2020 m. gruodžio 5 d. 10:24 val., šeštadienis

Kultūros naujienos

Kalendorius be mėnesių

2007-01-19, 12:00

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Tradicijos

Pabaiga. Pradžia "Vakarų eksprese" Nr. 9, sausio 12 d.

Mediniai kalendoriai su išpjaustytais runų ženklais buvo naudojami Lietuvoje XVII-XVIII a. Tai amžinieji kalendoriai, nusakantys savaitės dieną ir Mėnulio fazę bet kuriems metams. Du išlikę mediniai runų kalendoriai saugomi Lietuvos istorijos muziejuje Vilniuje.

Tarsi kardo kirčiai

Paslaptingasis runų raštas - vienas seniausių Šiaurės Europoje, atsiradęs skandinavų kraštuose vikingų epochos laikais. Šie rašmenys - tarsi kardo kirčiai.

Sukūrė juos bebaimiai kariauninkai ir jūrų keliautojai vikingai - "žuvėdai", medžio lentelėse rėždami graikiškas ar lotyniškas raides. Skiriamos dvi pagrindinės šio rašto modifikacijos: senoji ir naujoji. Pastaroji vartota net iki XIX a.

Runas pažinojo baltų vakariniai kaimynai gotai. Ant beržo tošies išbraižytų runų rašto pavyzdžių randama Novgorode, Pskove. Istorikai nėra vienos nuomonės, ar šis raštas buvo žinomas mūsų krašte.

Galima manyti, kad kartu su skandinaviškaisiais svorio matais jį atvežė į Lietuvą šiaurės šalių pirkliai. Šių rašmenų įrašams būdingas pakilus tonas, poetinė leksika, dažnai vartojamos sakralinės formulės ir burtažodžiai. Kai kurios runos reiškia atskiras svarbias sąvokas, pavyzdžiui, "garbė, pinigai, žirgas, ąžuolas". Jos grupuojamos savotiškomis "giminėmis". Runų abėcėlė vadinama "futarchu".

Runų rašto naudojimo istorijoje - dar daug neaiškių dalykų. Nesuprantama, kodėl jis netobulėjo, o priešingai, - vis tolo nuo fonetikos, vis mažėjo ženklų skaičius. Kai runas išstūmė lotyniškieji rašmenys, jos tapo Švedijos valstiečių žymenimis ir liaudiškojo kalendoriaus ženklais. Jų tradicija pasirodė esanti labai gyvybinga.

Runų kalendorių būta ne tik Skandinavijoje, bet ir Anglijoje, Baltijos jūros salose, Estijoje. Ir dar toks sutapimas: latviškai "runat" reiškia "kalbėti".

Datą žymi piktogramos

Vilniuje saugomi du skirtingi runų kalendoriai. Vienas - keturbriaunė lazda, su gražiai išdrožta rankena, kitas - medinė knygelė.

Dviejuose lazdos šonuose išraižyta po dvi eilutes rašmenų, o kituose dviejuose - piktogramos, išreiškiančios šventes arba sezoninius gamtos reiškinius bei su jais susijusius darbus. Vienoje lazdos pusėje - vasara, kitoje - žiema. Įrėmintoje eilutėje rašmenys kartojasi kas septyni - tai savaitės dienos; iš viso metuose jų 365.

Tiek pat jų yra ir kitame kalendoriuje - nedidelėje devynių medinių lapų knygelėje. Bėgant dienoms knygelės lapus verčiame vieną po kito iki paskutiniojo, po to knygelę apsukame ir lapas po lapo grįžtame atgal į pradžią.

Knygelės pabaigoje yra dvi lentelės, padedančios suprasti kalendoriaus "gudrybes". Čia taip pat pažymėta pagaminimo data - 1638 m. balandžio mėnuo.

Runų kalendoriai yra amžini, tinkantys bet kuriems metams. Lentelės įgalina nustatyti tuos ženklus, kurie šiais einamaisiais metais reikš, tarkime, pirmadienį ir Mėnulio pilnatį. Runų kalendoriai mėnesių simbolių neturi.

Kas trečią dieną - šventė

Įsidėmėtina tai, kad dar visai neseniai kaime laiką buvo įprasta skaičiuoti tarpais nuo vienų švenčių iki kitų arba svarbesniųjų žemės ūkio darbų trukme.

Todėl itin reikšminga yra vidurinė medinio lapo dalis, kur simboliais pažymėtos ypatingesnės dienos, šventės. Jų gana daug, pavyzdžiui, pavasarį ir vasarą beveik kas trečia ketvirta diena vis kuo nors išskirtinė.

Piktogramose dažnai pavaizduota krikščioniškųjų šventųjų atributika; štai šv. Petro ir Povilo dieną žymi raktas ir popiežiaus tiara, šv. Mykolo dieną - svarstyklės geriems ir blogiems darbams bei trimitas, šv. Klemenso dieną - inkaras; šv. Mergelės Marijos šventes - lelijos žiedas.

Yra ženklų, sietinų su fenologiniais reiškiniais: žuvų nerštu, augalų sužaliavimu, rugių žydėjimu ir kt. Šie atitinka mūsų krašto gamtos ciklus.

Be to, jų meninė raiška artima lietuvių tautodailei. Išsiaiškinus, kad kalendoriai sudaryti pagal reformuotą popiežiaus Grigaliaus sistemą, kuri buvo labai greit priimta mūsų krašte, galima teigti, kad kalendoriaus kilmė yra vietinė. Tik prototipas ir runų ženklai - skoliniai iš skandinaviškųjų kraštų.

Kartu jie pasakoja apie kitados buvusius plačius mūsų krašto prekybinių, kultūrinių mainų ryšius su kaimyninėmis Baltijos jūros pakrantėse gyvenusiomis tautomis.

Parengė Jurga PETRONYTĖ

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

Ar šiemet adventas bus kitoks? nuotrauka, foto

SE, Nuo lapkričio 29-osios prasideda adventas. Tęsis jis iki gruodžio 24-osios. Galimas daiktas,...

COVID-19: Ligoninėse gydomas 1981 žmogus, 147 iš jų – reanimacijoje nuotrauka, foto

COVID-19, Ligoninėse gydomas 1981 COVID-19 pacientas, 147 iš jų – reanimacijoje, šeštadienį pranešė...

Ir vėl liūdnas rekordas: užsikrėtė 2848 žmonės nuotrauka, foto

COVID-19, Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė...

Pervedė 400 eurų, o susisiekti nebepavyksta nuotrauka, foto

Kriminalai, 2020-12-04 į Klaipėdos m. PK kreipėsi 1993 m. gimusi moteris, kuri pranešė,...

SE, Paskelbta prieš 23 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 54 min.

Kriminalai, Paskelbta prieš 54 min.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...