Tomas Juočys: "Teatro veidas yra repertuaras"

Tomas Juočys: "Teatro veidas yra repertuaras"

"Manęs visai nežavi kanonizuoti santykiai su kolektyvu: jei aš esu teatro galva, aš esu teisus ir mano žodis paskutinis. Manau, kad kolektyve būtina diskutuoti ir kartu ieškoti sprendimų", - sako prieš savaitę Klaipėdos dramos teatro vadovo konkursą laimėjęs Tomas Juočys, dar laukiantis, kol bus baigti visi būti formalumai ir jis galės oficialiai pradėti eiti pareigas.

Po ilgų nežinios mėnesių pagaliau buvote išrinktas eiti Dramos teatro vadovo pareigas. Kaip vertinate Kultūros ministerijos vykdytą konkursą ir delsimą jį paskelbti?

Po ilgamečio vadovo mirties vyravo įtampa. Turbūt dėl to ir ministerija taip ilgai delsė. Tačiau šiandien jaučiame, kad įtampa ir stresas po truputį slūgsta.

Pats konkursas vyko sklandžiai. Man patiko tai, jog rugpjūčio 27-ąją vykusio pokalbio metu komisija, kurią sudarė tiek ministerijos darbuotojai, tiek žymūs Lietuvos teatralai, buvo kruopščiai susipažinę su programa. Tad klausimai, kuriuos jie man uždavė, buvo konkretūs ir aiškūs.

Visgi manau, kad konkursas turėjo įvykti anksčiau. Juk vadovo paskyrimas labai susijęs su teatro rekonstrukcija. Būtų buvę puiku, jei vadovas rankose turėtų visus ginklus, galinčius padėti suformuoti stiprų repertuarą.

Teatras šiek tiek nukentėjo, nes žymiausių režisierių 2016 metams nebeprisikviesime. Tačiau tikimės, kad vis tiek pateiksime tvirtą, konkurencingą repertuarą, atskleisiantį Klaipėdos dramos teatro veidą.

Koks bus naujasis Dramos teatro sezonas?

Žinia, sezoną pradėsime Gyčio Padegimo spektakliu "Karalienė Luizė". O Mažojoje salėje rodysime naują Povilo Gaidžio režisuotą spektaklį. Statyti spektaklius žada ir Jonas Vaitkus bei Darius Rabašauskas. Taip pat lauksime svečių iš užsienio: režisieriaus Andrejaus Liubimovo iš Maskvos bei latvės Maros Kimelės, kuri teatro pasaulyje turi labai stiprų autoritetą.

2017-aisiais bandysime veltis į derybas su kitais stambaus kalibro režisieriais, kaip antai Oskaru Koršunovu bei Gintaru Varnu. Taip pat ieškosime įdomaus jaunimo Lietuvoje bei išskirtinių kūrėjų iš kaimyninių valstybių - Lenkijos ir Latvijos.

Mes norime, jog pastatas būtų skirtas ne tik Klaipėdos dramos teatro spektakliams, bet apskritai geriausiai Vakarų Lietuvos medžiagai rodyti. Žadame bendradarbiauti ir su kitais Klaipėdos teatrais, kurie neturi tinkamos vietos repetuoti. "Kolektyvinio sodo" jaunimas, šokio teatro trupė "Padi dapi fish" ir kai kurios kitos trupės tikrai atras vietos pas mus. Juk turėsime ne tik Didžiąją ir Mažąją sales, bet ir 80-ies žiūrovų vietų studiją.

Taip pat vystysime ir plėtosime Klaipėdos miesto teatrų festivalio "Namai" idėją.

Daugelis Klaipėdos kultūros įstaigų skundžiasi, jog teatrų ir koncertų salės - pustuštės. Kaip jūs sieksite privilioti miestiečius?

Manau, kad reikia sukurti rinkodaros skyrių. Šiuolaikiniam teatrui reikalingi bent trys vadybininkai, kad ne tik stengtųsi pritraukti daugiau žiūrovų bei parduotų sukurtą produktą, bet ir padėtų ieškoti geriausių aktorių, režisierių bei projektų.

Kaip pritraukti daugiau naujų žiūrovų? Svarbiausia - viešinti spektaklius bei analizuoti žmonių poreikius. Puiki Nacionalinio dramos teatro praktika - įsigijęs bilietą į spektaklį, pirkėjas iškart patenka į duomenų bazę. Įsivaizduokit, po kelių mėnesių sąraše - keli tūkstančiai žmonių, kuriems gali pasiūlyti įsigyti bilietus ir į kitus renginius.

Mums taip pat reikia atsirinkti žiniasklaidos priemones, per kurias nuolat skleistume informaciją. Savireklama mes turėtume užsiimti nuolat, o ne kaip iki šiol, chaotiškai. Žmonės turi žinoti, kur ir kada jie ras informaciją apie mūsų teatro naujienas.

Mums padės naujas teatro pastatas. Tačiau ne dėl to, kad jis jaukesnis ir mielesnis nei Žvejų rūmai, tačiau dėl to, kad čia mes galėsime kurti ilgalaikį repertuarą.

Žinoma, svarbiausia yra agresyvus ir geras produktas, kurį siūlysime žiūrovui. Mes turime įgauti savo veidą, o teatro veidas yra repertuaras.

Minėjote, kad reiktų patobulinti Meno tarybos sudarymo procedūrą?

Meno taryba šiandien atlieka kai kurias nereikalingas funkcijas, kaip antai, priedų svarstymai, dekoracijų priėmimas. Mano manymu, ji pirmiausia turėtų padėti išspręsti kūrybinius klausimus. Būtų idealu, jei Taryba vadovui suformuotų daug užduočių: kokias svarbias pjeses realizuoti, kokius režisierius samdyti. O vadovas, atsižvelgdamas į turimus pinigus, tartų paskutinį ir lemiamą žodį.

Savo pasiūlyme taip pat išdėsčiau, jog nėra labai sveika Tarybą suburti vien iš "savų" žmonių. Juk taip mes tampame užsidarę, o ir kritikuoti kolegos pasiūlymą yra kažkaip nepatogu... Todėl, manau, kad į Meno tarybą reiktų deleguoti savo patirtimi, pažintimis ir galimybėmis naudingus visuomenininkus, dalyvavusius įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, mačiusius daug spektaklių, bendravusius su įvairiais kūrėjais.

Kokių dar žadate naujovių?

Kalbant apie programoje išdėstytus pasiūlymus, sieksime sukurti ir techninio vadovo poziciją. Esant šiai pareigybei vyktų sklandesnis techninių skyrių bendradarbiavimas. Taip pat ieškosime daugiau partnerių iš šalies - įmonių, kurios kurtų dekoracijas. Taip gamyba taptų greitesnė ir pigesnė. Nes kol kas teatre vyrauja situacija, kaip rusai sako: "Kažką darom, kažką spėjam." (juokiasi - Autor. past.)

Į teatro vadovo poziciją pretendavo ir jūsų kolegė, po Gedimino Pranckūno mirties teatro vadovės pareigas laikinai ėjusi Virginija Trečiokaitė. Ar dirbdamas su ja nejausite įtampos?

Teatro kolektyvas nėra tiesioginė šeima. Su ja gyventi nereikia. Čia galima ir akis išsidraskyti, jei taip atsiranda sprendimai. Tačiau su Virginija Trečiokaite niekada nesipykdavome ir turbūt nesipyksime. Nejaugi dėl to, kad laimėjau konkursą, nebesisveikinsime su Sigučiu Jačėnu ar Tomu Jašinsku? (juokiasi - Autor. past.) Kažkada Povilas Gaidys buvo teatro vadovas, o Gediminas Pranckūnas - jo pavaduotojas. Vėliau Pranckūnas tapo vadovu, o Gaidys - meno vadovu. Pas mus tai yra normalu.

Manęs visai nežavi kanonizuoti santykiai su kolektyvu: jei aš esu teatro galva, aš esu teisus ir mano žodis paskutinis. Manau, kad kolektyve būtina diskutuoti ir kartu ieškoti sprendimų. Beje, rizikingi ir tie žmonės, kurie mano esantys visažiniai.

Lapkritį vyks teatro atidarymo šventė. Kokio rengino gali tikėtis miestiečiai? Ar tiksli data jau žinoma?

Tik išsprendę keletą klausimų žinosime tikslią atidarymo datą. Šventės metu vyks lengvas ir skoningas koncertas, tačiau jis bus skirtas kviestiniams svečiams. Žinoma, sieksime šį koncertą pakartoti ir miestiečiams. Vis dėlto atidarymo ašis - premjera "Karalienė Luizė". Kai įvyko paskutinio spektaklio peržiūra, prieš teatrą uždarant rekonstrukcijai, Gediminas Pranckūnas pažadėjo, jog tie žiūrovai, kurie išsaugos šio spektaklio bilietą, nemokamai galės pamatyti pirmąją premjerą rekonstruotame teatre. Mes nepamiršome ilgamečio teatro vadovo pažado, ir ši akcija tikrai bus vykdoma.

O kaip aplinkybė, kad teatro atidarymo metu bus rodomas premjerinis spektaklis, kuriame nemažai kviestinių aktorių?

Būtų idealu, jei teatrą atidarytų mūsų teatro aktoriai, tačiau toks buvo režisieriaus pasirinkimas. Tačiau bus tikrai daug spektaklių, kuriuose galės atsiskleisti ir mūsų kolektyvas.

VADYBA. Tomas Juočys sieks teatre sukurti rinkodaros skyrių. "Šiuolaikiniam teatrui reikalingi bent trys vadybininkai, kad ne tik stengtųsi pritraukti daugiau žiūrovų bei parduotų sukurtą produktą, bet ir padėtų ieškoti geriausių aktorių, režisierių bei projektų", - teigia naujasis Dramos teatro vadovas.

Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder