Prieš keletą metų Nacionalinis dramos teatras naująjį sezoną sveikino skandalingai - šūkiu "Aš žudysiu". Tačiau neva neigiamą poveikį daranti provokacija buvo sustabdyta - plakatus ir lauko reklamą teatrui teko nukabinti.
Aktyvių diskusijų sukėlė ir plakatai, reklamavę spektaklį "Visuomenės priešas" pagal Henriko Ibseno pjesę. Praeiviai buvo raginami diskutuoti apie nūdienos problemas: "Dauguma visada teisi?", "Mūsų krašto žmonės yra partijų vergai", "Argi teisinga, kad kvailieji vadovautų protingiesiems?" Ši spektaklio reklama įžeidusi politikus, o kai kuriuos netgi iki paširdžių įskaudinusi.
Dar vienas pavyzdys - Klaipėdos muzikinio teatro šokio spektaklio "Divizija" afiša, taip pat išsiskyrusi iš masės kitų. Persirengėlis, rankomis apkabinęs į tinklines pėdkelnes įspraustas blauzdas, kėlė smalsumą, pasibjaurėjimą, juoką - dar viena Konchita? Tačiau, anot choreografo Aurelijaus Liškausko, na ir kas? Svarbiausia, jog kelia jausmus. Neigiami ar teigiami, jie juk prašyte prašo "dar"...
"Vakarų ekspresui" pasidarė smalsu, kaip išrankiąją (kol kas nerandame tinkamesnio apibūdinimo) klaipėdiečių publiką ryžtasi pritraukti keletas uostamiestyje aktyviai veikiančių teatrų.
IDĖJA. Klaipėdos jaunimo teatro trupė prieš premjerinį spektaklį "Ledas" surengė gyvo garso muzikos koncertus bei sukūrė itin originalius atvirukus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Tiesioginė komunikacija - efektyviausias būdas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėja ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Kultūrinės veiklos katedros lektorė Vita Petrauskienė dalijosi mintimis, jog šiandieninė visuomenė turi labai daug galimybių, kaip praleisti laisvalaikį, tačiau ne visiems pakanka laiko ar finansinių išteklių. Tad teatrui tenka nuolat ieškoti naujų bei originalių būdų, kaip išsiskirti ir sudominti miestiečius.
Pavyzdžiui, šią vasarą prie festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" reklamos sklaidos prisidėjo gausus būrys savanorių, kurie skatino praeivius dalyvauti socialinėje akcijoje "Kol gyvas norėčiau..."
"Stebint savanorių darbą teko pastebėti, kad žinutė apie festivalio renginius ir kvietimas palikti įrašą ant "svajonių" sienos, buvo naujas ir originalus būdas iš arti bendrauti su praeiviais, iš kurių ne vienas vėliau užsuko ir į teatro kasas. Todėl, manyčiau, pats efektyviausias būdas - tiesioginė komunikacija su žiūrovu, tiesioginiai pardavimai bei televizija", - sakė V. Petrauskienė.
GRĖSMĖ. "Labai sunku prikviesti publiką, jei darai kažką išties originalaus ir keisto. Kita vertus, tai daryti reikia, nes būtina auginti publiką. Mažų miestų menininkams egzistuoja reali grėsmė tapti provincialais. Štai todėl aš sau visada primenu: "Niekada neatsilik nuo pasaulio..." - teigė šokio teatro trupės "Padi dapi fish" direktorė Agnija Šeiko. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Reklamos kanalai
Remiantis 2014 m. Informacijos ir pardavimų skyriaus ataskaita, per praėjusius metus žinutė apie teatro veiklą ir premjerinius spektaklius buvo pateikta įvairiose reklamos pozicijose 347 kartus.
"Tačiau tai ne repertuaro paskelbimas dienraštyje, o įvairios publikacijos, anonsai, reklamos maketai, vaizdo ir garso klipai televizijoje ir radijuje, premjerinių spektaklių pristatymo reportažai, informacija socialiniuose tinkluose ir t. t. Žinant, kad metuose yra 365 dienos, manyčiau, rezultatas puikus. Ar reklama ir pateikimas gali lemti visuomenės požiūrį į kultūros produktą, manau, kad atskirais atvejais taip", - mąstė V. Petrauskienė.
Tai, jog internetas - vienas efektyviausių būdų patekti į potencialių žiūrovų akiratį, patvirtino ir Muzikinio teatro marketingo specialistė. Anot jos, internetas suteikia galimybę greitai pasiekti vartotoją. Šiandien socialiniai tinklai, įvairūs internetiniai tinklaraščiai leidžia žmonėms kurti savo profilius, megzti virtualių draugų tinklą, susirasti naujų draugų. Šiandien daugelis kultūros įstaigų, taip pat ir Muzikinis teatras, susikūrę savo profilius facebook'e.
Ką galėtų patarti jauniems, dar tik ieškantiems vietos po saule teatrams? "Daug dirbti, domėtis kitų teatrų veikla, komunikuoti su išoriniu pasauliu ir turėti profesionalų vadybininką. Teatro kūrybinio personalo ir vadybininkų komanda tikrai užtikrins gerą rezultatą... Aišku, ne iš karto, kadangi tam reikia laiko. Taigi kantrybės, ištvermės ir nuolatinio noro išmokti ko nors naujo, nes vakar negali būti šiandien..." - patarė pašnekovė.
JAUSMAI. Persirengėlis, rankomis apkabinęs į tinklines pėdkelnes įspraustas blauzdas, kėlė smalsumą, pasibjaurėjimą, juoką - dar viena Konchita? Tačiau, anot choreografo Aurelijaus Liškausko, na, ir kas? Svarbiausia, jog kelia jausmus. Muzikinio teatro archyvo nuotr.
Per plauką nuo provincijos
Choreografė ir šokio teatro "Padi dapi fish" direktorė Agnija Šeiko atskleidė, kad pagrindinė jų reklama - tai dienraštyje bei internetiniame jo variante skelbiama informacija.
Prieš spektaklio premjerą šokio teatras išleidžia skrajutes bei plakatus, kuriuos tenka patiems šokėjams išklijuoti bei išdalinti. Tačiau pati A. Šeiko abejoja, ar šie būdai išties efektyvūs - juk skrajutės dažniausiai pasimeta tarp šiukšlių, o plakatus kaži ar kas pastebi. Pašnekovė pripažino, jog turbūt daugiausiai vaisių duoda reklama socialiniame tinkle "Facebook".
"Mes nesame repertuarinis teatras, kaip kad Dramos teatras. Mes neturime nei nuolatinės vietos, nei tikslaus plano. Na, bandėme sėsliai apsistoti "Kultūros fabrike", tačiau ši vieta dar nėra pasiekusi tokio lygmens, kad žmonės eitų į spektaklius vien todėl, kad jis rodomas būtent šioje vietoje", - atviravo A. Šeiko ir pateikė pavyzdį, jog Vilniuje į klaipėdiečių šokio teatro spektaklius publika eina vien todėl, kad jis rodomas būtent "Menų spaustuvėje".
Kokiais originaliais būdais "Padi dapi fish" siekia pritraukti žiūrovą? "Šiuo metu planuojame sukurti teatro mėgėjų klubą. Sieksime įtraukti žiūrovus į mūsų veiklą", - pasakojo A. Šeiko ir pridūrė, jog šią mintį pasufleravo danų teatras į klubą subūręs per 4 tūkst. žmonių.
Vienas labiausiai vykusių "Padi dapi fish" "užklasinių" veiklų - kartą per mėnesį organizuojamas "Žuvadienis". Jam surengti kainuodavo tik produktai žuvienei, kuria vėliau vaišindavo apsilankiusiuosius, pagaminti, ir trupės narių laikas. Šiandien trupė žada rengti nemokamą edukacinę programą vaikams "Šokio pusryčiai", kuriame kartu su tėveliais mažieji galės dalyvauti šokio užsiėmimuose bei pasivaišinti arbata ir bandelėmis.
Paklausta, kokia jos akimis yra Klaipėdos publika, A. Šeiko sakė: "Didelė dalis šio miesto gyventojų nėra kultūros vartotojai. Geriausiu atveju jie dalyvauja Jūros šventėje ir kituose nemokamuose miesto renginiuose. Tegul jie ant manęs neužpyksta, bet šių žiūrovų aš tikrai nepavadinčiau išprususiais", - aštrių žodžių negailėjo choreografė ir pridūrė, jog klaipėdiečiai yra išlepinti nemokamų renginių ir todėl nebesilanko mokamuose.
Šiandien gajus ir klaidingai susiformavęs kultūros įstaigų požiūris: "Kokį čia svečią pasikviesti, kad ateitų daugiau žmonių." Aukštai užkelta kartelė įtraukia kitas įstaigas į užburtą ratą. "Labai sunku prikviesti publiką, jei darai kažką išties originalaus ir keisto. Kita vertus, tai daryti reikia, nes būtina auginti publiką. Mažų miestų menininkams egzistuoja reali grėsmė tapti provincialais. Štai todėl aš sau visada primenu: "Niekada neatsilik nuo pasaulio..." - sakė A. Šeiko.
"Ką įperkame, tą ir perkame"
Tai, kad be rinkodaros teatras neišsiverstų, patvirtino ir Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) režisierius Valentinas Masalskis. Anot jo, turint pakankamai pinigų, geriausia būtų samdyti įmonę, kuri profesionaliai suvienytų repertuarą bei teatro įvaizdį, arba turėti atskirą rinkodaros skyrių.
KJT tam pajėgų neturintis, tad verstis per galvą tenka patiems aktoriams. Prieš netrukus pasirodysiančią premjerą "Ledas" jie kūrė skrajutes, atvirukus, antspaudus, rengė muzikinius koncertus Klaipėdoje ir Vilniuje.
"Per šiuos metus mes atliksime eksperimentą: kursime repertuarą, aktyviai rengsime gastroles į kitus miestus, stebėsime, kiek mes pritraukiame žmonių, kaip juos "užkabiname", - sakė V. Masalskis.
KJT direktorius Tomas Jankauskas sakė, kad teatras po truputį įgauna savo veidą - jis tampa vis labiau atpažįstamas. O apie rinkodarą jis sakė taip: "Ką įperkame, tą ir perkame."
Ar reklama reikalinga puikiems spektakliams? "Ji reikalinga viskam. Manau, kad panaudoti pinigai be reklamos yra nesėkmingai panaudoti pinigai", - dalijosi mintimis teatro direktorius. Esą net ir "brendinio", ypač stilingo produkto populiarumas priblėstų, jei staiga sustotų reklamos plėtra. T. Jankauskas linkęs mažinti kūrybines ambicijas, tačiau didinti sąnaudas rinkodarai.
"Riboti finansai skatina gimti kūrybiškius sprendimus. Mūsų teatre kiekvienas yra ir direktorius, ir valytojas", - teatro aktualijas atskleidė rinkodaros žinovas ir pridūrė, kad Motinos dienai skirtas renginys "Patiekalas kito mamai" - tai dar vienas būdas pritraukti daugiau žmonių.
Aklai pripažinimo nesiekia
Kaipgi naujų lankytojų prisikviesti į Klaipėdos koncertų salę? Rinkodaros vadovė Gidonė Vaitkuvienė pasakojo, jog žinomas solistas, kultinis kūrinys, "tinkama" data ar taiklus koncerto afišos dizainas - daugeliu atvejų yra svarbiausi koncertinės programos populiarumo katalizatoriai.
Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus yra sakęs, jog, nors Koncertų salėje lankosi aukščiausio kalibro muzikai, tačiau klaipėdiečiui, deja, įtikti sudėtinga - salė vis tiek pustuštė... "Šiandien mums tenka sunki užduotis konkuruoti su "greitojo vartojimo" paslaugomis - populiariosios muzikos koncertais bei komercinio pobūdžio spektakliais", - atviravo G. Vaitkuvienė ir pridūrė vis dėlto mananti, kad mūsų krašto žmonės yra išprususi publika, turinti gerą skonį ir puikiai suprantanti, kas yra vienadieniška, o kas turi išliekamąją vertę.
"Mes turime savo klausytoją, kuris mūsų kuriamą produktą labai vertina - todėl skatina tobulėti ir kurti toliau. Organizuodami koncertus visada turime viltį, kad jis bus sėkmingas. Tikrai aklai nesiekiame klausytojų pripažinimo ir nerengiame koncertų, kurie neturi išliekamosios vertės", - atviravo Koncertų salės rinkodaros vadovė.
Reklama - tai puikus komunikacijos tarp kultūrinės įstaigos ir visuomenės būdas. Ji praneša vartotojui apie kultūrinio produkto egzistavimą, atkreipia į ją potencialių vartotojų dėmesį.
"Žinoma, būna projektų, kurie patys kalba už save: stambios formos, sukurti žymių solistų, kurie jau turi savo vardą ir kokybės garantiją. Ar bereikia reklamos maestro Gintarui Rinkevičiui ir jo vadovaujamam Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui? Tokie projektai visada surinks pilnutėles sales ir be didesnių investicijų į sklaidą. Bendras kultūrinių projektų reklamos tikslas - informuoti klausytojus apie projektus, kviesti pažinti tikrosios muzikos galią ir tokiu būdu investuoti į save, į savo asmenybės tobulėjimą", - akcentavo G. Vaitkuvienė.
Rinkodaros profesionalas Klėjus Mabitas teatrams pataria:
1. Renkite kasmetinį dramaturgijos festivalį;
2. Jei žinote, kad į šio vakaro spektaklį ateis saujelė žmonių, pasiūlykite jiems nemokamų užkandžių ir gėrimų;
3. Prieš rodant premjerą, repeticijos metu aktoriui atliekant kokį sudėtingą triuką ar įdomią sceną, uždėkite jam "GoPro" kamerą. Trumpą, bet efektyvų filmuką įdėkite į socialinius tinklus;
4. E. paštu nusiųskite padėką atėjusiems į spektaklį ir pasiūlykite jiems kitą panašų, kuris jiems tikrai patiks;
5. Teatro rėmėjams bei nuolatiniams lankytojams surenkite vakarėlį, į kurį jie galėtų atsivesti draugų. Tegul teatro grimeris sukuria jiems įspūdingą įvaizdį, kuriuo žavėtųsi į vakakėlį kartu atėję draugai;
6. Vietoj skrajučių ir atvirukų geriau pagaminkite stilingų vizitinių kortelių, reklamuojančių premjerą;
7. Sukurkite spektaklio blogą, kuriame dienoraščio forma būtų aprašomos repeticijos, keliamos nuotraukos ir vaizdo medžiaga;
8. Po spektaklio ar per pertrauką nufilmuokite žiūrovus, paklauskite, kas šiems labiausiai patiko;
9. Suburkite teatro lankytojus į "Pjesių mėgėjų klubą", į kurį prisijungti galėtų ne tik jūsų teatro bendruomenė, bet ir kiti miesto teatrai bei visuomenės nariai;
10. Prieš premjerą tegul kūrybinė grupė prisistato netikėtoje vietoje - sporto varžybų metu, protmūšyje, karaokės vakarėlyje ar kitur, kur galėtų parodyti savo kūrybiškumą ir įgūdžius;
11. Smulkiomis dovanėlėmis paskatinkite žiūrovus daryti asmenukes pasirodymo ar pertraukos metu;
12. Spektakliui įamžinti samdykite tik geriausią fotografą;
13. Bendraukite su kitais teatrais. Pasiūlykite pietų kito teatro marketingo specialistui ir apsikeiskite idėjomis, įžvalgomis;
14. Pasamdykite slaptą klientą, kuris galėtų įvertinti bilietų pardavėjo darbą;
15. Būkite kūrybiningi, originalūs ir, jei vienąsyk idėja nepateisino lūkesčių, nenumeskite jos šalin. Kitąsyk ji gali būti išties naudinga.
POŽIŪRIS. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Informacijos ir pardavimų skyriaus vedėja Vita Petrauskienė sakė: "Ar reklama ir pateikimas gali lemti visuomenės požiūrį į kultūros produktą, manau, kad atskirais atvejais - taip." Muzikinio teatro archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą