Pirmieji žingsniai
Tuo metu Lietuvoje buvo rodomi trys televizijos kanalai: Lietuvos televizija ir Ostankino ir Rusijos televizija. 1989 metais įkurta pirmoji komercinė televizija Lietuvoje - „Balticum TV“ - buvo naujovė. Kaip pasakoja „Balticum TV“ administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius, televizijos įkūrimo idėja buvo atvežta iš Rusijos, o televizijos įkūrėjas yra Vasilijus Galibus.
„Iš pradžių buvo sukurtas kabelinės televizijos tinklas, juo galėjo naudotis 1000 butų, o už paslaugas buvo prašoma 10 rublių. Per kanalą „Balticum TV“ buvo rodomi tuo metu piratiniai filmai, muzika, įrašyta iš palydovų“, - sako V.Jurgelevičius.
Nepriklausomoje Lietuvoje, pasak jo, kanalas buvo kuriamas sekant vakarietiškas tendencijas: „Orientavomės į vakariečių gamintojus, į vakarietiškas technologijas. Pradėjome važinėti į įvairias telekomunikacijų parodas, domėtis naujovėmis ir jas diegti Lietuvoje. Beveik pirmieji Lietuvoje įdiegėme ir šviesolaidines technologijas, sukūrėme šviesolaidinius tinklus, paskui, aišku, tai padarė ir „Lietuvos telekomas“.
Rusiškų programų poreikis
Anot V.Jurgelevičiaus, „Balticum TV“ programų skaičius buvo laipsniškai didinamas, o tinklų vystymasis buvo susijęs su rusiškų programų poreikiu: „Per pirmus tris įmonės egzistavimo metus mes turėjome apie 6000 abonentų. Kai Lietuva tapo nepriklausoma ir 1992 metais buvo nutraukta Rusijos valstybinės televizijos transliacija, pas mus nusidriekė eilės žmonių, norinčių įsigyti abonementus. Visi norėjo matyti Rusijos televiziją ir jungėsi prie mūsų, nes mes ją retransliavome. Per tuos metus abonentų padaugėjo beveik dvigubai - iki 15 tūkst.“
Kabelinė televizija „Balticum TV“ retransliavo ir Ostankino televiziją, kai ji buvo išjungta. Pasak V.Jurgelevičiaus, žmonės norėjo matyti rusiškas programas ir dabar nori matyti, nes yra pripratę. Pasak televizijos vadovo, ir dabar, kai buvo išjungtos dvi Rusijos programos, per tris mėnesius atsijungė apie 1000 abonentų.
Sparti technologijų pažanga
Prieš dešimtmetį buvo suformuota skaitmeninė televizija, programų skaičius analoginėje televizijoje buvo padidintas iki 50. Vėliau buvo įdiegtas ir kabelinis internetas. Atsiradus šviesolaidinei technologijai, nuo 2006 metų „Balticum TV“ pradėjo plėtoti šviesolaidinius tinklus.
Šviesolaidiniai tinklai davė galimybes didinti spartą, plėsti interneto galimybes. Pasak V.Jurgelevičiaus, dabartis priklauso internetui, tačiau ir televizija neišnyks: „Jau treji metai, kai mažėja klasikinės televizijos abonentų, o interneto bei internetinės televizijos klientų skaičius auga.“
Ateities televizija - delne
Pasak V.Jurgelevičiaus, ir ateityje televizija išliks aktuali, tik ji bus žiūrima per įvairius ekranus. „Dabar virsmo laikotarpis. Aš manau, televizorių gamintojai turėtų pradėti gaminti galingesnius televizorius, kad prijungus internetinį laidą televizoriaus ekrane būtų galima išrinkti aukštesnės raiškos įrašus arba programas. Perspektyvoje arba ekranai, arba vaizdo technologija turės tobulėti“, - sako V.Jurgelevičius. Ateityje per vieną dažnį bus perduodama dar daugiau programų, televiziniai kanalai turės didesnį programų skaičių.
Ryškėja ir dar viena tendencija. Norima eterio dažnius atiduoti mobiliesiems tinklams, kad žmonės per mobiliuosius įrenginius galėtų parsisiųsti norimus vaizdus. Taip pat tobulės belaidis internetinis ryšys, nors V.Jurgelevičius sako, kad pateikti didelės spartos interneto per belaidę prieigą kol kas nėra įmanoma, dar turės būti išplėtotas bazinių stočių ryšys, kad belaidis internetas būtų dar galingesnis.
„Mūsų misija yra išplėtoti internetines technologijas, kad žmonės ateityje mūsų paslaugas galėtų matyti per įvairius ekranus: ir televizoriaus, ir kompiuterio, ir planšetinius“, - sako V.Jurgelevičius.
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą