Šią savaitę vienu svarbiausių ne tik politinių, bet jau ir teisinių klausimų buvo paversta Seimo nario Kęstučio Pūko istorija dėl jo neliečiamybės, priekabiavimo, ligos tikrumo. Pajungtos didžiulės pajėgos. Savaitės pradžioje darbavosi Konstitucinis Teismas, savaitės pabaigoje Seimo tyrimo komisija, siekianti panaikinti parlamentaro neliečiamybę, o pats politikas retkarčiais vaikšto į posėdžius, tikindamas, kad nieko blogo nepadarė, o užviręs chaosas yra tik politinis susidorojimas.
- Ar ne per daug dėmesio tiek iš Seimo, tiek iš teisėsaugos, tiek iš žiniasklaidos sulaukia K.Pūko istorija, kai ir be to Seime yra pakankamai darbo? - „Vakaro žinios“ paklausė psichologo, politologo, buvusio Seimo nario Vytauto ČEPO.
- Man atrodo, kad tai, jog Konstitucinis Teismas (KT) čia įtrauktas, yra visiškas absurdas. Turbūt tai pirmas atvejis Europoje, kai KT dalyvauja tokioje istorijoje. Lyg KT galėtų pasakyti, kaip ten iš tikrųjų buvo. Žinoma, teismas sprendžia, ar galima už tai patraukti Seimo narį atsakomybėn, bet KT funkcija yra visai kita - jis turi aiškinti, ar įstatymai atitinka Konstituciją. Akivaizdu, kad vyksta visiškas chaosas, kai pasipylė kaltinimai dėl 5, 10 ar net daugiau metų senumo priekabiavimo, pamirštama nekaltumo prezumpcija, populistai tuojau pat puola teisti ir į visa tai dar įpinama aukščiausia institucija kaip KT.
O iš šono atrodo labai paprastai - juk būtų galima imti, ištirti ir baigti šiuos reikalus. Nes istorija jau atrodo labai neskaniai. Žinoma, gėda, jei tokie yra tautos atstovai, bet kiek energijos tam eikvojama. Ir tai ne vienintelis atvejis: Artūras Skardžius, Agnė Širinskienė, Greta Kildišienė, tas pats K.Pūkas. Nepamirškim, kad G.Kildišienė buvo užpulta be tikrų argumentų ar įrodymų, o tik dėl gandų. Po jos istorijos dėl automobilio nuomos tokių atsirado ne vienas. Kai kas iš savo įmonės automobilį nuomoja, ir nieko. Kiek gerų darbų nudirbti galėtų valdžia, jei nebūtų dirbama vien prie šių skandalų. Akivaizdu, kad tokie skandalai aiškiai pučiami, siekiant užtušuoti realias problemas, kurios reikalauja sprendimų.
- Atrodytų, ir taip Seime yra ką veikti - juk pats valstybės biudžeto svarstymo įkarštis?
- Apie biudžeto tvirtinimą televizijoje vos viena kita laidelė, o apie K.Pūką diskutuoja kas antras, jeigu ne daugiau. Ir ar apskritai reikia tokius dalykus aiškintis Seimo nariams ir dar spaudoje, televizijoje. Yra teisėsauga, kuri turi atlikti savo darbą. Bet kažkodėl vietoj to ši tema kasdien eskaluojama ir gvildenama, nors visai nereikėtų apie tai kalbėti.
O realus darbas stoja. Seime komitetai nesusidaro, nesvarsto įstatymų projektų, o šie nepateikiami Seimui. Vietoj to sudaromos komisijos, vyksta tyrimai, aiškinimaisi. Aišku, žmogiška ir garbinga būtų ir pačiam susiprasti, kad jei jau pakliuvai, gal reikėtų tyliai ramiai išeiti, užuot bandžius kažką įrodyti. Na bent jau susispenduoti būtų gražu. Žinoma, pas mus taip retai būna. Dažniau pradedami sukti visi įmanomi biurokratiniai ir teisiniai mechanizmai.
- Vieno žmogaus istorijai skiriama tiek daug jėgų, nes neva įstatymai numato būtent tokią tvarką dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo. Bet juk ar ne pats Seimas atsakingas už tokius įstatymus, o panorėjęs bet kada gali sukurti patogesnį mechanizmą?
- Kai negali išspręsti vienos problemos, reikia sukurti kitą - tuomet pirmoji užsimiršta. Lygiai taip pat ir Seimas dirba, nes kartais jų pasiklausius, atrodo, kad jie lyg iš dangaus nukritę - tarsi viskas ne nuo jų priklauso, o jie visai niekuo dėti. Jei jau štai kilo tokia situacija, prašome perduoti tą veikėją prokuratūrai, ši tegul pati ir sprendžia.
O dabar vyksta tik darbo imitacija, vaizduojant, kad visi labai pluša. Sudaromos komisijos, jos rašo raštus, kreipiasi į KT, ten taip pat į posėdžius eina Seimui kažkas atstovauti, grįžus vėl aiškinamasi, kas buvo apsvarstyta. Tada kita komisija sudaroma ruošti interpeliacijai, vyksta balsavimas. Ir tai tik pradžia...
Tad šiuo atveju K.Pūkas yra savotiškas lakmuso popierėlis, parodantis, kaip smarkiai esame įklimpę į neesminius dalykus. Tai visiškai nėra išskirtinė istorija, nes tokių jau yra buvę ir jų dar bus. Nereikia iš to daryti didžiulio chaoso, nes per tai visiškai neaišku, kada pagaliau pamatysime konkrečius valdžios darbo vaisius. Ir ar mes galime šalį išvesti iš bedugnės, išspręsti ekonominius ir socialinius klausimus, jei K.Pūko problemos išspręsti negalime. Man sunku sveiku protu suvokti, kai dėl vieno žmogaus kyla toks sujudimas valstybėje. Juk jei paprasta K.Pūko istorija taip ilgai tęsiasi ir niekaip negalima padėti taško, tai kiek amžių spręsime skurdo problemą Lietuvoje...
Seimo komisija siūlo naikinti K.Pūko neliečiamybę
Laikinoji Seimo tyrimo komisija vakar pasiūlė naikinti parlamentaro Kęstučio Pūko teisinę neliečiamybę. Už tokį sprendimą buvo 7 komisijos nariai, prieš nebuvo, 1 komisijos narys susilaikė.
Posėdyje dalyvavęs Seimo narys K.Pūkas prašė komisijos narių neduoti sutikimo naikinti jo teisinę neliečiamybę. Politikas tvirtino nesąs padaręs jokio nusikaltimo ir įžvelgė politinį susidorojimą.
Į komisijos posėdį jį atlydėjusi advokatė Aušra Ručienė sakė, kad K.Pūko elgesyje galima įžvelgti etikos pažeidimų, bet baudžiamojo nusižengimo sudėties nėra.
Seimo laikinoji tyrimo komisija yra įpareigota iki gruodžio 15 d. pateikti savo išvadas dėl Seimo nario K.Pūko teisinės neliečiamybės.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą