Uostamiesčio žurnalistai dėl karščiausių naujienų nesipeša

Nuomonės

Žiniasklaidininkų darbo objektas ir tikslas - naujausia, įdomiausia ir tiksliausia informacija, dėl kurios tenka pakovoti net su geriausiais draugais, dirbančiais kitose radijo stotyse bei televizijose. Pasiteiravome Klaipėdos žurnalistų, ar tarpusavio konkurencija neužgožia jų draugiškų santykių ir kaip bendraujama su informatoriais.

Asta Kažukauskienė, LTV žinių korespondentė Klaipėdoje

Manyčiau, jog draugystės ir savitarpio pagalbos santykis priklauso nuo situacijos ir informacijos pobūdžio.

Aišku, jeigu kalbame apie visišką "ekskliuzyvą", ko gero, tokių dalykų niekam neskubi pasakyti. Suveikia profesinis noras būti pirmam. Tikri draugai tai supranta. Beje, net jeigu dalijiesi informacija, tai pasakai daugiausia 80 proc., o kokią nors itin reikšmingą detalę nutyli.

Jeigu kalbėtume apie kasdienes žinias, kurios anksčiau ar vėliau pasieks visas žiniasklaidos priemonės, nėra jokio reikalo jų laikyti vien sau. Taip pat ir informacijos, kurią, skambinantysis kolega, nori sutikslinti.

Manau, jog draugystės ir darbo reikia stengtis nemaišyti. Ir tikrai nėra buvę taip, kad draugai, dirbantys kitose žiniasklaidos priemonėse, priekaištautų: "Kodėl tu man nepadėjai, kodėl tu man to ar ano nepasakei?"

Žydrūnas Naujokas

Žydrūnas Naujokas, radijo stoties "Laluna" žinių reporteris

Vienas pirmųjų ėmiausi organizuoti bendrus žurnalistų renginius, tokius kaip "ŽENIA" apdovanojimų teikimo ceremonijas. Mano nuomonė tokia - kuo glaudžiau bendradarbiaus žiniasklaidos atstovai, tuo geriau bus informuojama visuomenė.

Manyčiau, mums kvaila taikyti tokį modelį, kuris populiarus Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, tarp BBC lygio viešosios informacijos rengėjų - aršiai konkuruoti ir plėšytis dėl vadinamųjų išskirtinių pranešimų.

Be to, galima skirti du šio reikalo aspektus: žmogiškąjį ir materialųjį. Viena vertus, natūralu būti draugiškam su kolegomis ir suteikti jiems vertingos informacijos, jeigu jos gavai. Žinoma, kitą kartą ir pats iš šio žmogaus tikiesi to paties.

Kita vertus, jeigu mes pasidalijame informacija, nuo to finansiniu požiūriu išlošiame abu: padarome po gerą medžiagą ir gauname už tai atlyginimą.

Turiu kelis kolegas, kurie niekada neatsisako man padėti. Tai kokie 5-6 žmonės. Su jais susipažinau per darbą, anksčiau pažįstami nebuvome.

O kalbant apie bičiulystę su vadinamaisiais informatoriais, t. y. dirbančiais įvairiose srityse specialistais, kurie gali suteikti vertingos informacijos asmeniškai tau, sovietmečiu buvo sakoma: "Kol nesugėrei, tol jis tau - ne informatorius." Dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: jeigu tau žmogus padėjo ir tavimi pasitiki, pateikdamas informaciją, privalai išlikti visiškai tikslus ir teisingas jo atžvilgiu. Kitaip kitąsyk jokios informacinės paramos nesulauksi. O šiaip juokaujame, kad informatorius yra kiekvienas klaipėdietis, kuris paskambina į "Laluną" ir papasakoja, kokią nors situaciją.

Dovilė Skabickaitė

Dovilė Skabickaitė, BTV žinių korespondentė Klaipėdoje

Mano gera draugė (TV3 korespondentė Laura Gliožerytė. - Aut. past.) dirba konkuruojančioje televizijoje. Natūralu, kad yra tekę pasidalyti informacija. Tačiau, mano nuomone, jeigu rengi teminį reportažą, kurį pati sumanei, pasiūlei vadovams ir pasidarei, pasakoti apie jį, kol jis dar neparodytas, yra neetiška savo darbdavių atžvilgiu. O pranešti apie kokį nors įvykį, patikslinti nėra sunku ar neleistina.

Apskritai manau, kad Klaipėdos žurnalistų tarpusavio santykiai yra šilti. Kiek žinau, šito visiškai nėra Vilniuje, kur kiekvienas rūpinasi savo realijomis pats.

Romandas Žiubrys

Romandas Žiubrys, "Vox Maris" žinių redaktorius ir vedėjas

Manau, konkurencija turi išlikti. Aišku, kalbėti apie laikraščio ir radijo stoties varžymąsi sudėtinga. O radijo stotims svarbiausia yra laikas - kokia nors aktualia tema klausytojus informuoti kuo greičiau.

Malonu, kai spėji karštą naujieną pranešti pirmas. O kai jau pats esi padaręs, gali ir kitam pasakyti. Turiu nemažai draugų iš kolegų, dirbančių žiniasklaidoje. Su jais per darbą ir susibičiuliavome.

Jeigu turi informatorių kurioje nors srityje - jie draugais vargu ar tampa. Tai specifiniai santykiai, kuriuose itin svarbus pasitikėjimas ir korektiškumas.

Nuvilti informatorių, netiksliai perteikti jo pranešimą - nedovanotina klaida. Kita vertus, negali tapti ir priklausomas nuo informatoriaus požiūrio - turi išlikti nešališkas.

Kalbino Valerija LEBEDEVA