas atšalimas, kuris, pasak sinoptikų, netruks ilgai. Kita vertus, tie, kurie tikrai nori žvejoti - randa kada ir kur. Visi toliau nuo Klaipėdos esantys vandens telkiniai pasidengę visai padoriu ledu. Minijos senvagė - taip pat. Tik štai visi laukia, kada patikimas ledas uždengs Kuršių marias, tada ir prasidės didžioji poledinė žūklė.

Pastoralė apie žvejybą ir moralę

Prieš Naujuosius ir iškart po jų Minijos tiesiojoje, ties Šernais, vadinamojoje "skerdykloje" intensyviai buvo gaudomos vėgėlės. Fosforiniais tvisteriais, dugninėmis. Pasitaikydavo dienų, kai kibdavo labai gerai. Pasak pačių žvejų - masiškai. O masiškai, matuojant lietuviškais mastais, - po keliolika vienetų per dieną.

Šiaip toje Minijos tiesiojoje vėgėlės neršia. Gaudyti žuvį neršto metu - na... nesikeiksiu pirmą metų šeštadienį. Oficialiai jokio draudimo gaudyti vėgėles neršto metu šioje ar kitoje vietoje lyg ir nėra, galioja tik bendros taisyklės, t.y. leistini žūklės įrankiai ir būdai, leistinas pagautos žuvies kiekis ir leistinas minimalus pagautos žuvies dydis centimetrais. O moralės normos ten, kur kimba žuvis, kaip visada negalioja. Svarbu kimba ir daug... o kas paskui? O paskui žūklės parduotuvėse surūgusios žvejų fizionomijos ir inkštimas - "Nebėr žuvies, prieš penkerius metus toje vietoje, tuo laiku po dvidešimtį kilogramų pagaudavau kasdien... nebėr žuvies, išnaikino".

Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas gaudyti lydekas. Kažin koks procentas žvejų jo laikysis? Lygiai toks pat, kaip ir žvejų, gaudančių ešerius ant užšalusių Kuršių marių. Jeigu jos užšals. O kiek žvejų pasitenkins leidžiamais penkiais kilogramais žuvies gero kibimo metu?

Pasiklausius legendų apie sugautos ir namo parvilktos žuvies kiekius, susidaro įspūdis, kad esame alkaniausia pasaulio tauta. Kasdien gaudom, kasdien velkam. Ir kepame, šaldome, marinuojame. Gal tai mūsų genuose? Amžinai karai, amžinai nepritekliai. Trypia Lietuvėlę purvinais batais visų šalių armijos, kas tik netingi. Štai ir išsivystė poreikis kaupti. O jei staiga karas? Nesvarbu, kad kitais metais išmesim... Darausi bambeklis... matyt, senstu, arba kaimyno fizionomija nepatinka.

Mano ausis pasiekė gandai, kad Preiloje ir Nidoje nuo ledo jau gaudo stintas. Kad ledas ant Kuršių marių jau yra - ne naujiena, tačiau, kad ant jo galima lipti - tai man netikėta. Galbūt taip ir yra, gal lydėdamas senus ir sutikdamas naujus kažką praleidau, pasitaiko. Kad ir kaip ten būtų, jeigu jau ir lipate ant Kuršių marių ledo, pasiruoškite saugumo priemones. O svarbiausia - dokumentus įsidėkite į specialų vandens nepraleidžiantį polietileninį maišelį. Kai jus galų gale ras, iš nuotraukos pase ir kitų požymių bus aišku, kam pranešti. Nepaisant nevykusių juokelių, būkite atsargūs ant ledo.

Baltijos priekrantės žuvys

Stinta (Osmerus eperlanus)

Su stinta baigiasi Baltijos priekrantėje pagaunamų žuvų pristatymas. Apie beveik visas žuvis, kurios pasitaiko Baltijos priekrantėje, jau rašėme. Stintos nebepavadinsi visiškai priekrantės žuvimi, labiau ji gaudoma mariose ir pavasarį Minijoje. Taip nuosekliai pereisim prie gėlavandenių žuvų, bet apie tai jau kituose puslapiuose.

Stintų kūnas ilgas, siauras, jų nugara žaliai rusva, šonai melsvai sidabrinės spalvos, pilvas baltas. Žvynai mažyčiai, ploni, lengvai iškrintantys. Apatinis žiomuo atsikišęs, burnoje yra nedideli dantukai. Nugaros ir uodegos pelekai pilki, pauodegio, pilvo ir krūtinės - bespalviai. Turi riebalinį peleką. Per nerštą pasidengia nerštaspuogiais. Stintos paplitusios pietuose nuo Ispanijos priekrančių iki Skandinavijos šiaurėje, Šiaurės jūros, Baltijos ir Baltosios jūrų baseinuose. Stintos dažniausiai sugaunamos 3-5 metų amžiaus, 15-22 cm ilgio ir 30-50 g svorio žuvys. Neršia ant žvyro, augalų liekanų balandžio mėn., kai vandens temperatūra pakyla iki +4-6 laipsn.C.

