2020 m. spalio 25 d. 13:01 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Dovana - paskutinis senjorės pasivažinėjimas

2020-09-26, 18:59

Socialiniai tinklai

Dovana - paskutinis senjorės pasivažinėjimas nuotrauka, foto

© ve.lt fotomontažas.

Reklama

Tai istorija, kurią papasakojo Niujorko taksi vairuotojas. „Aš atvykau nurodytu adresu ir paspaudžiau durų skambutį. Palaukęs kelias minutes vėl paskambinau. Kadangi tai buvo paskutinis mano pamainos iškvietimas, galvojau tiesiog nuvažiuoti, bet vietoj to pastačiau mašiną į stovėjimo aikštelę šalia namų, nuėjau prie durų ir vėl paskambinau.

„Minutėlę“, - atsiliepė silpnas, pagyvenęs balsas. Girdėjau, kaip kažkas tempiama per grindis. Po ilgos pauzės durys atsidarė. Mažutė 90-ies metų moteris stovėjo priešais mane. Ji dėvėjo margą suknelę ir skrybėlę su užrašais, ant kurios buvo prisegtas šydas, kaip kažkas iš 1940-ųjų filmo.

Prie jos buvo nedidelis lagaminas. Butas atrodė taip, lyg jame niekas negyventų metų metus. Visi baldai buvo uždengti anklodėmis. Ant sienų nebuvo nei laikrodžių, nei lentynų ar indų. Kampe buvo kartoninė dėžutė, prikrauta nuotraukų ir stiklo dirbinių.

- Ar galėtumėte nunešti mano lagaminą į mašiną? - paklausė ji.

Nunešiau lagaminą į mašiną, tada grįžau padėti moteriai. Ji paėmė mano ranką ir mes lėtai ėjome šaligatvio link. Ji man nuolat dėkojo už mano gerumą.

- Tai nieko,- pasakiau jai. - Aš tiesiog stengiuosi su savo keleiviais elgtis taip, kaip norėčiau, kad būtų elgiamasi su mano mama.

Reklama

- O, tu toks geras berniukas, - pasakė ji.

Kai įlipome į mašiną, ji man padavė adresą ir paklausė:

- Ar galėtum važiuoti per centrą?

- Tai nėra trumpiausias kelias, - atsakiau greitai.

- Oi, aš neprieštarauju, - tarė ji. - Aš neskubu. Aš važiuoju į ligoninę.

Pažvelgiau į galinio vaizdo veidrodėlį. Jos akys žvilgėjo.

Reklama

- Aš nebeturiu šeimos, - švelniu balsu tęsė ji. - Gydytojas sako, kad neturiu labai daug laiko.

Tyliai išjungiau skaitiklį.

- Kokiu keliu norėtumėte, kad aš važiuočiau? - paklausiau.

Kitas dvi valandas važiavome per miestą. Ji man parodė pastatą, kuriame kadaise dirbo lifto operatoriumi. Važiavome per rajoną, kuriame ji ir jos vyras gyveno būdami jaunavedžiai.

Ji paprašė manęs sustoti priešais baldų sandėlį, kuris kažkada buvo pobūvių salė, kur ji mokėsi šokti būdama mergaite. Kartais ji manęs paprašydavo sulėtinti greitį priešais tam tikrą pastatą ar gatvės kampą ir sėdėdavo žiūrėdama į tamsą bei nieko nesakydama.

Kai pirmieji saulės spinduliai nušvietė akiratį, ji staiga pasakė:

Reklama

- Aš pavargau. Važiuokime dabar.

Tylėdami važiavome jos nurodytu adresu. Tai buvo žemas pastatas, tarsi nedidelis rekonstruotas namas, su privažiavimo keliu, einančiu po portiku. Du tarnautojai išėjo į kiemą vos mums pasirodžius. Jie buvo paslaugūs ir sekė kiekvieną jos žingsnį. Panašu, kad jie tikėjosi ir laukė jos atvykstant.

Atidariau bagažinę ir nunešiau mažą lagaminą prie durų. Moteris jau sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje.

- Kiek aš tau skolinga? - paklausė ji, įkišusi ranką į rankinę.

- Nieko - pasakiau aš.

- Tu juk turi pragyventi - atsakė ji.

Reklama

- Yra ir kitų keleivių - tariau aš.

Ilgai negalvodamas pasilenkiau ir apkabinau ją. Ji tvirtai laikėsi manęs.

- Jūs padovanojote senai moteriai tiek džiaugsmo, - pasakė ji. - Ačiū.

Aš suspaudžiau jos ranką ir nuėjau į brėkštančio ryto šviesą.

Už manęs užsidarė durys. Tai buvo užsiveriančių gyvenimo durų garsas.

Toje pamainoje daugiau keleivių neėmiau. Aš važiavau be tikslo ir pasimetęs. Likusią dienos dalį vargiai galėjau kalbėti. Kas būtų, jei ta moteris būtų gavusi piktą vairuotoją arba norintį kuo greičiau baigti savo pamainą? Kas būtų, jei būčiau tik kartą paskambinęs, o tada nuvažiavęs?

Reklama

Pagalvojau, jog nemanau, kad savo gyvenime padariau ką nors svarbesnio. Esame įpratę manyti, jog mūsų gyvenimas sukasi apie nuostabias akimirkas. Bet puikūs momentai dažniausiai mus užklumpa netikėtai - gražiai įvynioti į tai, ką kiti laiko nieku...

Kai ta moteris mane apkabino ir pasakė, kad suteikiau jai džiaugsmo akimirką, patikėjau, jog aš atsiradau šioje žemėje vieninteliu tikslu - dovanoti jai tą paskutinį pasivažinėjimą”.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Dangaus kūnai: saulė teka 8.06 val., leidžiasi 17.58 val. Dienos ilgumas 9.52...

Spalio 24-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

"Jei nefotografuočiau - mokyčiausi pilotuoti lėktuvus" nuotrauka, foto

SE, Iš Gargždų kilusi 20-metė Dominyka Ambrozevičiūtė jau spėjo išbandyti savo jėgas, fotografuodama...

Per 24 valandas - dar 415 atvejų, 31 Klaipėdos apskrityje nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Įdomiausios spalio 25 d. TV sporto transliacijos nuotrauka, foto

Sportas, BTV

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai nuotrauka, foto

Lietuva, Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį nusprendė įvesti...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...