Panašu, kad berniukas, kurį klaipėdiečiai praminė Svajokliu, nuolat laukė, kada mergaitė pasiūlys jam draugauti. Galbūt, pasiūlys prisėsti šalia.
Juk vėjuotojoje pėsčiųjų alėjoje dviem tikrai šilčiau, negu sėdint po vieną.
Bet mergaitė buvo labai išdidi ir visiškai nereagavo į draugiškas berniuko užuominas.
Todėl Svajoklis pasielgė kaip tikras vyras, kuriam nerodomas joks dėmesys. Vieną ankstų rytą jis ėmė ir dingo.
Išėjo kitur, ten, kur jo labiau laukė.
Gali būti, kad, šiek tiek prasiblaškęs, Svajoklis grįš į savo įprastą vietą ant akmeninio suoliuko.
Bet kokiu atveju dar jaunai mergaitei norisi jau dabar įkalti į galvą išmintį, kuri jai neabejotinai pravers ateityje:
Ta mergaitė, kuri labai ne laiku ir labai ne vietoje pasako "ne", dažnai taip ir lieka senmerge...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą