Pajūris ištroškęs šilumos ir poilsiautojų

Palanga pasitinka niūriais veidais. Palangiškiai miesto prieigose liūdnai pamojuoja kiekvienai, kad ir retai pravažiuojančiai, mašinai plakatais, skelbiančiais apie nuomojamus kambarius. Lovą nakvynei gali išsinuomoti ir už 5-8 litus.

Lietuvos vasaros sostinė - pustuštė

Šiaurės vėjas, pliaupia lietus, bangos jūroje - apie 2 metrus. Kas keliolika metrų labinasi merginos: kviečia praleisti vakarą kavinėje, restoranėlyje ar užeigoje.

- Sunkus birželis, kad jį kur, liūdnai sako vienos kavinės savininkė Alina Valterienė. - Vieni nuostoliai.

Verslininkė sako, jog norinčio dirbti kavinėse jaunimo - eilės.

- Pavalgyti darbuotojams duodame - daugelis iš jų studentai, o daugiau nelabai ką galime pažadėti. Net atlyginimų nelabai turime iš ko mokėti, bet vis tiek mokame, juk žmonėms reikia už kambario nuomą susimokėti, - pasakoja ponia Alina.

Vienoje iš kavinių užverstomis aukštyn kojomis kėdėmis iš plakato šypsosi šiaulietė ponia Vitalija. Užsukame į kavinukę, kurioje dainininkė koncertuoja jau kažkelintą vasarą ir neša gerą pelną kavinės savininkams bei džiaugsmą lankytojams savo sodriu balsu.

- Vitalija išvažiavo pailsėti į Šiaulius kelioms dienoms, koncerto jau kelintas vakaras nerengiame - vis tiek lankytojų nėra. Šalta, - sako barmenas Rimvydas.

Nušvitęs Basanavičius

Vėjas plaiksto storokos striukės skvernus, pilku, lopytu perlopytu asfaltu skubame pasižiūrėti rekonstruotos J. Basanavičiaus gatvės.

Iš pilkos ir murzinos gatvės ji virto modernia alėja: grįsta spalvingomis trinkelėmis, įrėminta naujais šviestuvais, išpuošta unikaliais suoleliais ir ypatingomis šiukšliadėžėmis bei naujais kanalizacijos dangčiais, ant kurių puikuojasi Palangos miesto herbas. Trinkelės - vokiškos, šviestuvai ir kanalizacijos dangčiai prancūziški.

Po rekonstrukcijos atsodinta ir iškirstų kaštonų alėja. Apie 50 rausvai žydinčių kaštonų teko atsivežti iš Olandijos.

Gatvėse stovinčios naujoviškos šiukšlių dėžės taip pat ypatingos: jos nedega, yra atsparios smūgiams ir chemikalams.

Jau per sezono atidarymą, praėjusį šeštadienį, per naktį buvo išrautos tik ką pasodintos gėlės, o ant šviesiomis trinkelėmis grįstos gatvės liko juodos automobilių padangų ir riedučių žymės. Iki šiol turėta gatvių valymo įranga naujajam miesto perlui valyti netinka, todėl palangiškiai šią gatvę plauna šampūnu.

Visos gatvės rekonstrukciją planuojama pabaigti kitąmet.

Gatvės rekonstrukcija valstybei kainuos apie šešis su puse milijono litų.

Saulė šypsosi tik Neringai

Sukorę dar apie 30 kilometrų pučiant žvarbiam vėjui nenustembame, kad nėra eilės prie perkėlos į Kuršių neriją.

30 litų už automobilio perkėlimą per marias ir po 1,5 lito už keleivį.

Sumokėję dar 15 litų - ekologinį mokestį, riedame vingiuotu keliu į Nidą. Prasilenkiame vos su keliais automobiliais ir dviratininkais.

Nida - pustuštė. Daugiausiai turistų - pagyvenę vokiečiai. Lietuviai kažkodėl dar tebepaiso mito, jog Neringoje brangiau nei Palangoje. Įsitikinome: žuvis Neringoje - žymiai pigesnė. Lovą Nidoje gali išsinuomoti ir už 15, ir už 150 litų. Už nuostabius vaizdus: aukščiausios Parnidžio kopos smėlynus, unikalų istorinį šio krašto paveldą, laukinį pliažą ir saulę, kurios tikrai daugiau nei Palangoje, mokėti nereikia.

Tądien Neringoje švietė saulė.

Rekonstrukcija neatpažįstamai pakeitė judriausią kurorto gatvę.

Jono žuvys

Užsukame į seniausio Nidos žvejo - Jono Šato sodybą. Jei nevalgei Jono rūkytos žuvies, vadinasi, Nidoje nebuvai.

Jonas kelioms dienoms išvažiavo pailsėti į kaimą. Sodybos svečius pasitinka Jono žentas Vladas ir anūkė Eglė. Ritina ant didžiulio padėklo tik ką iš rūkyklos ištrauktą karšį už 4 litus.

Žentas šnekus kaip ir pats Jonas. Pasakoja, kad rūkytus ungurius po 80-100 litų apsilaižydami kerta naujieji rusai iš Maskvos ir Sankt Peterburgo.

- Rusijoje juk irgi yra ungurių, bet jie rūkyti nemoka, - giria savo prekę Vladas.

Karšto rūkymo karšis rūkomas 3 valandas, šalto - 6. Jei paspaudus iš karšio teka skaidrūs taukai - žuvis jau išsirūkiusi.

Juodojo kranto siaubūnai

Juodų didelių ir plėšrių kormoranų kolonija prie pat Juodkrantės.

Nors artimiausi lizdai už kelių šimtų metrų aukštai medžių viršūnėse, tačiau miškas dvokia rūgštokomis kormoranų išmatomis.

Iki 1978 metų didieji kormoranai buvo labai reti svečiai Lietuvos pajūryje. Ornitologai juos globoja: šiuos paukščius saugo įstatymai.

Suaugęs kormoranas per parą sulesa iki 300 gramų žuvies. Įsikūrus kormoranams, žvejai sugauna žymiai mažiau žuvies: paukščiai suryja mažąsias žuvis, nemažai suaugusių žuvų sužeidžia. Žuvys žūsta ir pūva marių dugne.

Kormoranai jau sunaikino keliasdešimt hektarų Juodkrantės miško. Nuo kormoranų išmatų gražuolės pušys tampa stuobriais. Kormoranai sunaikinę vieną medį, persikrausto ant kito. Kormoranų kolonija prie Juodkrantės. Juodojo kranto siaubūnai siaubia marias ir gražuolį mišką. Medis, kuriame kormoranas susisuko lizdą, netrukus virsta pilku negyvu stuobriu.

Tinklai lengvi - kišenė tuščia

Juodkrantėje poilsiautojų nedaug. Užsukame į Gintaro įlankos žvejų uostą. Prieplaukoje jau išrikiuoti žvejybiniai botai, žvejai kemša buteliuką stipriosios.

Galiūnas, žvejybos įmonės savininkas Algirdas Rauktys atvažiavo pažiūrėti dienos laimikio. Dėžėje - jau išdaryti unguriai, karšiai, sterkai.

- Dabar žvejai - ubagai, keldamas dėžę žuvies skundžiasi verslininkas.

Žuvies buvo tik pavasarį, nutirpus ledui. Po balandžio 20osios - tinklai vis lengvėjo. Dabar traukia pustuščius.

- Visą pavasarį ir birželį šiaurės vėjai į marias plukdo sūrų jūros vandenį, mums tai blogiausias variantas, - pasakoja galiūnas Algirdas.

Sako, jog ir išrūkyta žuvimi kartais tenka šernus pašerti, nes ne visada išperka - trūksta poilsiautojų.

Jo šeima užsiima ir kambarių nuoma.

- Šiandien aš pas kaimyną eisiu nakvoti, rytoj - jis pas mane. Toks biznis, kai vasara neateina, - sąmojus laido ponas Algirdas.

Į uostą suguža būrys žvejų vaikų.

- Ar laukiat poilsiautojų? šnekinu.

- Nelabai. Į sklepus reikia keltis gyventi, kai atvažiuoja.

- Ar būsit užaugę žvejais? - Ne-e-e, - atsako choru. - Žmonos pyksta, kai vyrai iš marių pareina išgėrę, - paaiškina kokių aštuonerių metų filosofas.

Rita ŽADEIKYTĖ, Jonas TAMULIS