2019 m. liepos 16 d. 20:17 val., antradienis

Kultūros naujienos

Klaipėdos kultūros ir antikultūros panorama

(10)

2011-04-15, 00:01

Ivona ŽIEMYTĖ

Klaipėdos kultūros ir antikultūros panorama nuotrauka, foto

Šiandien minimos Tarptautinės kultūros dienos išvakarėse miesto šviesuolių klausėme, kokį Klaipėdos kultūros paveikslą jie regi, kokios vertybės spindi ryškiau, o kurios tenkinasi kuklia vieta šešėlyje, kas nuvilia, kas kelia dvasią, pagaliau - kas išauga iš to, ką pasėjo naujoji kūrėjų karta.

Prūsijos ir jūrininkų sostinė

Kęstutis DEMERECKAS, "Libra Memelensis" spaustuvės vadovas, knygų leidėjas, istorikas

Klaipėda - jūrininkų miestas nuo pat įkūrimo. Apie proletariatą, kuris sietinas su pramonės išsivystymu, čia kalbėti nėra pagrindo. Klaipėdoje XIX a. pab.- XX a. pr. pramonės įmonių buvo labai nedaug. Tik po 1923 m., kai Lietuva atgavo Klaipėdos kraštą, čia prasidėjo didysis pramonės augimas, trukęs vos 16 metų. Po Antrojo pasaulinio karo miestas vėl tapo jūrininkų sostine. Įkurtas didžiulis žvejybos kompleksas, bet žvejai - tikrai ne proletarai. Jie turėjo galimybę pamatyti pasaulį už geležinės sienos. Todėl ir kultūrinis ryšys su visu pasauliu Klaipėdoje buvo ryškesnis.

Sovietinė Klaipėda buvo kuriama kaip internacionalinis miestas, kurio moto buvo "tautų draugystė". Čia turėjo užaugti tikras homo sovieticus. Tačiau taip neatsitiko - tam lemiamą įtaką turėjo Klaipėdos konservatorijos įkūrimas, jos absolventų darbai ir siekiai.

Aukštosios mokyklos, aštuntajame dešimtmetyje pritraukusios daugybę abiturientų iš visos šalies, prikėlė Klaipėdą naujam gyvenimui. Tai bene didžiausias viso regiono kultūros ženklas. Po to atsirado Lietuvos jūrų muziejus, Laikrodžių muziejus, kariljonas, atgimė teatras.

Didžiausia mūsų vertybė - restauruotas senamiestis, atkuriama pilis ir gynybinis Jono kalnelio kompleksas. Didžiausias praradimas - bažnyčios. Šiandien miestas atplaukiantiems svečiams atrodo kaip invalidas be bažnyčių bokštų, kuriuos galime pamatyti tik senuose atvirukuose.

Būtina atkurti vieną žymiausių Šv. Jono bažnyčią. Jos bokštas ir apžvalgos aikštelė miesto širdyje būtų svarbiausias lankytinas objektas.

Kultūra remiasi savivaldybės, vyriausybės dėmesiu, bet labai jo mažai skiria Klaipėdos uostas, vienintelis jos naudotojas. Netolimoje praeityje buvo atvirkščiai: kultūros nešėjas miestui buvo Klaipėdos uostas, o naudotojas - miesto magistratas. Šiandien uostas yra išlaikytinis su pilnomis kišenėmis pinigų, nežinantis, kur juos pakasti, ką dar pagilinti. Sunaikinami arba ruošiami sunaikinimui jūrinės kultūros paveldo objektai. Taip neturėtų būti. Kad ir Šv. Jono bažnyčia, daugelį metų tarnavusi uosto reikmėms kaip navigacijos ženklas, orientyras, kartografijos taškas. Ją atstatant ypatingą vietą turėtų užimti Valstybinio jūrų uosto direkcija, nes uostas yra antroji lygiavertė miesto dalis. Pravartu apie tai kalbėti, kai susidarė unikali situacija - uosto ir miesto, ir net ministerijos vadovai yra miesto patriotai.

Kita labai svarbi vertybė - karališkojo miesto privilegijos perkeltine prasme. Vengiame minėti karališkojo miesto 200 metų jubiliejų, nenorime priimti žymiausios Europoje karališkosios šeimos reliktų, nebėra Luizės gatvės, Luizės skvero, Tauralaukio istorinio parko su paminklu karalienei, pagaliau visiškai nesuprantame fakto, kad Klaipėda buvo visos Prūsijos sostinė. Europos kultūrinėje erdvėje tai - nonsensas.

Paraginčiau miesto kultūros kūrėjus, tuos, kurie skirsto kultūrai pinigus, neišmėtyti jų kokio naujo ženklo kūrimui, bet sukviesti aktyvią visuomenę pokalbio apie tai, kokios kultūros mums šiandien reikia, ką pamiršome ir neišsaugojome, ką dar galime prikelti ir didžiuotis.

Pasigendu valdžios pastangų reprezentuoti Klaipėdą parodose, konferencijose ir valstybiniuose renginiuose. Galiu tik apgailestauti, kokią progą praleidžiame neskatindami ir neremdami Klaipėdos leidyklų pristatymo kasmetinėje Vilniaus knygų mugėje, Frankfurto knygų mugėje. Mes turime ką parodyti, kuo didžiuotis.

Valstybingumo pamatas

Gytis PADEGIMAS, režisierius, teatro pedagogas

Man, kaip žmogui, į Klaipėdą atvažiavusiam iš kitos Lietuvos dalies, visada buvo įdomus tas unikalus mažalietuviškas ir vokiškas paveldas. Paskutiniuoju metu pas mus buvo vertinama valstietiškoji kultūra, ant kurios kūrėsi nepriklausoma Lietuva tarpukariu. Ir tai, kad šiuo metu sugebame reflektuoti ir vokišką, lenkišką ir žydišką paveldą bei dvarų kultūrą, man atrodo labai vertinga. Bet Klaipėdos unikalumas tiek sunaikintas, kad susidaro įspūdis, jog norima tą vokišką paveldą ištrinti, tarsi jo ir nebuvo, dėl to tie raudonų plytų statiniai vis griaunami, trupinami. Kita vertus, džiugu, jog pasirodo publikacijų, į mūsų dėmesio lauką įeina karalienė Luizė.

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Komentarai

too AstiQ

2011-04-16   10:02

IP: 85.232.131.200

Darydamas nomadizmą po šį straipsnį, kuris terminologija panašus į nozografiją , pajutau sumaciją, norą nenijai dėl kalbos , pagalvojau, ar tamstai kultūros notablei -(iui)ir dabartiniam foreiteriui neriektų naratyvinio aiškumo?
Visi mano kalboje panaudoti žodžiai tarptautiniai,esantys mūsų žodynuose.
Jūs norite tokios nususintos kalbos?

Be komentarų

2011-04-16   09:55

IP: 86.100.90.208

Kas pas jus dirba korektore? Meskit iš darbo. Namčylak ištaisyta į Namčiak, Augėjo arklidės - į Augijo, biblinis - į seniau vartotą biblijinis.

Gintarė

2011-04-15   21:47

IP: 78.61.217.64

Neringa šauniai pakalbėjo. Tarptautinių žodžių žodynas ją suprasti nereikalingas, o tiesos - į valias. Pirmyn!

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Pagerbti uostamiesčio šimtukininkai nuotrauka, foto

Švietimas, Antradienį uostamiesčio piliavietėje vyko abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų gavusių šimtukus, pagerbimo...

Lenkijoje - D. Nausėdienės elegancija ir subtilumas nuotrauka, foto

Skaityk dabar, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pradėjo pirmąjį vizitą Lenkijoje, kur daugiausia dėmesio...

Siūlo keisti Jono kalnelio pavadinimą nuotrauka, foto

Klaipėda, Klaipėdos regioninė architektūros taryba skelbia išnagrinėjusi preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo...

Mėnulio užtemimas - laikas išsilaisvinti nuo problemų nuotrauka, foto

Įvairybės, Šiąnakt vyks dalinis Mėnulio užtemimas, kuris bus matomas ir Lietuvoje. Nuo senų...

Švietimas, Paskelbta prieš 1 val.

Skaityk dabar, Paskelbta prieš 1 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 2 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...