Tekstilė: nuo pranašų iki skraidančių kilimų

"Tekstilės įvairovė rodo nerealų pokytį, šuolį iš taikomųjų menų į šiuolaikinio meno pusę", - sakė menotyrininkas Ignas Kazakevičius per Klaipėdos kultūrų komunikacijos centre (KKKC) vykusį tekstilės meno parodos "En Face" pristatymą.

"Tekstilė derinama su stiklu, popieriumi, geležimi, savitai kuriamas tekstilės paviršius, ornamentai. Populiarėja optinė, erdvinė, "išmanioji" tekstilė. Meno kūriniu virsta medicinoje ir kosmose naudojama tekstilė: išsivalanti, prie kurios niekas nelimpa, arba keičianti raštą nuo šilumos, išsiplečianti ir kitokių besikeičiančių fizinių parametrų", - sakė menotyrininkas I. Kazakevičius.

Santykių estetika esą priklauso nuo mūsų požiūrio. Lietuvos tekstilės mokykla - eksperimentinė, autorinės technikos, latvių - labiau tradicinė, o estai linkę į dizainą, taikomąjį meną. Estai kuria ornamentus ir iš logotipų: nacionalinio paukščio - kregždutės, partijų ženklų ar Senojo Tomo vėtrungės.

Ką byloja pitijos

"Čia negali būti kalbos apie erotiką. Mano darbas pasakoja apie eilines aštuonias penkiasdešimtmetes moteris, o tai radikalus amžius ta prasme, jog tuo metu žmogus būna sukaupęs įvairią patirtį: nuo vaikystės, mistinės pajautos ir išmintį", - sakė Laima Oržekauskienė.

Autorė pasakojo, jog graikų Delfuose pranašės pitijos sakydavo ištaras, kurias orakulai perduodavo žmonėms. Ji su pagarba išveda paraleles tarp pitijų ir šių dienų moterų, lygindama jų išminties galimybes. Šių moterų kūnai yra tarsi šventovės, kuriose gyvena turtinga siela.

"Naudoju senąjį dvigubą audimo būdą, audžiu ant rėmo ranka, bet pasitelkiu ir šiuolaikines technologijas. Imu dokumentinę nuotrauką, kurią perkeliu ant audinio. Ilga praktika suteikė galimybę sujungti tris skirtingas technologijas į viena. Tai sudėtingas procesas, kuris reikalauja daug eksperimentų ir bandymų", - kalbėjo autorė.