2020 m. spalio 25 d. 13:30 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Renginiai

Renginiai

Dirigentas T. Ambrozaitis – apie paveikslus, tapomus natomis ant penklinės

Dirigentas T. Ambrozaitis – apie paveikslus, tapomus natomis ant penklinės nuotrauka, foto

© Organizatorių nuotr.

Spalio 1-ąją 19 val. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą dviem iškiliems kompozitoriams. Po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais skambėsiantis koncertas dedikuojamas L. van Beethoveno 250-osioms ir M. K. Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms.  

Muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, atliks M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ ir L. van Beethoveno Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją. „Akustinis bažnyčios aidas mums labai padės ir žinau, kad simfoninė poema „Miške“ čia skambės nuostabiai. Aš net įsivaizduoju tą skambesį“, – sako maestro. 

Dviejų muzikų paralelės 

„Manau, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui tiesiog būtina paminėti dviejų garsių „muzikos uolų“: L. van Beethoveno ir M. K. Čiurlionio – sukaktis. Rengdamas koncerto programą domėjausi ne tik muzika, kurią atliksime, bet ir istoriniais faktais. Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionis simfoninę poemą „Miške“ parašė 1906 m., o L. van Beethovenas savo Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją  baigė rašyti šimtmečiu anksčiau – 1806 m. (tik pirmą kartą atlikta ji 1808-aisiais). Gražus tas du kūrinius skiriantis šimtmetis“, – sako T. Ambrozaitis. 

Užtat meilės vingiai abiejų kompozitorių gyvenimuose klostėsi skirtingai: „Lietuviškasis muzikos genijus šioje plotmėje buvo laimingesnis už kolegą. Sofija Kymantaitė buvo M. K. Čiurlionio didžioji meilė ir ja liko iki gyvenimo galo, o štai L. van Beethoveno šilti jausmai vis likdavo be atsako“, – pasakoja maestro.  

L. van Beethoveno asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo problemiškas. Turėjo finansinių bėdų. Jo blaškymasis atsispindi ir jo muzikoje, kuri įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių ir muzikantų.  

Viena populiariausių L. van Beethoveno kompozicijų skirta mylėtai damai. Tikrasis pavadinimas yra Bagatelė Nr.25 (a-moll), bet dažniau naudojamas „Für Elise" („Elizai"). Sukurta buvo 1810 m., o išleista tik po kompozitoriaus mirties 1867 m. Nėra tiksliai žinoma, kuriai merginai ji buvo dedikuota. Gali būti, kad jos vardas buvo ne Eliza, o Tereza. „Gaila, kad kompozitorius taip ir neatskleidė savo jausmų mylėtai damai. Gal viskas būtų kitaip pasisukę? Jo meilės prisipažinimo laišką mūza gavo jau po kompozitoriaus mirties. L. van Beethovenas buvo griežtas, atšiaurus, bet tai slėpė gilią kūrėjo dvasią ir tarsi saugojo nuo aplinkinių dirgiklių“, – apgailestauja dirigentas. 

KVMT orkestras. Olesios Kasabovos nuotr.

Išgyvenimai, virtę stichijos natomis 

T. Ambrozaitis sako, kad koncerte planuojamus atlikti kūrinius jungia gamtos tematika. „Galime išvesti paralelę, kad abu jie atskleidžia kompozitorių dvasinius išgyvenimus, patirtas vidines dramas. Ir, žinoma, kūrėjų požiūrį į gamtą, jų gamtos pajautimą. Juk M. K. Čiurlionis yra sakęs, kad simfoninė poema „Miške“ – tai nenutapytas paveikslas. Tiksliau, jis nutapytas natomis ant penklinės.  Tarkim, L. van Beethovenas vienu metu rašė Penktąją (Likimo) ir Šeštąją (Pastoralinę) simfonijas. Pagal atlikimo datas jos turėjo būti sukeistos vietomis, bet taip jau išėjo... Šeštoji simfonija skamba gana retai. Neatsimenu, kada ji yra skambėjusi Klaipėdoje. Ši simfonija nelengva. Turėjau daug vidinių kovų savyje nugalėti, kad ryžčiausi imti į rankas šią partitūrą. Tai muzika, savyje slepianti daug povandeninių srovių. Ir jei pavyks atskleisti, išryškinti partitūroje glūdinčius niuansus – aš būsiu labai laimingas“, – neslepia Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. 

Simfoninė poema „Miške“ koncertų salėse skamba dažniau, nes yra paprastesnė savo atlikimo forma. O ir jai reikalingo orkestro sudėtis – kuklesnė, nei būtina kitai garsiai M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Jūra“ atlikti.  

Žingeidžiai smalsu 

T. Ambrozaitis sako, kad L. van Beethoveno sukurtą muziką galima lyginti su KVMT nuskambėjusia W. A. Mozarto opera „Don Žuanas“: „Abiejų genijų muzikos atlikimas reikalauja ypatingo atlikėjų preciziškumo. L. van Beethovenas – paskutinis Vienos klasikas, pasaulinio garso kompozitorius.  Prisiliesti prie jo sukurtos partitūros žingeidžiai smalsu, bet man, kaip dirigentui, tai nežmoniška atsakomybė nesugadinti ir teisingai perskaityti“, – konstatuoja maestro. 

Scenos profesionalas sako, kad prie orkestro atliekamos muzikos skambesio prisidės ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akustika: „Tai nėra palanku Šeštosios simfonijos atlikimui, tačiau labai tinka simfoninei poemai „Miške“. Akustinis bažnyčios aidas mums labai padės ir žinau, kad ji nuskambės nuostabiai. Aš net įsivaizduoju tą skambesį“, – tvirtina T. Ambrozaitis.  

T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras.

Muzika – kaip emocinė būsena 

Sonatos formos simfoninė poema „Miške“ (1901) yra pirmasis kompozitoriaus M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys. Joje vyrauja ne muzikinis veiksmas, o nuotaika ir ypatinga emocinė būsena. „Peizažas iš atminties“ ir jausmo protrūkiai susilieja vieningame vaizde. Kintanti muzikos laiko tėkmė, tai stabtelėjanti, tai vėl puolanti pirmyn, padeda kompozitoriui išryškinti tam tikras faktūras ir komponuoti dramą. Jos veikėjai – dvejopi jausmai: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija. 

Žmogaus jausmams nupasakoti paprastai pasitelkiame tekstą. Muzikos kūriniu nupasakoti gamtą – didelis ir retas talentas. O kaip nupasakoti gamtos jausmus? Kaip, pavyzdžiui, įamžinti tokį nenuspėjamą objektą, kaip miškas? Miške slypi ne ką mažesnė didybė, nei jūroje. Čia verda gyvenimas, siautėja aistros. M. K. Čiurlionis ypač mylėjo mišką – savo laiškuose dažnai aistringai jį mini, pasakoja apie pušų ošimą, auksinius voratinklius, žalias samanas. Jo muzikoje, regis, girdime paukštelius pušyse, jaučiame, kaip vėjas pučia į voratinklius, kaip tiesiasi žvėries pėdos prispaustos samanos. 

Istoriniai faktai 

M. K. Čiurlionis, kuriam priklauso frazė „Pasaulį aš vaizduojuosi kaip didelę simfoniją“, vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Per savo 35-erius gyvenimo metus menininkas spėjo nutapyti apie 300 dailės darbų ir sukurti virš 350 muzikos kūrinių, kurie priskiriami pirmiesiems profesionalios lietuviškos muzikos žingsniams. Žymiausi M. K. Čiurlionio muzikos kūriniai – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų labiausiai žinomi paveikslai „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, „Piramidžių sonata" ir „Žvaigždžių sonata". 

2020 m. pasaulis skambiai mini 250-ąsias kompozitoriaus L. van Beethoveno gimimo metines. Jo muzikos veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kaskart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo kompozitoriaus Devintosios simfonijos finalinis choras „Odė džiaugsmui“. Neatsitiktinai ir visame pasaulyje šio kompozitoriaus kūryba yra atliekama dažniausiai. L. van Beethoveno Šeštoji (Pastoralinė) simfonija – tai įkvepiantis penkių dalių muzikinis gamtos paveikslas, kuris puikiai derės su M. K. Čiurlionio simfonine poema „Miške“. 

Renginys nemokamas 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Renginiai

10.30 val. "Family Lab Academy" (Kuosų g. 144) kviečia močiutes ir senelius...

Ką savaitgalį veikti Klaipėdoje ir aplink? nuotrauka, foto

Choreografinių miniatiūrų koncertas „Dėmesio! Baletas“ atskleidė talentus, dirbančius Klaipėdos valstybinio ...

O. Konošenko apie „Dėmesio! Baletas“: tai buvo taip stipru ir drąsu! nuotrauka, foto

"Kai išvydau, kiek daug savižudybių nutinka tokioje mažoje šalyje, nusprendžiau imtis veiksmų",...

Kalbos barjeras - ne kliūtis organizuoti renginius nuotrauka, foto

Spalio 22 d., ketvirtadienį, 16.45 val. Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios...

Pasaulis interjero dizainerės akimis nuotrauka, foto

"Jei nefotografuočiau - mokyčiausi pilotuoti lėktuvus" nuotrauka, foto

SE, Iš Gargždų kilusi 20-metė Dominyka Ambrozevičiūtė jau spėjo išbandyti savo jėgas, fotografuodama...

Per 24 valandas - dar 415 atvejų, 31 Klaipėdos apskrityje nuotrauka, foto

COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Įdomiausios spalio 25 d. TV sporto transliacijos nuotrauka, foto

Sportas, BTV

Pasiruoškite, nuo pirmadienio kasdienybė Lietuvoje keičiasi – lokalūs karantinai, nuotolinis ugdymas, susibūrimų ribojimai nuotrauka, foto

Lietuva, Naujų susirgimų koronavirusu skaičiai Lietuvoje muša naujus rekordus. Vyriausybė trečiadienį nusprendė įvesti...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...