Pagrindinė verslinė žūklė vyksta žiemą jūros priekrantėje ir Kuršių marių vakarinėje dalyje bei po ledonešio per nerštą Nemuno deltoje. Žvejyba neršto metu stintų gausumui didesnės įtakos neturi, kadangi tai palyginti trumpo gyvenimo ciklo žuvis.

Tai oficiali statistika apie lietuvių žvejų tautinę žuvį stintą. Apie šitą žuvelę galima būtų rašyti daug - tik ar verta? Kiekvienas žvejys, kurs nors kiek domisi poledine žūkle, turi žiemą gaudyti stintas. Rašyti apie stintų gaudymo techniką ir kažkokias įrankių subtilybes irgi neverta: visi viską moka. Dabar pats stintmetis, tik va žiema nei šiokia, nei tokia, padoraus ledo dar kažin kada sulauksim. O jei sulauksim - pajuoduos Kuršių marios nuo žvejų "kolchozų". Stos broliai žvejai iš visos Lietuvos petys petin, lups agurku kvepiančią žuvytę iš marių... šimtais.

Smulkmenos

Žiebtuvėlis-žuvis

Nors kalėdinių ir naujamečių dovanėlių laikas praėjo, tačiau žiebtuvėlį, apsimetantį žuvimi, žvejui galima padovanoti bet kada. Kad ir Valentino dienos proga. Tuo pat metu patikrinsite kolegos humoro jausmą ir seksualinę orientaciją. Jeigu apsidžiaugs dovana - siūlyčiau žvejybos metu atidžiau stebėti užnugarį. O šiaip visai maloni smulkmena. Žuviai į nasrus tinka beveik visi standartiniai žiebtuvėliai, todėl dovanėlės, pasibaigus dujoms, išmesti nereikės.

Bokalai

Kitas suvenyras tikrai pradžiugins bet kurį žvejį. Molinis 0,5 litro talpos bokalas, papuoštas įvairių žuvų paveikslėliais - mielai priimama dovana ar kyšis bet kuria proga. Ypač jeigu tų bokalų daugiau nei vienas.

Orai

Prasidėjęs atšalimas suteikia vilčių rimtiems poledinės žūklės mėgėjams, laukiantiems rimto ledo ant Kuršių marių. Niekam nenoriu gadinti nuotaikos, taip pat ir sau, tačiau pirmadienį sinoptikai žada atšilimą... Man lieka tik dar kartą parašyti, jog tikiuosi, kad sinoptikai apsirinka. Tačiau praktika rodo, kad sinoptikai apsirinka tik tada, kai to nesitiki. Pagyvensim - pamatysim. O savaitgalį orai gražūs, verta išgirsti gamtos šauksmą sielos gilumoje ir, pastačius nepradėtą alaus butelį atgal į šaldytuvą, išvažiuoti žvejoti.

Orai savaitgaliui

Kas pietums?

Žuvies spurgos

300 g rūkytos žuvies (skumbrės, jūrų lydekos ar kt.), 2 kiaušiniai, 150 g virtų bulvių, 4-6 šaukštai kefyro, šaukštelis kepimo miltelių, prieskonių, smulkintų petražolių, nepilna stiklinė miltų, aliejaus.

Žuvį nuskutame, išimame kaulus, smulkiai supjaustome. Iš virtų sugrūstų bulvių, kiaušinių, kefyro, kepimo miltelių, prieskonių, petražolių ir miltų užminkome tešlą. Į tešlą sudedame žuvį, sumaišome ir šlapiomis rankomis formuojame spurgas. Jas verdame gerai įkaitintuose riebaluose.

Sąmonės nuotrupos

Jei mūsų dantų pasta išvalyti dantys netaps balti, jums puikiai tiks šis rudas kaklaraištis, kurį galite įsigyti kartu su mūsų dantų pasta.

Nervinatės dėl raukšlių, atlėpusių ausų ir kreivų kojų? Butelis degtinės, padovanotas jūsų vyrui, kaipmat sugrąžins jums žavesį, grožį ir patrauklumą.

Mano žavesio paslaptis? Be abejo, tai mano ilgi, garbanoti ir stiprūs plaukai šnervėse.

Kiekviename automobilyje būna malonių akimirkų. Zaporožietyje jų dvi - kai pajudi iš vietos ir kai laiku sustoji už mersedeso.

Po linksmo gruodžio paprastai atsėlina pagiringas sausis...

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder