Išvažiavo gyventi į Klaipėdą, palikę šunis prie būdos

Išvažiavo gyventi į Klaipėdą, palikę šunis prie būdos

Laivių kaime nuo žiemos vidurio palikti šeimininkų, kurie išsidangino gyventi į Klaipėdą, iš alkio kankinasi prie būdų pririšti du šunys. Jų vis pasigaili kaimynė Vladislava Budrienė, sykį perdien atnešdama ėdesio.

Tačiau aplinkinių namų gyventojams darėsi neramu – šeimininkams vis nesirodant, jie įkyrėjo seniūnijai, o ši iškvietė tarnybą „Nuaras“.

Pasitiko nušiurę ir ištroškę

„Du šunys palikti be priežiūros. Kiek gi kaimynė iš geros širdies gali rūpintis svetimais keturkojais? Kai jų šeimininkai Rasa ir Edgaras Zorgevičiai išvyko, atrodė, neilgam. Galvojom, gal sugrįš. Iš pradžių šunimis rūpinosi Daiva Abrutienė, bet greit nustojo. Pranešiau seniūnijai, liepė skambinti į Veterinarijos, Gyvūnų globos tarnybas, sakė parašykit raštiškai“, – pasakojo redakcijai apie situaciją pranešęs kaimynas Algirdas Kontenis.

Vyras negailėjo kandžių žodžių šunų savininkams, sakė, kad jie apsileidėliai, besikraustą iš vienos nebegyvenamos Laivių trobos į kitą, išmirus jų tikriesiems šeimininkams. Apie netvarką sodyboje liudija ne tiek besimėtantys seni baldai, daiktai, visoks šlamštas, o labiausiai – purvą po kojomis sumynę, nušiurę, grandinėmis prirakinti ir snukučiais užšalusiame puodo lede vandens vis ieškantys ištroškę keturkojai.

Labradoro mišrūnas Lordas ir jo likimo draugas Džekis jau iškeliavo į gyvūnų globos namus, kur jiems bus ieškoma naujų šeimininkų.

„Zorgevičių šeima gausi – 5 vaikai, trys mergaitės dar nepilnametės, o viena įsikūrė Klaipėdoje. Paskutinį sykį juos matėme sausio 22-ąją, sėdo visi ir išrūko į Klaipėdą pas dukterį. O šunis paliko“, – pyko A. Kontenis.

„Nė vardų tų šunų nežinau, vadinu juos našlaitėliais. Gaila, atnešu paėsti, bet ir savo šunį turiu. Negaliu gi jų prižiūrėti nuolatos, reikia ir išvykti, savo vaikų ir anūkų turime“, – kalbėjo V. Budrienė su vyru Jonu.

Šeimininkai neprieštaravo

„Kaimynų prašymų reikėjo tam, kad vėliau Rasa ir Edgaras Zorgevičiai nekeltų seniūnijai pretenzijų. Skambinau jiems, kad „Nuaras“ paima globoti šunis, o vėliau, sugrįžę į Laivius, galės juos atsiimti“, – teigė R. Vaičiulienė.

„Pajūrio naujienoms“ pasiteiravus R. Zorgevičienės, kodėl taip neatsakingai paliko savo keturkojus, ji tikino, kad sutarusi su pažįstama, kad ši pašers šunis – ėdalui palikusi 40 eurų per mėnesį. „Skambindavome: sakė, kad ir pati grįždama iš darbo, ir jos vaikai nubėga pašerti, kaulų, atseit, gauna pigiau nupirkti“, – tvirtino keturkojų šeimininkė.

Ji neslėpė, jog gaila šunų – šviesiaplaukį labradoro mišrūną Lordą prieš 4-erius metus jie taip pat pasiėmę iš kitų, kai šiam buvo 5-eri. O tamsiaplaukį gauruotą Džekį įsigijo vos prieš metus. „Gal atras jiems kitus šeimininkus“, – pasvarstė R. Zorgevičienė, sutikdama, jei reikės, apmokėti sąskaitą už gyvūnų išvežimą ir paėmimą.

Nuobauda – į valstybės biudžetą

Kretingos rajono Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė sakė, jog sąskaitos už beglobių gyvūnų paėmimą, išvežimą ir 14 dienų karantiną atkeliauja į Savivaldybę, kuri yra sudariusi sutartį su Klaipėdoje įsikūrusios gyvūnų gerovės tarnybos „Nuaras“ padaliniu.

Tarnybos administratorės Eglės Mulevičiūtės pasiteiravus, kiek gi kretingiškiams mokesčių mokėtojams gali kainuoti Lordui ir Džekiui suteiktos paslaugos, ji paaiškino, jog, pagal įmonės tvarką, negalinti viešinti, nes esą daug žmonių piktnaudžiauja: „Žmonės linkę pasiimti gyvūną, pasidžiaugti ir numesti, neva dabar jūs juo rūpinkitės.“

Žinant šeimininkus, seniūnija gali reikalauti, kad jie susimokėtų patirtas išlaidas, tačiau R. Vaičiulienė abejojo, ar tai įmanoma R. ir E. Zorgevičių atveju.

Jei per 14 dienų, per kurias prieglauda paimtą gyvūną paženklina ir vakcinuoja, šeimininkai jo neatsiima, jis toliau išlaikomas iš tarnybos bei geradarių lėšų, ir jam ieškoma naujo šeimininko.

Paklausta, ar Lordą ir Džekį tarnyba vėliau grąžintų juos palikusiems šeimininkams, E. Mulevičiūtė nedvejojo: „Kaip žmogus pasakyčiau – ne, bet sprendžia įstaiga, nes ją įpareigoja įstatyminė bazė. Pamestų gyvūnų šeimininkams turėtų būti skiriama bent nustatyta juokingo dydžio – 25 Eur – administracinė bauda. Tačiau jei kuris ir sumoka, ši suma nukeliauja ne į gyvūnų globos namų sąskaitą, o į – valstybės biudžetą.“

Eutanazija – esant būtinybei

Veterinaru dirbęs ir dėl paliktų šunų susirūpinęs A. Kontenis pasamprotavo ir apie galimybę tokius vargšus keturkojus utilizuoti: „Anksčiau suleisdavom amoniako ampulę tarp šonkaulių, gyvūnas išsyk krisdavo. Dabar dar ir baudą už tai užsidirbtum.“

Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Virgilijaus Liepinio žodžiais, anksčiau šunų gaudytojai laikydavę benamį šunį iki 14 dienų ir neatsiradus šeimininkui, jį užmigdydavę. „O dabar juos visus šeria, globoja iki jų gyvenimo pabaigos ir nuolat informuoja visuomenę. Sovietmečiu naudotos amoniako injekcijos į plaučius gyvūnui būdavo labai skausmingos, jos uždraustos“, – sakė jis.

Pasak V. Liepinio, dabar eutanazijai yra naudojami specialūs preparatai, kuriais gali disponuoti tik licencijuoti veterinarijos gydytojai ir tik tuomet, kai to būtinai reikia, kad palengvintų gaištančio gyvūno kančias.

„Mes rūpinamės kiekvienu gyvūnu, nes kiekvienas jų yra unikalus. Yra ir tokių gyvūnų, kurie mūsų tarnyboje gyvena po 10 metų. Mes niekada neužmigdydavome sveiko gyvūno, – tuos gandus apie mus paskleisdavo konkurentai“, – nuskambėjus minčiai apie anksčiau galiojusią utilizavimo tvarką, nesutiko E. Mulevičiūtė.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder