Klaipėdiečių robotai - ne prastesni nei japonų

Klaipėdiečių robotai - ne prastesni nei japonų

Rungtis su japonais, nenoriai įsileidžiančiais užsieniečius, jų "firminėse" varžybose - nemenkas iššūkis, tačiau klaipėdiečiai jį priima nebe pirmą kartą: neseniai Tokijuje vykusiose robotų sumo varžybose Klaipėdos universiteto magistranto Martyno Luko sukonstruotas robotas pateko tarp 24 geriausiųjų.

Tai - ligi šiol europiečių neregėtos aukštumos. 23-ąjį kartą vykusios "All-Japan Robot-sumo Tournament" varžybos, kaip sufleruoja jų pavadinimas, ilgą laiką buvo skirtos išimtinai japonams. Užsieniečiams teisė dalyvauti šiame renginyje suteikta praėjusiais metais, mat galiausiai šeimininkai sutiko su mintimi, kad nenutrūkstamas virimas savose sultyse - menka paspirtis ieškant naujų idėjų.

Tuomet lietuviams kelią į prestižinį aukščiausios klasės renginį pramynė žinomas klaipėdietis robotų konstruotojas Vitalijus Rodnovas, iškovojęs teisę dalyvauti jame pasaulio robotų čempionate San Franciske (JAV). Pernai teisė deleguoti atstovus į Japonijos turnyrą suteikta ir Baltijos šalių robotų sumo varžyboms "Baltic Robot Sumo".

Šiemet užsieniečiams japonų renginyje buvo skirtos šešios vietos - jas pasidalijo savo regionų bei pasaulinėse varžybose sublizgėję konstruotojai iš Brazilijos, Kolumbijos, Meksikos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos.

Mūsų šaliai varžybose atstovavo V. Rodnovas su žmona Galina bei Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto pramonės elektros įrangos ir automatikos specialybės magistrantai Martynas Lukas ir Audrius Knolis.

"Robotą surinkau per savaitę, bet projektavimas užtruko porą mėnesių", - sakė pirmąkart šiose varžybose pasirodęs M. Lukas, kurio robotui šįkart sekėsi geriausiai iš visos komandos.

Standartinės sumo robotų kategorijos "dalyviai" turi atitikti du reikalavimus: svoris - iki 3 kg, dydis - 20 ir 20 cm. Visa kita - konstruotojų išmonės reikalas. Tad nenuostabu, kad prieš leisdami mažuosius galiūnus į ringą, kai kurie dalyviai netgi dangsto juos rankšluosčiais - nenori konkurentams atskleisti konstrukcijos bei kitokių gudrybių.

Pagrindiniai sumo robotų, programuojamų iš anksto, "ginklai" yra galingi magnetai, kurių dėka konstrukcija tarsi prilimpa prie ringo, ir priekyje sumontuotas peilis varžovui užkabinti.

Rungties tikslas - nustumti priešininką nuo ringo, tad konstruotojas turi išspręsti galvosūkį - kurioje ringo vietoje padėti robotą, ir laiku nuspausti paleidimo mygtuką. Rungtis trunka vos keletą sekundžių - robotai pasiekia iki 6 m/s greitį.

Iš pažiūros nediduko ir neišvaizdaus, bet itin judraus ir manevringo roboto vertė siekia 6 000 litų. Ypač brangus - 300 vatų variklis, kurių reikia dviejų.

Nepigus, bet įtraukiantis pomėgis gali pridėti taškų prie gyvenimo aprašymo arba tapti pagrindu puikiai karjerai - prestižines varžybas rengiančios "Fujisoft" korporacijos atstovai asmeniškai lankosi renginyje ir domisi dalyvių pasiekimais bei potencialu. "Kurdamas robotą, turi panaudoti mechanikos, elektronikos, programavimo bei daugybę kitokių žinių - tada supranti, kam ir ką studijavai", - sakė A. Knolis.

Beje, Tekančios saulės šalies gyventojų palankumas elektronikai bei viskam, kas su ja susiję, buvo juntamas netgi pasienio poste - paaiškinę, kad į Japoniją atvykę dalyvauti robotų varžybose, lietuviai ne tik akimirksniu sulaukė antspaudų pasuose, bet ir pelnė pareigūnų pagyrimų bei padrąsinimų.

Artimiausiuose vaikinų planuose: pavasarį vyksiančios "Baltic Robot Sumo" varžybos - čia iškovota pergalė suteiktų galimybė darsyk mėginti jėgas Japonijoje.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder