Dusinantys santykiai: kaip įsileisti į juos gaivaus oro

Dusinantys santykiai: kaip įsileisti į juos gaivaus oro

Parėjo vyras namo prastai nusiteikęs – ir žmonos nuotaika pagedo. Jis nusivylęs, pateko į bėdą – ir ji kartu su juo išgyvena neviltį ir kaltės jausmą, kad negali jam padėti. Arba ji pagamino patiekalą, kurio jis nemėgsta, tačiau negali atsisakyti ir springsta be jokio malonumo, nes kitaip kils isterija ir skandalas.

Arba ji krečia kvailystes, o jam gėda dėl to. Susiliejimo santykiuose pavyzdžių galima pateikti daugybę. Kuo jie skiriasi nuo dviejų suaugusių žmonių sveikų santykių?

Susiliejime laisvo pasirinkimo jausmo nebelieka: kas ne su mumis, tas prieš mus. Taip atsitinka todėl, kad visi jausmai tampa bendri, o klausimas – dalytis ar nesidalyti – apskritai nebeegzistuoja. Žinoma dalytis!

Nenori užjausti, suprasti? Nesi pasirengusi bet kurią akimirką mesti visus savo darbus ir išklausyti, palaikyti, padėti, išspręsti vyro problemų tuoj pat, priimti viską giliai į širdį kaip savus rūpesčius ir bėdas? Vadinasi, nemyli!

 

Santykiai © Pixabay.com

Susiliejimas santykiuose

Tokia pozicija būdinga vaikui, kuris dar neišmoko priimti pasaulio su visais jo aspektais, todėl yra priverstas skirstyti visus reiškinius į blogus ir gerus, priimtinus ir nepriimtinus. Jis gyvena kraštutinumų ir kategoriškų vertinimų pasaulyje.

Sveikuose santykiuose kiekvienas būna prisiėmęs atsakomybę už savo jausmus, ir visada yra pasirinkimas – dalytis ar ne (šiuo konkrečiu momentu ar apskritai).

Susiliejime vienas egzistuoja kito sąskaita, visa energija būna užspeista santykių viduje. Todėl juose ir pasidaro tvanku, nes nepriplūsta gaivaus oro iš išorės. Tai galioja ne tik sutuoktiniams. Susiliejimo santykiuose gali atsidurti motina ar tėvas su vaiku, brolis ir sesuo, draugai ir draugės. Tokių santykių dalyvis gali būti bet kas, ką jūs pasisavinote ir kas sutiko tapti priklausomas.

Sveikuose santykiuose viskas atvirkščiai: žmonės suranda energijos šaltinį ir pačiuose santykiuose, ir išoriniame pasaulyje.

Susiliejimo santykiuose gyvenančio žmogaus devizas: „Aš be tavęs negaliu. Aš priklausau nuo tavęs!“

Sveikus santykius pasirinkusio žmogaus devizas: „Aš viską galiu pats. Bet noriu tai daryti su tavimi!“

Susiliejime nėra artumos, nes kito jausmai nuolat pakeičiami savais.

 

Pora © 123rf.com

Sveikuose santykiuose gyvenantys žmonės būna stabilesni, labiau autonomiški ir, nepaisant to, turi daugiau galimybių tikram artimumui.

Susiliejime būna daug kontrolės, saviapgaulės ir projekcijų. Nesuprantami dalykai kitame ignoruojami ir nepastebimi. O reikėtų iš pradžių atsitraukti ir pažvelgti į save objektyviai, pripažinti savo atsakomybę ir savo vaidmenį santykiuose. Jeigu kitas turi abejotinų moralinių savybių, tai kas tada esu aš, jeigu mes esame vienas vienetas, ir ką aš darau šalia jo?

Susiliejimas – visada kančia, dramos, trūkinėjimai, nerimas ir abejonės arba euforija dėl abipusio ištirpimo. Be aukso vidurio. Daugumai tai ir yra ta pati komforto zona, iš kurios sunku ir baisu ne tik išeiti, bet ir žvilgtelėti lauk. Kaip aš ten būsiu visai viena/vienas? Kas atsakys už mane, pateisins mano lūkesčius, kaups mano išgyvenimus, spręs mano problemas? Kas maišys mano jausmus, suks man galvą?

Sveikuose santykiuose taip pat būna sunkumų, bet jie visai kitokio pobūdžio, nes yra galimybė spręsti problemas drauge, o ne klupti ant jų, augti ir vystytis, remiantis į save, pasikliauti savo jėgomis ir sugebėti kreiptis pagalbos į kitą tik tada, kai pats iš tikrųjų nepajėgia susidoroti. Ir neaukoti savęs, kad paskui galima būtų pateikti sąskaitą, kurios niekas niekada negalės apmokėti.

Šaltinis: „Econet“.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder