Tikroji "Europiada"
Ir čia atbilda karščių nebojantys šokėjai ispanai. Ploja palangiškiams iš širdies, akompanuodami dar ir kastanjetėmis. Kai palangiškiai savo programą baigė, ispanai užlipo į sceną ir paragino "Bočius" pamokyti lietuviškų šokių, savo ruožtu kvietė prisidėti, kai demonstravo ispaniškųjų šokių temperamintinguosius žingsnius. Ir "bočiukams" visai neblogai sekėsi pamėgdžioti ispanus, o šiems - lietuvius. "Štai jau vien dėl tokių momentų ko vertos "Europiados", - neslėpė emocijų "Bočių" vadovė Janina Serapinienė. O tokių ir panašių situacijų per dešimtį "Bočių" kelionių į "Europiadas" metų oi kiek atmintyje ir širdyje prisikrovė...
Po "Europiados" atidarymo ceremonijos Bolzano ledo arenoje, kurioje organizacinio komiteto prezidentas Brunas Petersas sveikino 217 kolektyvų (per 5000 šokėjų, dainininkų ir muzikantų), atvykusių iš pačių įvairiausių Europos valstybių, nuo karščio ir tautinių drabužių naštos leisgyviai ceremonijos dalyviai ieškojo bent kiek vėsesnio kampelio. Tik ne klaipėdiečių "Mingės" kapelija. Atidarymo ceremonijoje kartu su kitais muzikantais iš Lietuvos groję "Rolenderiui", kurį atliko mūsų šalies šokėjų kolektyvai, jie savo kontrabosą, būgną ir kitus instrumentus tempė į improvizuotą lauko restoraną, kuriame kiekvieną naktį vykdavo "tūsas". Ir čia grojo išsijuosę. Jiems į pagalbą atskubėjo škotai. Bendromis jėgomis taip išjudino "Europiados" dalyvius, kurių per 3000 tik pertvaromis atskirtoje Ledo arenos patalpoje penkias paras gyveno, kad statinio betoninės sienos virpėjo. Kada kas miegodavo, net sunku atspėti. Nes kasvakar kažkas savo malonumui tai šokdavo, tai dainuodavo, tai grodavo. Kiek atokiau nuo "miegamųjų", ramesnėje fojė, kasvakar be jokių grafikų klasikinius choralus, giesmes ir italų dainų popuri varinėjo Bolzano "Coro Castel Flavon" gerai susigiedojęs vyrų ansamblis. Jo pasiklausyti specialiai rinkosi dešimtys "Europiados" dalyvių. Žodžiu, Babelio bokštu buvo virtusi toji Ledo arena Bolzane. O tą vakarą po "Europiados" atidarymo koncerto "Mingės" kapelijos vyrai su škotais iki paryčių "davė gazų" ir pelnė tūkstančių "Europiados" dalyvių simpatijas. Nes beveik visi Ledo arenos įnamiai į "restoraną" susirinko.
Kai apie klaipėdiečių "Mingės" kapelijos sukeltą linksmą ir nepakartojamą siautulį papasakojau "Europiados" organizacinio komiteto narei nuo Lietuvos Gražinai Aleksandravičiūtei - Basford (ji, beje, "Europiadą" į Klaipėdą atviliojo), ši net rankomis suplojo: "Štai kur tikroji "Europiados" esmė ir prasmė", - džiaugėsi ji. O "Mingės" vadovas Rolandas Bučmys sakė, kad su škotais yra susibičiuliavę gal jau dešimtmetis. Ir draugauja ne tik "Europiadų" metu, bet ir vieni pas kitus keliauja, šeimomis susibičiuliavo.
Niekas jau nebeatnarplioja, kodėl grenlandų egzotiškas kolektyvas tapo dideliais "Bočių" aistruoliais. "Kiekvienoje "Europiadoje" jie būtinai susirasdavo vietas, kur mes koncertuodavome, ir atbėgdavo ploti ir palaikyti",- pasakojo "Bočių" asociacijos prezidentė Birutė Mockuvienė. Ne išimtis buvo ir Bolzanas, kurio didžiausioje ir svarbiausioje Valterio aikštėje šiauriečiai, tiesa, be savo tautinių drabužių, karštai plojo lietuviams. Ir atrodė, kad jiems 35 laipsnių karštis nė motais...
"Siaubas, siaubas"
Vos ne plaukus nuo galvos rovėsi olandas fotografas Albert Genger, besispecializuojantis išskirtinai folklorinių grupių fotografijoje. Jis jų fiksuoti važiuoja ne tik į "Europiadas", bet ir į visame pasaulyje vykstančius folkloro festivalius. Tokį "miegamąjį" 3000 "Europiados" dalyvių jis pamatė bene pirmą kartą. Todėl sutikęs mane Ledo arenos fojė besiklausančios "Coro Castel Flavon" vyrų trelių ir rovėsi plaukus: "How terrible!"
O šokių ansamblio "Bočiai" nariai sakė, kad ankstesnėse "Europiadose" yra buvę apgyvendinti ir kur kas blogesnėmis sąlygomis. Čia, pertvaromis atskirtuose kvadratuose, jie turėjo gana patogius pripučiamus čiužinius, ūkiški "Bočių" vyrai tuoj suorganizavo iš lauko "restorano" atgabenti stalų ir suolų, išvedžiojo virveles drabužiams ir tautiniams rūbams pasikabinti. Na, tokie laikini, kelioms paroms, namai: turėdavo kur atsisėsti valgyti pusryčius, kuriuos paketais dalindavo "Europiados" savanoriai.
Pietauti "Bočiai", kaip ir šimtai kitų kolektyvų, būdavo vežami į vaizdingą laukymę Alpių kalnų priekalnėse. Čia, pateikę maisto talonus, šokėjai, dainininkai, muzikantai ir vakarieniaudavo. Koks kildavo pagyvėjimas prie stalų palapinėse, kai, tarkim, ispanai, ką tik koncertavę Bolzano aikštėje, pūsdami dūdas atskuosdavo į "valgomąjį" po palapinėmis. Bemat koks kolektyvas pradėdavo "Europiados" dalyvių "himną", kurį pasigaudavo visi tuo metu pietavę ar vakarieniavę. Tik nuskamba paskutiniai "Lia lia lia", - jau "himną" traukia kiti ateinantys ar prie stalų susėdę. Tai irgi savotiški tautų ir kolektyvų paradai - save pristatyti, kitų pasiklausyti. Kad ir kaip būtų keista, "Kalinka, kalinka" jau traukė visi tuo metu vakarieniaujantieji - pradedant portugalais ir italais, baigiant tais pačiais lietuvių bičiuliais grenlandais.
Žodžiu, "Europiados" dalyvių buitis turėjo ir žavingų bruožų...
Ledo žmogus
Kalnų kurortas Bolzanas Šiaurės Italijoje pasaulinį garsą įgijo palyginti neseniai - 1998 m. Kaimyniniai kalnų miestai Grenoblis, Insbrukas savo "brendą" įgijo per žiemos olimpiadas. O štai Bolzano vardas pasaulyje suskambo tik prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, kai į šio miesto, o tiksliau Pietų Tirolio archelogijos muziejų buvo perduoti jau ištyrinėti ledo žmogaus palaikai. Jie buvo aptikti 1991 m. Alpių kalnuose, kur ribojasi Austrija ir Italija.
Kodėl rašydama apie "Europiadą" staiga "pragydau" apie tą ledo žmogų? Todėl, kad tame muziejuje per tą ledo žmogų sudarytos visos sąlygos "įsikirsti" į žmonių gyvenimo atšiaurias aplinkybes, kuriomis jie egzistavo prieš daugiau kaip 5000 metų. Kažin kaip sureaguotų tas Ledo žmogus, vilkėjęs šiokias tokias drapanas iš gyvūnų odos ir augalų "mikso", pamatęs šiandieninių Europos tautų drabužių įvairybę, spalvingumą? Kažin kaip tas Ledo žmogus sureaguotų į mobiliuosius telefonus, kuriuos turi tikrai kiekvienas "Europiados" dalyvis? Ir kažin ką jis pasakytų pamatęs "terrible miegamuosiuose" įsikūrusius "Bočius", autobusu vežiojusius kelmiškius vairuotojus Darių ir Vytautą su kompiuteriais ant pilvų ir bendraujančius ne tik su šeiminykščiais, bet ir visu pasauliu?
Palyginimai
Pernai Klaipėdoje vykusi "Europiada" mane, kaip ir tūkstančius kitų klaipėdiečių, tiesiog užbūrė ir pakerėjo. Todėl kai buvo suteikta informacija, jog yra galimybių dviem Lietuvos žurnalistams (viskam "Europiadoje" yra kvotos) akredituotis "Europiadoje" Bolzane, nedvejodama pasišoviau ten vykti. Nesvarbu, kad savo lėšomis, nesvarbu, kad beveik 4000 km ten ir atgal kratysiuosi autobusu. Pavasarį, kai pildžiau anketas, negalėjau net nutuokti, kad prisidės ir beprotiški karščiai...
Klaipėdoje buvo nuostabu. O kaip "Europiados" vyksta kitur? Tai ir buvo pagrindinis variklis į Bolzaną trenktis. Pamatyti, palyginti. Jau pirmą vakarą, kai visi akredituotieji žurnalistai (iš viso - 18, o neakredituotų gal ir visas šimtas...) buvome sukviesti į krūvą, belgų, čekų, italų, latvių, švedų, vengrų plunksnos ir fotoaparatų broliai ir sesės, kurie buvo Klaipėdoje, sužinoję, kad aš būtent iš šio miesto, kėlė nykščius aukštyn, - kokia nuostabi "Europiada" buvusi Klaipėdoje. Tuos keliamus aukštyn nykščius man buvo labai malonu matyti. O dar maloniau buvo išgirsti žurnalistų įspūdžius, patirtus mūsų mieste. Jie tikrai glostė mano, klaipėdietės, širdį. Jau išvykdama iš Bolzano tų pačių žurnalistų teiravausi, ar Bolzanas pranoko Klaipėdos "Europiadą". Ir tikrai medum širdį tepė kolegos, tvirtindami, kad organizaciniu požiūriu Klaipėda vis dėlto buvusi pranašesnė. Tik čekė Jana, dalyvavusi jau šeštoje "Europiadoje", dėl objektyvumo pažymėjo: "Kiekviena "Europiada" skirtinga dėl daugelio priežasčių. Tarkim, Bolzane gatvelės siaurutės, vingiuotos, tad paradas negalėjo sušvytėti tokiu grožiu kaip Klaipėdoje. Nesušvytėjo ir atidarymo bei uždarymo koncertai vien todėl, kad jie vyko uždaroje Ledo arenos patalpoje, o ne lauko erdvėje, kaip tai buvo Klaipėdoje. Keista, bet Bolzano gyventojai "Europiados" atžvilgiu nebuvo tokie entuziastingi kaip klaipėdiečiai. Gal trūko informacijos?" - spėliojo žurnalistė Jana iš Čekijos.
(Bus daugiau)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą