2019 m. liepos 17 d. 19:36 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Laisvalaikis  >  Įvairybės

Įvairybės

Ar spėjate gyventi?

Ar spėjate gyventi? nuotrauka, foto

© pixabay

Reklama

Kai sykį ištaikiau minutę Gedimino prospekte kavinėje išgerti kavos, supratau, kad jau labai seniai ničnieko nebespėju. Net štai taip pasėdėti ir pažiūrėti, kaip bunda pagrindinė miesto gatvė, kaip valso ritmu į šlavėjos grėblio glėbį krenta paskutiniai medžių lapai, kaip vinguriuoja senamiesčio stogų kaminų balti dūmai.

Dar daugiau – nors keliuosi kone dviem valandomis anksčiau nei prieš penkmetį, kasdien jaučiuosi nespėjusi galybės dalykų: beveik visada lieka neatliktų darbų, kurie įsirango į rytojaus langelį ir taip perpildytame darbo kalendoriuje, draugus matau per didžiąsias metų šventes, o dažniau – tiesiog atsitiktinai gatvėje, tame pačiame mieste gyvenančius tėvus lankau sykį į mėnesį, jokio laisvalaikio neturiu jau seniai. Šeimai numetami laiko trupiniai tokie menki, kad jų čia nė neminėsiu. Kas antrą dieną man kyla nenumaldomas noras viską keisti. Ne, gal net viską mesti. Nes kiekgi galima bėgti, bėgti, bėgti ir niekur nespėti?

Asmens sveikatos klinikos psichoterapeutai teigia, kad tokių žmonių – manančių, kad bėgdami jie spės daugiau ir kada nors mėgausis viso to rezultatu, – galybė. Tarsi voverės rate jie nesuvokia realybės ir jaučia poreikį kas sekundę kažką dirbti – tik taip jie jaučia, kad gyvena. Daugelis knygų autorių dėl pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo kaltina globalizaciją, vartotojiškumą. Kas gi iš tiesų verčia gyventi tokiu beprotišku tempu? Pasak Asmens sveikatos klinikos psichoterapeutų, sukti plokštelę greičiau, nei groja muzika, save verčiame patys. Na, dar ir mūsų santykių provincialumas.

Kai sykį kažkas palygino skandinavų, čekų ir lietuvių darbo stilių bei našumą, pasirodė, kad skandinavai visiškai nedirba, čekai dirba „atsipūtę“, o mes „ariame“. Švedų darbo našumas – didžiausias, čekai šioje srityje antri, o mums ir iki čekų toloka… Esmė ta, kad skiriasi, kaip skandinavai ir čekai dirba, kai dirba. Pas mus labai daug nerimo, daugelis turi per daug veiklos. O ir darbui skiriamą laiką neretai praleidžiame tiesiog neproduktyviai. Esminis dalykas – sugebėti nuspręsti, kad darbui skirtas „koncentruotas“ laikas, tai reiškia, kad turėtume sustumti realiai nuveikiamus darbus į realų laiko tarpą, kurio reikia šiems darbams atlikti. Nesiblaškant. Be nerimo. Ramiai.

Pripažinkite, juk ir jūs neretai jaučiatės tarsi nieko nenuveikę, nors darbe buvote nuo ankstyvo ryto iki sutemų? Koncentruotai dirbant, pasak psichologų, nuveikiama daug daugiau. Taigi, nors dirbtume trumpiau, rezultatai būtų tokie pat, kaip dabar, arba dar geresni. Be to, liktų laisvo laiko. Dar sykį lėtai perskaitykite ir pamąstykite, ką šie žodžiai reikštų jums: laisvas laikas, priklausantis tik jums. Tapytumėte? Eitumėte pasivaikščioti? Gal pradėtumėt rašyti knygą? Arba pavyktų išsimiegoti? Su vaikais galėtumėte eiti į lauką ar pažaistumėte kokį stalo žaidimą…

Svarbiausia, kad kiek pristabdę tą „voverinį“ ratą ničnieko neprarastume. Patikėkite, tai jau išbandyta. Jau girdžiu prieštaraujant: o kaipgi viršininkas? Mes per daug mąstome, ar įtiksime viršininkui, ir per mažai – kaip jaučiamės patys. Tai ir yra mano anksčiau paminėtas mūsų santykių provincialumas. Civilizuotame pasaulyje žmogus visų pirma gerbia save ir kitą, žiūri savo interesų. Būtent dėl to užsienio valstybės mėgsta steigti čia savo padalinius ir naudojasi Lietuva kaip provincija, santykinai pigios ir geros darbo jėgos šalimi. Realybė tokia – jei įmonė didelė, nuo mūsų darbo priklauso ne tiek daug, kaip atrodytų. Kitaip tariant, plėšymasis įmonės neišgelbės. O ji neišgelbės mūsų.

Reklama

Ar pastebėjote? Rodos, sutalpiname į dieną daugiau, nei įmanoma, o spėjame kuo toliau, tuo mažiau. Nieko nespėjame, nes esame pavargę. Paradoksas – kuo labiau pavargstame, tuo daugiau stengiamės nuveikti. Ir taip – iki kol „užverčiame kanopas“. Arba mus atleidžia, nes nuvarytus arklius, voveres ir kitus gyvius tiesiog nušauna. Maža to, dirbant daugiau, didėja ir išlaidos – bėgimas kainuoja labai daug pinigų ir sveikatos. Taigi, užuot veikę tai, kas priklauso, ir tiek, kiek priklauso, lenktyniaujame su savimi, kaskart vis labiau pavargdami, daugiau išleisdami ir… mažiau nuveikdami.

Beje, dažna „voverė“ bėga ne tiek dėl pinigų, kiek dėl pripažinimo. Klausimas, ar taip pervargę pripažinimą išties gauname. Įsivaizduodami, kad gauname pinigų, mes atliekame labai daug neproduktyvių veiksmų, kuriems išnaudojame daug daugiau energijos, nei gauname atgal satisfakcijos.

Išeitis, be abejo, yra. Reikia paklausti savęs, kiek geriau jaučiamės, darydami tai, ką darome. Nes daryti gyvenime reiktų tai, kas padeda gerai jaustis. Aišku, daugelis „voverių“ bijos sąžiningai atsakyti į šį klausimą. Nes, kaip rodo praktika, „voverė“ – tai save nuvertinti linkęs žmogus. Paradoksas, tačiau dažnai šie žmonės būna puikūs, daug nuveikę specialistai, bet to nepakanka, kad jie patikėtų, jog yra kažko verti, kad jiems nereikia tiek daug dirbti. Pakaktų tiesiog dirbti.

ALFA

Reklama

Žymos: gyvenimas

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Įvairybės

Panevėžietė Austė Mikalajūnaitė (28) po mokslų Lietuvoje išvyko padirbėti Norvegijoje, o nepritapusi...

Iš emigracijos grįžusi Aistė: radau jėgų viską kurti iš naujo nuotrauka, foto

Šiąnakt vyks dalinis Mėnulio užtemimas, kuris bus matomas ir Lietuvoje. Nuo senų...

Mėnulio užtemimas - laikas išsilaisvinti nuo problemų nuotrauka, foto

Sudėlioti paskutiniai Jūros šventės akcentai nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečiadienį Klaipėdos savivaldybėje įvyko spaudos konferencija, kurioje artėjančios jubiliejinės Jūros šventės atstovai...

Pievų gatvei siūlomas naujas devynaukščio variantas nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdoje, Pievų gatvėje, vėl planuojama statyti devynaukštį.

Penkis šimtukus gavusi Mariam Varoneckaitė: "Nesureikšminu pažymių" nuotrauka, foto

Švietimas, "Tikiuosi, kad tai mano raktas į ateitį", - sako visus 5 abitūros...

Sporto srityje - beveik pusšimtį amžiaus nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos "Viesulo" sporto centro metodininkė, anksčiau dirbusi ir miesto Sporto skyriuje, ir...

Klaipėda, Paskelbta prieš 35 min.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Švietimas, Paskelbta prieš 3 val.

Sportas, Paskelbta prieš 3 val.

 

 

 

 

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...