Saulėtą gegužės 10-sios dieną į Bendruomenės namų pilnutėlę žiūrovų salę susirinko įvairaus amžiaus žmonės. Čia žiūrovai su įdomumu gėrėjosi senjorų klubo „Bangelė“ mišraus choro (meno vadovas Vytautas Saikauskas) atliekamomis dainomis „Žaliojoj lankelėj“, „Valsas“, „Baltas paukštis“.
Klubo pirmininkė Julija ne tik vadovauja klubui ir šokėjų kolektyvui, bet ir pati kuria atskirų šokių choreografijos kompozicijas, modeliuoja ir pagamina reikiamus šokiams sceninius drabužius.
Eduardo Balsio menų gimnazijos moksleivių styginis orkestras (vadovė Alina Kariniauskienė, koncertmeisterė Asta Žiobakaitė-Rajevskaja) atliko Peterson „Himnas laisvei“, Šerno „Tokata“, Bramso „Vengrų šokis Nr.6“. Vaikinų duetas atliko „Laparelo ariją“, romansus „Sugrįžk“, „Byra šaltos rasos“.
Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos Saksofono 1-os klasės moksleivėDiana Petruchina atliko neapoliečių liaudies dainas „Santa Liučija“, „Paprasta dovana“ (mokytojas Antanas Milerius, vokalo pedagogė Roselė Urniežienė, koncertmeisterė Birutė Užčinaitė-Dargienė).
Klubo „Bangelė“ vyrų ansamblis atliko lietuvių liaudies dainas: „Pjaun broliukai“, „Barkarolė“, „Prie Dubysos ateik“, „Mano gimtinei“. Šokėjų grupė pakiliai atliko lietuvių liaudies šokį „Fokstrotas“, jumoristinį šokį „Don Kichoto meilė“. Dulsinėjos šokio kompozicijąypač profesionaliai sušoko Regina.
Reikia pažymėti, jog kai kuriems jauniausiems muzikos mokyklų moksleiviams šis pasirodymas scenoje buvo pirmasis.
Jonas Sakalauskas, koncerto vedėjas, sulaukęs tikro amžiaus renesanso, profesionaliai rikiavo renginio programą.
Po iškilmingo koncerto tęsėsi vakaronė „Ant parketo“, kurioje aidint liaudies muzikos kapelijos akordams pakiliai sukosi ne tik dainininkų, šokėjų, bet ir žiūrovų, gausiai pripildžiusių salę, poros.
Taigi, Bendruomenės namų salėje pakiliai skambėjo dainos, griaudėjo šokių ritmai, liejosi poezijos posmai, palydėti audringais žiūrovų aplodismentais.
Pagyvenusių žmonių asociacijos senjorų klubo „Bangelė“ pirmininkės Julijos Montvidaitės-Samuilienės polinkis ir meilė lietuvių kalbai, literatūrai pasireiškėjau mokyklossuole.
Tiek mokykloje, tiek pedagoginiame institute lietuvių literatūros temas, rašinius dažniausiai rašydavo eiliuota forma. Jaunystėje Julija aktyviai dalyvavo įvairių liaudies šokių veikloje, šokti pradėjo nuo jaunų dienų.
Meilė literatūrai, poezijai, dainos ir šokio menui puikiai atsispindi ir dabartiniu metu.2003 m. dienos šviesą išvydo pirmasis Julijos eilėraščių rinkinys „Nerami vėjų daina“. Kai kurios eilės virto liaudies dainomis, kurias atlieka meno kolektyvai.
Šiais metais Julija išleido jau dešimtą poezijos knygą „Širdies daina“. Trumpai Juliją galima būtų charakterizuoti taip. Tai žemaitiško charakterio, energinga,siekianti įgyvendinti savo sumanymus ir lūkesčius, poetė, dainų atlikėja, veikli mėgėjų meno kolektyvo vadovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą