2019 m. liepos 17 d. 14:14 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Ateities profesijos: ką dirbsime po 10 ir 100 metų

(1)

2017-09-01, 08:44

Jūratė KIELĖ

Ateities profesijos: ką dirbsime po 10 ir 100 metų nuotrauka, foto

Kokia Rugsėjo 1-oji laukia po 10 metų?

© ELTA nuotr.

Reklama

Tūkstančiai jaunų žmonių šiandien pradeda didįjį savo gyvenimo kelią. Vienus juos nukreipė tėvai ar mokytojai, kiti rinkosi ar dar tik rinksis patys. Kas laukia už posūkio? Deja, nemaža dalis aukštųjų mokyklų absolventų kasmet lieka už borto - papildo bedarbių gretas. Šią vasarą daugiausia tokių buvo su teisės, verslo vadybos, socialinio darbo, viešojo administravimo diplomais, nors būtent šios profesijos jau seniai tarp nepaklausiausių. Ateitis priklauso kitoms specialybėms. Kokios jos, aiškinamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekane prof. dr. Jelena Stankevičiene.

Vienos krypties žinios - bevertės

Jau visai netolimoje ateityje karaliaus ne grynosios, o tarpdisciplininės specialybės, kurių esmė - įvaldytos technologijos ir jų panaudojimas konkrečioje srityje. Prognozuojama, kad tokios tendencijos labiausiai pakeis teisininko profesiją. Taigi tie, kurie vis dar veržiasi studijuoti teisę, turi būti pasiruošę krimsti ir skaitmenines technologijas. Paties teisininko, kaip specialisto, vaidmuo stipriai sumažės, nes labai daug procedūrų bus skaitmenizuota.

„Šiandienės grynosios technologijos taip pat praras populiarumą. Jos skverbsis į kitas sritis. Bus paklausūs tie specialistai arba tų profesijų žmonės, kurie savo srityje galės tas technologijas taikyti. Tarkim, ateina nauja banga - „Fintech“, t.y. technologijų panaudojimas finansų srityje, - pateikia pavyzdį J.Stankevičienė. - Lietuvos bankas deda daug pastangų siekdamas pritraukti „Fintech“ įmones iš viso pasaulio, sudarydamas joms galimybes jungtis prie finansinėms inovacijoms palankios erdvės Lietuvoje. Specialistų, puikiai išmanančių technologijas, kurios pritaikytos finansų srityje, tikrai reikės.“

Į gyvenimą skverbiasi ir bitkoinai, visiškai kitokia nei įprastinė, virtuali valiuta. Norint darbuotis jų tinkle, reikės išmanyti ir valiutų rinkas, ir IT technologijas.

Bioinžinerija, bioinformatika - šių specialybių pavadinimai jau skamba įprastai, universitetuose surenka daug norinčių jas studijuoti jaunuolių, nors dar neseniai jos buvo naujovė. Neabejojama, kad ateitis priklauso būtent tokioms „sudvigubintoms“ profesijoms. Kita vertus, anot profesorės, moksleiviui padaryti tinkamą sprendimą šiais laikais itin sudėtinga. Gyvenimas greitai juda į priekį, tad jaunam žmogui tenka susivokti, kas darbo rinkoje bus paklausu po 4-6 metų.

Teks bendrauti su dirbtiniu intelektu

Įsibėgėjantis XXI amžius neįsivaizduojamas ir be dirbtinio intelekto. Gal keleriais metais vėliau nei Vakarų šalyse, bet ir pas mus jis neišvengiamai apims vis daugiau sričių.

Dirbtinis intelektas sugeba ne tik apdoroti didelį kiekį informacijos, pasiūlyti sprendimą, bet ir įtraukti jį į savo informaciją. T.y. jis kiekvieną kartą mokosi iš to, ką pats daro. Šios ateities technologijos bus nepakeičiamos medicinoje. Tarkim, dirbtinis intelektas tiksliau galės identifikuoti vėžio paveiktas ląsteles - jis apdoroja kur kas didesnį kiekį informacijos negu tą darbą rankiniu būdu atliekantis gydytojas.

„Įsivaizduokite, kaip mūsų gyvenimą pakeistų dirbtinis intelektas, kuris gali atpažinti kalbą ir iš karto pateikti vertimą. Galbūt nereikės mokytis kalbų. Aš, pavyzdžiui, prie jūsų prieinu, laikau telefoną ir jis tą pačią akimirką man duoda vertimą to, ką jūs sakote“, - apie perspektyvas, kurios kol kas atrodo nerealios, pasakoja J.Stankevičienė.

Tai, kas žmogiška, liks nepakeičiama

Profesorė teigia, kad keisis ir pats profesijų supratimas bei jų paklausa. Darbdavys ieškos ne tiesiog vairuotojo, šaltkalvio ar redaktoriaus, kaip yra dabar, bet žmogaus, turinčio vienokių ar kitokių socialinių įgūdžių. Ką tai reiškia?

„Dalį darbų, ypač pasikartojančių, pakeis mašinos, dirbtinis intelektas ar IT technologijos. Atsiras didžiulis poreikis socialinių įgūdžių, nes nei mašina, nei technologija negali pakeisti žmonių bendravimo. Todėl jau dabar yra tendencija į studijų programas įtraukti socialinių mokslų blokus“, - aiškina mokslininkė.

Kuo labiau tobulės technologijos, tuo svarbesnę vietą užims socialiniai įgūdžiai. Yra tam tikrų niuansų, kurių žmogus niekada negalės patikėti mašinoms ar programoms. Tarkim, taikant genų technologijas bus įmanoma įsikišti į žmogaus smegenis ir dalį jų perprogramuoti. Bet kur yra ta etinė riba, kurios negalima peržengti? Į tai atsakyti gali tik pats žmogus.

„Aš nemanau, kad mašina kada nors galės konstruoti muziką taip, kaip ją kuria žmogus, ar kad bus išrasta programa, rašanti eilėraščius, - dar daugiau pavyzdžių apie žmogaus nepakeičiamumą pateikia profesorė. - Taip, tas daroma, bet jausmai, tai, ką turi žmogus, įkvepia kūriniui gyvybės, paverčia jį nepakartojamu. Girdėdami muzikos kūrinį, matydami paveikslą, mes prisiliečiame prie kūrėjo išreikštų emocijų, atpažįstame juose savąsias.“

Mašinos, programos ir technologijos kur kas sklandžiau įsitvirtins srityse, kuriose produktas ar paslauga kuriami pasikartojančiais veiksmais. Pavyzdžiui, nebeliks vairuotojų, jau ir šiandien Talino gatvėmis važinėja robotizuoti savavaldžiai autobusiukai. Bet psichologo profesija nenunyks niekada. Net psichologines būsenas atpažinti, nuotaiką skenuoti galintis kompiuteris neatstos paties specialisto. Jis visiškai nepakeis nei mokytojo.

„Mokytojas ne tik perteikia savo dėstomo dalyko turinį, Pitagoro teoremą ir panašiai, bet ir tam tikras vertybes. Kokiomis aukštomis technologijomis galėtų būti perteiktas pilietiškumas, meilė Tėvynei? Tai neįmanoma“, - tvirtina J.Stankevičienė.

Senatvė - labai perspektyvu

Žvelgiant į nelabai tolimą ateitį, į 2030-uosius, akivaizdu, kad didės poreikis specialistų, dirbančių su senjorais. Juk mūsų visuomenė sensta.

„Kažkada japonai pensinį amžių buvo nustatę iš vidutinės gyvenimo trukmės, 68 metų, atimdami trejus metus - tiek būdavo paliekama nerūpestingai senatvei. Tokiu atveju specialiųjų paslaugų ne kažin kiek reikia. Bet dabar žmonės gyvena daug ilgiau ir tiesiog pensininkais būna maždaug du dešimtmečius. Tad reikia labai daug įvairiausių paslaugų - trečiojo amžiaus universitetų, gydytojų gerontologų ir t.t.“, - primena profesorė.

