Debiutas Ventėje

Laukto žvejų antplūdžio į Ventės ragą praėjusį savaitgalį nebuvo. Matyt, savo negerą darbą padarė atšilimas, trukęs tris dienas, ir dauguma žvejų pabijojo rizikuoti, nežinodami kokia padėtis dėl ledo. Apie ledo būklę Ventės rage skaitykite kitame straipsnelyje, taip sakant, - iš pirmų lūpų. Nors dabar jau ir be lūpų aišku, kad šį savaitgalį ledas bus geras. Tokie šalčiai padarys savo. Žvejų antplūdis šeštadienį buvo Mingės kaime. Tauta "daužė" kuojas ir plakius be gailesčio.

Tiesa, pasak dalyvavusiųjų tame daužyme, dalis žvejų daužė butelius ir plėšė dainas. Kaip pareiškė vienas pilietis: "Alubaris, ne žvejyba". Girtos dainos, girti šokiai, girtos sapalionės. Na, ką padarysi, dalis žvejų neįsivaizduoja žvejybos be degtinytės ir dainų; kiekvienam - savo. Kas negėrė - pagavo kuojų daug. Nekoks kibimas buvo Preiloje. Penktadienį bei šeštadienį rezultatai apverktini - po kelias ar keliolika stintų kiekvienam. Nekibo nei dieną, nei vakare. Šiek tiek geriau kibdavo paryčiais, auštant. Sekmadienį stintos kiek suaktyvėjo, tačiau rezultatai toli gražu ne džiuginantys.

Debiutas Ventėje

Šeštadienį, ilgai svėrę visus už ir prieš, vis dėlto nusprendėme važiuoti į Ventės ragą. Būtume važiavę į Preilą, bet per tris dienas rinkta informacija apie stintų kibimą visai numušė ūpą. Žinojome tik tiek, kad Preiloje ledas neblogas, bet to visiškai nežinojome apie Ventę. Visgi šeštadienį prasidėjęs atšalimas suteikė vilčių, kad ledas per porą naktų susikabins, sukietės ir tuos kelis kilometrus kaip nors nusigausime. Galų gale tikėjomės, kad kaip visada rasime "ledo taksistų", kurie tikrai žinos padėtį, žinos, kaip ir kur mus saugiai nuvežti ir parvežti. Deja, atvažiavę dar su tamsa, pamatėme, kad nėra nei taksistų, nei žvejų. Prietema, koks ledas - visiškai nematyti, baisoka. Trypinėjant atvažiavo kita kompanija - Audrius Jakštas su draugais. Patikinę, kad ledas tikrai normalus, puolė tvarkytis įrangos ir pasiūlė ir mums daug negalvoti. Taip ir padarėme. Audrius su savo "reaktyvinėmis" ledrogėmis nurūko į įprastas ešerių laikymosi vietas Rusijos sienos link, o mes patraukėme labiau statmenai Kuršių marių. Pirmas eketes išgręžėme nuėję apie 3 km nuo kranto. Tuščia. Taip vietomis pabadydami ledą pasukome Audriaus link, į įprastas ešerių gaudymo vietas. Sustojome už 4,6 km nuo kranto. Audrius buvo pagavęs keletą ešerių, tačiau prieš pat mūsų atėjimą ešeriai nustojo kibti visai. Per kelias vargo valandas išsikrapštėme po kelis ešerius, iš kurių mano tik vienas galėjo vadintis rimtu ešeriu. Kiti tik dryžuoti...

Šiokios tokios išvados. Oras pasitaikė puikus. Saulytė kaitino, vėjo beveik nebuvo, slėgis aukštas, temperatūra apie 7-8 laipsnius šalčio. Absoliučiai ešerinis oras. Tiek to, jeigu būčiau nepagavęs tik aš. Tačiau ir Audrius, kuris tikrai puikiai moka gaudyti ešerius, irgi neblizgėjo. Išvada - arba neradome ešerių ganyklų, arba radome, tačiau dėl kažkokių priežasčių jie visiškai nenorėjo kibti. Pirma versija man patinka labiau, nes pirmadienį sužinojau, kad vienas iš buvusių ant ledo sekmadienį žvejų juoko dėlei grįždamas išgręžė eketę apie 2 km nuo kranto ir per valandą iš tos ir dar kelių ekečių ištraukė 18 ešerių. Visi - apie 300-500 g. Vadinasi, neradome. Tiesa, Audrius, pavažiavęs šiek tiek giliau į marias, pagavo kelias stintas. Vadinasi, kaip ir pernai, šiemet stintos ties Ventės ragu laikysis.

Apie ledą: ledas neblogas, sniegas visai ištirpęs ir sušalęs, dėl to ledas patogiai nelygus, labai smagu eiti. Lygaus ir slidaus ledo plotų nedaug. Storis svyruoja nuo 10 iki 20 cm. Kur lygūs plotai, ten, matyt, vėliausiai užšalęs ir ploniausias ledas. Kur buvo sniego - ten ledas visai padorus. Jokių pavojingų properšų nemačiau, didelių sangrūdų taip pat nėra. Po šitos savaitės šalčių jis dar pastorės ir sukietės, kitą savaitgalį galima bus eiti drąsiai ir neaplenkiant jokių įtartinų vietų. Tik štai sinoptikai kol kas gąsdina kito savaitgalio prognozėmis. Tačiau sinoptikai beveik visada meluoja...

Žuvys, kurias gaudome

Kuoja (Rutilus rutilus)

Kuojos pailgos, jų nugara tamsiai melsva ar žalsva, jaunų žuvų šonai melsvai sidabrinės, didesnių - gelsvos spalvos, pilvas balkšvas. Akys gelsvos, rausvos, viršutinėje dalyje yra raudona dėmė. Krūtinės pelekai rausvi ar raudoni, nugaros ir uodegos - pilki. Kuojų žiotys nukreiptos į apačią, pritaikytos maitintis dugno organizmais. Nugaros peleko pradžia sudaro statmenį su pilvo peleko pradžia. Per nerštą patinai tampa šiurkštūs, pasidengia balkšvais nerštaspuogiais.

Kuojos panašios į raudes, tačiau turi siauresnį kūną ir tamsesnius pelekus. Kuojos paplitusios Eurazijos gėluosiuose vandenyse, nors pasitaiko ir apysūriuose. Jų nėra Apeninų pusiasalyje, Skandinavijos šiaurės vakaruose, Italijoje, Mažojoje Azijoje, šiauriniuose Rusijos regionuose. Šios žuvys gyvena beveik visuose ežeruose ir upėse, jeigu tik žiemą pakanka deguonies ir vanduo nėra per daug rūgštus. Kuojos užauga iki 1,5-1,8 kg svorio, 50 cm ilgio. Neršia balandžio-gegužės mėn., kai vandens temperatūra pasiekia +8-9 laipsn. C. Mėgėjiška žvejyba neribojama.

Ko jau ko, o kuojų prisigaudo turbūt kiekvienas žvejys. Didžiausi kuojų "pogromai" vyksta pavasarį Minijoje, Upaitėje, Aukštumaloje, žiemą jos būriuojasi Minijos žemupyje, prieš pavasarį suplūsta į Kuršių marias. Smagi pavasarinė kuojų žvejyba plūdine meškere, kai esi pasiilgęs žvejybos nuo krantelio, kai į ledo grąžtą žiūrėti nebenori, kai pumpuriukai skleidžiasi, paukštukai pradeda nedrąsiai pypauti. Tai nesunkiai pagaunama žuvis, jei kalbame apie 100-300 g kuojytes. Paaugusios iki 600-700 g, kuojos įgauna proto ir atsargumo. Tokia kuoja - retas laimikis. Yra žvejų, kurie dievina stambių kuojų žvejybą plūdine meškere, ir - patikėkit - pasiklausęs jų, tikrai supranti, kad didelę kuoją pagauti labai nepaprasta. Nesu kuojų gaudymo specialistas, todėl nedalinsiu nei patarimų, nei kokių nors specialių receptų. Šito gero rasite specializuotoje literatūroje žvejams. Kiek tai veikia - nežinau, kuojas gaudau kaip visi, porą kartų per metus, na, dar kartais nuo ledo. Tačiau aišku viena - kuoja smagi ir nepretenzinga žuvis gaudyti. Atvažiavai ir gaudai arba ne.

Orai

Praėjusio savaitgalio orus sinoptikai sumelavo. Kaip ir beveik visų kitų savaitgalių. Šį savaitgalį sinoptikai žada gan nuožmų orą, kaip ir visą savaitę. Meluoja ar nemeluoja, tačiau aiškiai matyti, kad kur kas palankesnis oras žvejybai - sekmadienį. Ką čia ir pridursi - vis tiek tikriausiai išdūrė...

Orai savaitgaliui

Gamintojai - žvejams

Balansyrai

Žūklės parduotuvėse pasirodė dar vieno gamintojo horizontalios blizgės, skirtos poledinei žūklei - balansyrai. Tai firmos "Osko" gaminys. Jeigu tikėsime užrašu ant dėžutės - tai rankų darbo blizgės. Begalė atspalvių, formų ir kelių svorio kategorijų blizgutės atrodo labai patraukliai. Pridėjus tai, kad ir kaina visai padori, verta pabandyti pavaikyti su jomis ešerius ir vėgėles. Nesu didelis balansyrų šalininkas, tačiau esu jais gaudęs ir turiu pasakyti, kad porą kartų jie buvo sėkmingiausias masalas iš visų tą dieną bandytų. Galų gale nežinai, kas šaus žuviai po ledu į jos atšalusią galvą. Porą blizgučių su savimi visada reikia turėti. Ieškokit žūklės parduotuvėse.

"Osko" balansyrai

Kas pietums?

Balandėliai su žuvimi

Reikės: 4 šaldytų jūros lydekų filė, 4 mėlynojo kopūsto lapų, 1 morkos, 1 poro, 4 šaukštelių majonezo, 4 šaukštelių grietinės, žuvies prieskonių, druskos, pipirų, aliejaus.

Kopūsto lapus paverdame pasūdytame vandenyje. Morką ir porą susmulkiname, pakepiname keptuvėje su aliejumi, paskaniname druska bei pipirais. Kiekvieną žuvies filė gabalėlį pabarstome prieskoniais, uždedame po 1 arbatinį šaukštelį majonezo, pakeptų morkų su porais ir viską įvyniojame į kopūsto lapą (taip, kaip ir balandėliams).

Žuvies balandėlius pakepame keptuvėje su aliejumi, tada sudedame į morkomis išklotą puodą, užpilame vandens, kad vos apsemtų balandėlius. Ant kiekvieno balandėlio uždedame po arbatinį šaukštelį grietinės, pabarstome druskos ir troškiname apie 20 min. Patiekiame su ryžiais, sumaišę juos su pomidorų padažu ir pabarstę krapais.

Sąmonės nuotrupos

Teisėjas klausia teisiamojo: - Kodėl jūs šovėte į kitą medžiotoją? - Man pasirodė, kad ten elnias. - Ir kada supratote, jog tai ne elnias? - Kada jis pradėjo šaudyti į mane.

Giriasi du žvejai vienas kitam: - Aš vieną kartą pagavau 70 kg lašišą. - Cha, niekis. Aš esu pagavęs bronzinę žvakidę su dar degančiom žvakėm! - Ė, klausyk, jei aš numesiu 40 kg, tu užpūsi žvakes?

Nuėjo du brakonieriai žvejoti. Atėjo prie upės ir prisigėrė. Kitą rytą pabunda vienas ir mato - po laukus tinklas išmėtytas. Žadina kitą ir sako: "Kur tu tinklą užmetei?!" Kitas ramiai atsibunda ir sako: "Kur tu irklavai, ten aš ir užmečiau!"

Sulaukėm tikrai nuožmios žiemos... gal ir gerai.