"Niekada nebuvau genijus"

Be kamerų

Moterys Marčelą Mastrojanį dievino - ilgesingais žvilgsniais lydėjo jį gatvėje, drąsesnės stojo skersai kelio, o ekskursijų autobusai kiekvieną savaitę privažiuodavo prie jo vilos. Pagyvenusios damos iš Amerikos geidė pamatyti aistringąjį italą, kuris, išėjęs į balkoną, joms mojuodavo. "Mane stebina jų reakcijos, - kartą prisipažino aktorius. - Aš - visiškai nepatrauklus. Nekenčiu savo gležnų rankų, plonų kojų, trumpos nosies ir storų lūpų..."
 

"Mylėtų moterų neskaičiavau"

Marčelas mėgo koketuoti. Sunku ir suskaičiuoti, kiek gražuolių prie savęs aktorius glaudė ne tik ekrane. Romantiškas naktis su juo leido Ursula Anders, Žaklina Biset, Katrina Deniov, Feija Danauej, Anita Ekberg, Nastasija Kinski, Romi Šnaider, Sofija Loren, Marta Keler, Monika Viti. Tiesa, Sofija Loren neigė turėjusi meilės santykius su Marčelu: "Man jis buvo tik draugas, gyvenantis kaimynystėje. Kartu daug dirbome ir filmavomės. Mes gerai sutarėm, bet romano... tarp mūsų nebuvo".

Apie santykius su Loren nepasakojo ir Marčelas. Jis apskritai nemėgo kalbėti apie savo moteris. "Moterų niekada neskaičiavau. Aš jas mylėjau, - kartą prisipažino jis. - Šiame gyvenime jos man davė meilę. Aš joms galbūt daviau kur kas mažiau."

Žmona - sesuo, draugė, motina...

Nors apie Marčelą svajojo vos ne kas antra Europos moteris, šalia savęs jam nepavykdavo ilgiau išlaikyti nė vienos svajonių gražuolės. Ir tik vienintelė Flora Korabel, teisėta Marčelo žmona, liko jam ištikima visą gyvenimą.

Susituokė jie 1950-aisiais, kai Marčis buvo tik vilčių teikiantis Lukino Viskončio teatro aktorius. Ji - žinomo kompozitoriaus, daugybės baletų, operečių ir kino filmų muzikos autoriaus Ecio Korabelo duktė, vaidinusi tame pačiame teatre. Tada Marčelui trūko pinigų maistui, o Flora juo motiniškai rūpinosi - maitino iš namų atneštais sumuštiniais.

Kartą, laikydamasi nerašyto įstatymo, jog kelias į vyro širdį - per skrandį, Flora parsivedė Mastrojanį į svečius ir atidarė įvairių maisto produktų prikrautą šaldytuvą.

Jaunajam Marčelui šaldytuvas ir vila, kurioje mergina gyveno su tėvais, paliko įspūdį. Aktorius Florai pasipiršo, o po metų jiems gimė duktė Barbara. Tiesa, jei "italų jaunikis" apie meilę kitoms moterims kartais ir prasitardavo, tai teisėta žmona jam buvo geriausia draugė, sesuo, motina, bet niekada - mylimoji.

"Kam tu susidedi su prancūze?"

Ypač aistringas Mastrojanio romanas buvo su prancūze Katrina Deniov, prasidėjęs Nadino Trentinjano juostos "Tai atsitinka tik su kitais" filmavimo aikštelėje. Tuo metu Marčelas išgyveno skausmingą išsiskyrimą su amerikiete Feija Danauej, o Katrina sielojosi dėl nutrauktų santykių su Rožė Vadimu ir neapdairių vedybų su anglų fotografu Deividu Beiliu.

Režisierius, norėdamas, kad aktoriai geriau įsijaustų į vaidmenis (aktoriai vaidino tėvus, praradusius savo vienintelį vaiką), Marčelą ir Katriną savaitei užrakino bute, kur nebuvo nei telefono, nei televizoriaus, nei knygų. Ši izoliacija aktoriams buvo lemtinga...

Filmavimo metu šalta ir nepasiekiama Katrina maloniai nustebino Mastrojanį - iš savo vagonėlio ji persikraustė pas jį. Taip prancūzė, pati to nenorėdama, supančiojo geidžiamiausią anų laikų vyrą - aktorius iš žmonos pareikalavo skyrybų.

Italų jaunikis ir profesionali gražuolė kurį laiką kartu gyveno, kartu rodydavosi ir visuomenėje. Katriną Mastrojanis pristatydavo kaip savo nuotaką. Gražuolė tam neprieštaravo. Priešingai - ji net išmoko gaminti jo mėgstamas pupeles. Bet kai Marčelas pasiūlė Deniov tapti jo žmona, ji atsisakė. Mastrojanis šito nesitikėjo.

Įskaudintas Deniov, italų meilužis "žaizdų išsilaižyti" lėkė į Romą pas dar sutuoktuvių sutarties nenutraukusią teisėtą žmoną. O ji vyrą paklydėlį priėmė nuolankiai: "Kam tu susidedi su prancūze? Tai - juokinga".

Bet romanas tuo nesibaigė. Supratusi, jog nuo Marčelo laukiasi kūdikio, Deniov jam leido vėl būti šalia. Idealaus gyvenimo vizijos apsėstas Marčelas buvo pasiruošęs viskam - persikraustyti į Paryžių ir rūpintis būsimu kūdikiu.

Gimus dukrai Kjarai, italas ryžosi antrą kartą Deniov pasiūlyti širdį ir ranką. Tačiau ir vėl išgirdo neigiamą atsakymą, o po kurio laiko už durų rado sustatytus savo lagaminus. "Ilgiau šitie santykiai tęstis nebegali. Tai - ne meilė, o nuobodus pripratimas", - atsisveikindama pasakė Katrina.

Deniov pasiliko Paryžiuje, o Mastrojanis grįžo į Romą pas teisėtą žmoną. Bet, kaskart viešėdamas Paryžiuje, jis slapčia stebėdavo iš namo išeinančią mylimą moterį ir dukrą.

"Norėjau būti architektas"

Šiandien nežiūrėtumėm legendinių Federiko Felinio filmų su Marčelu Mastrojaniu, jei aktorius būtų įgyvendinęs savo svajonę ir tapęs... architektu. Romos universitete jis studijavo šią specialybę ir visiškai negalvojo apie aktoriaus profesiją.

Tik laisvu laiku nuo paskaitų Marčelas vaidino mėgėjiškame teatre. Kartą spektaklio pažiūrėti atėjo režisierius Lukinas Viskontis. Perspektyvų jaunuolį jis pakvietė dirbti į profesionalų teatrą "Eliziejus". "Iki šiol nesuprantu, ką jis manyje įžvelgė", - pasakojo Mastrojanis. Debiutas buvo sėkmingas, ir Marčelas, nepaisydamas artimųjų nepritarimo, metė ketvirtąjį universiteto kursą ir tapo aktoriumi.

Bet profesinė sėkmė jį aplankė sutikus režisierių F. Felinį. Marčelą gerai pažinojo Federiko žmona Džiuljeta Mazina - jie kartu studijavo Romos universitete ir vaidino mėgėjiškame teatre. Be to, režisierius ir aktorius dažnai susitikdavo restoranuose - abu mėgo skaniai pavalgyti.

Pradėjęs dirbti su Marčelu, Felinis jam iškėlė vienintelį reikalavimą - būtina laikytis dietos. "Man visai nesvarbu, kokia tai bus dieta. Svarbu, kad ji būtų veiksminga", - įsakė režisierius. Marčelas prasitarė, kad žino Šiaurės Vokietijoje vietelę, kur per tris dienas galima numesti 10 kg. Tai išgirdęs, Federikas sušuko: "Marčelai, nedelsiant važiuok ten. Turi tris dienas!" Marčis išvažiavo. Grįžo toks pat, koks buvo. "Ir vis dėlto, aš džiaugiausi, kad jis nepastorėjo", - juokavo maestro.

Po filmo "Saldus gyvenimas" Mastrojanis tapo pagrindiniu Felinio filmų aktoriumi ir geriausiu jo draugu. Metęs rūkyti, režisierius negalėjo pakęsti, kai šalia kas prisidegdavo cigaretę. Bet Marčio žalingą įprotį toleravo: "Jis degtuką brėžia vieną kartą per dieną, o vėliau vieną cigaretę prideginėja nuo kitos. Per dieną jis surūko tris pakelius ir tuo didžiuojasi", - šmaikštavo Felinis.

Jau sunkiai sirgdamas, kentėdamas nuo kasos vėžio, Mastrojanis neatsisakė vaidmenų ir net grįžo į teatro sceną, kurią per audringą kino meno periodą buvo pamiršęs.

Rytais Marčelas pereidavo sekinančias chemoterapijos procedūras, kad vakare galėtų užlipti ant scenos. Bet visą tą laiką jis neprarado gyvenimo džiaugsmo: "Gal ir tapau irzlus, tačiau į gyvenimą žiūriu optimistiškai. Tam senjorui su balta barzda ten, danguje, vis kartoju: "Nekreipk į mane dėmesio, aš dar pagyvensiu".

Tačiau senjoras su balta barzda turėjo savo scenarijų, pagal kurį 72-ejų metų Marčelo Mastrojanio širdis sustojo plakti ankstų 1996-ųjų gruodžio 19-osios rytą. Paskutinę akimirką šalia Marčio buvo jo mylimoji Katrina Deniov ir jų duktė Kjara.

spaudą