Senolius aptarnaujančios profesijos bus ne mažiau paklausios nei specializuotų, pritaikomų tam tikroje srityje, technologijų išmanymas. Šalia viso to visas pasaulis vis labiau atsigręžia į vieno žmogaus verslus. Požiūris, kad tik didelės korporacijos, turinčios prieigą prie tam tikrų resursų ir galinčios jais pasinaudoti, yra rinkos žaidėjai, jau atsiduoda naftalinu. Verslus žmogus, dirbdamas vienui vienas, tik turėdamas interneto galimybes, gali tuos resursus gauti iš viso pasaulio ir teikti savo paslaugas globaliai rinkai. Ši tendencija žada labai didelius pokyčius tradicinėje darbo rinkoje.

Vien tik gražių akių nepakaks

Šiandien yra savaime suprantama, kad mokyklą baigęs žmogus yra įvaldęs bent jau pradinį raštingumą. Joks darbdavys nepaklaus, ar pretendentas į darbo vietą moka rašyti, skaityti, skaičiuoti. Bet iš ateinančių kartų visi tikėsis kitų dalykų. Savaime suprantamas bus ne tik IT, bet ir finansinis raštingumas - kiekvienas privalės pats valdyti ir būti atsakingas už savo asmeninius finansus. Elementaraus lygio finansinis raštingumas turėtų būti pasiekiamas kuo anksčiau.

Tiriamasis raštingumas gyvenimo aprašyme taip pat bus ne tik pageidaujamas, bet ir privalomas. Tai reiškia, kad specialistas turės gebėti susirasti informaciją, išanalizuoti ir ją panaudoti. Tad tiems, kurie vadovaujasi metodu: paklausiu mokytojos, ir mokytoja man pasakys - teks skubiai mokytis mąstyti sava galva.

Toliau eina minkštieji gebėjimai: mokėjimas viešai kalbėti, tiksliai išsakyti savo mintis, dirbti komandoje, laisvai komunikuoti su skirtingos kalbinės aplinkos, rasės, kultūros žmonėmis. Labai svarbu ir kritinis mąstymas, padedantis svarbius dalykus atskirti nuo ne tokių svarbių. Be abejo, ir emocinis intelektas, be kurio dirbant grupėje sunku pasiekti gerų rezultatų.

2100-ųjų profesijos

Reklama

Genų programuotojas

Maisto inžinierius

Biomedicinos inžinierius

Smegenų augintojas

Orų (klimato) valdytojas

Kosmoso eismo kontrolierius

Gamtos konservuotojas

Etikos, atminties padidinimo, genetinio programavimo ir pan. teisininkas

Namų robotų programuotojas

Pagal futurist.com

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

2018-10-14   20:15

IP: 78.57.141.104

Nu be statybininko niekada neapsieina iki pasaulio galo

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Panevėžietė Austė Mikalajūnaitė (28) po mokslų Lietuvoje išvyko padirbėti Norvegijoje, o nepritapusi...

Iš emigracijos grįžusi Aistė: radau jėgų viską kurti iš naujo nuotrauka, foto

Šiąnakt vyks dalinis Mėnulio užtemimas, kuris bus matomas ir Lietuvoje. Nuo senų...

Mėnulio užtemimas - laikas išsilaisvinti nuo problemų nuotrauka, foto

LFF sprendimai: geri norai Klaipėdai ar siekis uždėti apynasrį? nuotrauka, foto

Sportas, Lietuvos futbolo federacija (LFF) parengė planą, kaip būtų galima į kampą įsprausti...

Pietų pertrauka: kur pietauti šiandien? nuotrauka, foto

Patarimai, Trečiadienio pietūs

Vytis Europą Lietuvai tampa vis sunkiau nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Sėkmingai pastaruosius keliolika metų augusi Lietuva nusikrato pigios šalies etiketės. Dabar reikės...

Oro taršos tyrimų rezultatai nenuramino nuotrauka, foto

Klaipėda, Oro tarša jaučiama, tačiau normos - neviršijamos, pavojaus gyventojų sveikatai nėra. Tokios...

Patarimai, Paskelbta prieš 3 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 3 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 3 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...