Kalėdoms namus papuošusi O.Pikul-Jasaitienė: „Sau ir visiems linkėčiau ramybės, šilumos ir meilės“

Kalėdoms namus papuošusi O.Pikul-Jasaitienė: „Sau ir visiems linkėčiau ramybės, šilumos ir meilės“

Tik įžengus į Vilniaus pakraštyje esančius Oksanos ir Simo Jasaičių namus, į akis pirmiausia krenta svetainėje stovinti įvairiomis dekoracijomis padabinta eglutė – ją Oksana su 3 metų sūnumi Dominyku papuošė savaitgalį.

Moteris sako neturinti jokių specialių šventinės puošybos tradicijų – šiuo metu svarbiausia, kad žaislai būtų nedūžtantys.

„Gimus vaikeliui nusprendėme, kad mūsų eglutė turi būti gyva, todėl jau kelerius metus į namus užsisakome kėnį – jis savo grožį išlaiko ilgiau nei paprasta eglė. Žaisliukai man patinka stikliniai, bet šiuo metu svarbiausia, kad vaikui būtų saugu. Tad rinkomės nedūžtančius – Dominykas su jais gali žaisti, taip pat pats puošti eglutę“, – 15min pasakojo Oksana, o eglė į Jasaičių namus atkeliavo iš silvertree.lt.

Auginant trimetį vaiką namuose būna visko – tik pastačius eglutę, žaidžiant aplink ją su vaiku, ši nuvirto. „Niekas neužsigavo ir gerai, kad žaislai nedūžtantys – tiesiog surinkome juos ir vėl pakabinome“, – prisiminė O.Pikul-Jasaitienė.

Oksana tikisi, kad šios Kalėdos jos ir Simo sūnui bus ypatingos – Dominykas dar niekad gyvai nematė Kalėdų Senelio – iki šiol jis šeimą lankydavo paslapčia.

„Dominykui jau atsibosta vien laiškus rašyti – jis nori pamatyti ir patį Senelį. Paskambinsime jam ir pasikviesime į svečius arbatos. Kada jis atvyks, priklausys nuo jo užimtumo – per Kūčias ar per Kalėdas“, – šypsojosi O.Pikul-Jasaitienė.

Netoli Verkių parko esančiuose namuose Kalėdas ir Naujuosius metus Oksana pasakoja sutinkanti jau trejus metus: „Čia labai jauku, tik per Naujuosius metus nesimato fejerverkų“, – juokais vieną namų minusą įžvelgia Oksana.

Iš tiesų, šeimos namas stovi labai ramioje aplinkoje – šalia miškas, jį prižiūri Jasaičių šeima – rūpinasi jo genėjimu, tad jis labiau primena parką. Žiemą tokios aplinkos apsuptyje gali pasijausti tarsi pasakoje.

Didžiųjų švenčių metu tokius pasakiškus vaizdus mato ir šeimos draugai bei artimieji – jų Oksanos ir Simo namuose susirenka pilni namai.

Oksana pripažįsta, kad be mamos Laimos pagalbos per šventes sunkiai išsiverstų. Jos pagamintą maistą dievina visa Jasaičių šeima – mama visuomet paruošia tradicinius Kūčių patiekalus: mišraines, silkę.

Tiesa, kūčiukus ir aguonpienį Oksana vertina santūriai - jų paragauja, tačiau tik dėl tradicijų: „O Simas juos valgo kaip saulėgražas“, – šypsosi dainininkė. Ji neslepia – ruošdama maistą šventėms mėgsta ir pagudrauti...

„Kartais per šventes pusę patiekalų gaminame patys, o kitus užsisakome iš restorano. Pavyzdžiui Kūčioms – marinuotą žuvį, o Kalėdoms – kepti paruoštą antį. Šefas duoda instrukcijas: kaip kepti, kiek laiko, kokioje temperatūroje. Tuomet pasiruošimas šventei būna lengvesnis, visada esi tikras, kad šventė nebus sugadinta – ant stalo patieksi skanų ir gerą patiekalą“, – pasakojo O.Pikul-Jasaitienė.

Apie tokį „gudravimą“ vargu, ar kas galėjo pagalvoti Oksanos vaikystėje – tačiau vienas dalykas nuo tų dienų nepasikeitė – švenčių laukimas.

O.Pikul-Jasaitienė sako, kad mama jai jau nuo mažų dienų skiepijo meilę šiai šventei. Ir net tada kai Kūčios buvo uždraustos – šeima vis tiek jas šventė.

„Vaikščiodavau aplink stalą ir skaičiuodavau patiekalus – ar jų tikrai dvylika, bandydavau atspėti, iš ko jie pagaminti, aiškindavausi, ar nė viename nėra mėsos. Tai būdavo taip smagu“, – Kūčias vaikystėje prisimena Oksana.

O ir su dovanomis Kalėdų Seneliui tada būdavo lengviau. Pasak O.Pikul-Jasaitienės, ją džiugindavo pačios paprasčiausios kalėdinės dovanos.

„Tada nebuvo tokių perpildytų prekybos centrų, viskas buvo daug paprasčiau. Dabar vaikai turi labai daug įvairiausių žaislų ir kartais tikrai būna sunku rašyti su vaiku laišką Kalėdų Seneliui – reikia ilgai pasukti galvą, kokia ta dovana galėtų būti. Kai buvau maža, galvoti nereikėdavo, iš karto žinodavai, ko nori“, – 15min apie vaikystės Kalėdas pasakojo Oksana.

Savo vaikystės norus O.Pikul-Jasaitienė puikiai prisimena ir dabar...

„Labiausiai įstrigusi vaikystės dovana – didelis, rudos spalvos pliušinis meškinas. Net ir po tiek metų prisimenu, kaip aš jo laukiau ir kaip intensyviai ieškojau po eglute. Dabar jau meškinu sunkiai kokį vaiką nustebinsi“, – šypsosi Oksana.

Dovanų ieškojimas artimiesiems ir draugams vizažo meistrei visuomet kelia tik geras emocijas – tai galimybė nudžiuginti, nustebinti ir tiesiog parodyti dėmesį.

„Šiais metais šiek tiek vėluoju ruoštis šventėms. Pernai tokiu laiku aš jau buvau nemažai dovanų suplanavusi ir paruošusi. Šiemet pasakiau sau, kad neskubėsiu, bet dabar jaučiu, kad gal ir be reikalo – geriau anksčiau“, – svarstė O.Pikul-Jasaitienė.

Tačiau toks įtemptas prieššventinis laikotarpis Oksanai papildomo streso nekelia – viską atperka galimybė pabūti kartu su šeimos nariais, juos nustebinti ir tiesiog maloniai, šiltai pasikalbėti prie bendro šventinio stalo.

Kalbėdama apie praėjusius metus, Oksana neslepia, kad buvo visko – ir skausmo, ir džiaugsmo. Tačiau tai jau praeitis, o į ateitį ji žiūri su geriausiomis mintimis.

„Sau palinkėčiau ištvermės, nes kiti metai man turėtų būti labai įtempti. Turiu daug planų, susijusių su verslu, kuriuos privalau įvykdyti. Taip pat palinkėčiau sau ir visiems aplinkiniams sveikatos – tai yra tas dalykas, kurio neužsidirbsi ir nenusipirksi. Sveikas žmogus darbštus, jis gerai jaučiasi, jam sekasi darbai. Taip pat palinkėčiau ramybės, šilumos namuose bei meilės...“

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder