Moterų gundytojui pravertė Casanovos konsultacijos

Legenda byloja, kad moterų mylėtojas ir pasipūtelis Don Žuanas užkariaudavo moterų širdis ir negailestingai įsukdavo jas į aistrų verpetą. Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose pasiners į komedijos, melodramos ir antgamtinių elementų kupiną istoriją, kurios pagrindį herojų įkūnys baritonas Žygimantas Galinis.

Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mozarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.

Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mozartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...

„Don Žuano“  libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.

Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mozartu susitiko gyvendami Prahoje.

Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.

Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviems garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.

Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...

Vasario 12 d. 19 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.