Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią

Lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (Janonio g. 9) bus pristatoma naujausia Jūrų muziejaus išleista knyga – “JŪRINIS SAVARANKIŠKUMAS. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija 1921–1940 m.” Tai pirmoji jauno istoriko Romualdo Adomavičiaus mokslinė studija, skirta Lietuvos jūrinio laivyno pradžios tyrinėjimams.

– Ši knyga pasakoja apie pirmųjų Lietuvos Respublikos jūrinių laivų atsiradimą, išplaukimą į platesnius vandenis, – taip pristato savo knygą Romualdas. – Jūrinės laivybos tradicijų pradžią siedamas su tautinės valstybės įsitvirtinimu Baltijos pakrantėje XX a. tarpukario laikotarpiu, bandau išsiaiškinti Lietuvos ryšių su jūra politinius ir ekonominius dėsningumus.

Romualdas Adomavičius

Pirmieji laivai su Lietuvos vėliava įplaukė į Klaipėdos uostą 1921 metų kovą. Tai buvo  motoriniai burlaiviai “Jūratė” ir “Kastytis”. Šie laivai plaukiojo su kroviniais Baltijos jūroje. Tačiau nacionalinio laivyno plėtra prasidėjo tik 1923 metais, kai Klaipėdos uostas atiteko Lietuvai. Nacionalinio laivyno vystymosi tąsa buvo AB “Lietuvos Baltijos Lloydas” įkūrimas Kaune 1936 metais. Šią bendrovę įkūrė AB “Maistas”, “Lietūkis”, “Pienocentras” (pagrindiniai eksportuotojai ir importuotojai) bei Lietuvos finansų ministerija.  Kasmet “LBL” didino savo upių ir jūrų laivyną ir 1940 metais tapo rimta ir konkurencinga vandens bei sausumos transporto kompanija.

Pasak istoriko Romualdo Adomavičiaus, Lietuvos Respublikos okupacija ilgam nutraukė nacionalinio laivyno vystymąsi.

– Bet šiandien galime didžiuotis, – sako Romualdas Adomavičius, – kad Lietuva yra jūrų valstybė, turinti nacionalinį laivyną, jūrinę administraciją, teritorinius vandenis, išskirtinę ekonominę zoną, išvystytą uosto infrastruktūrą.

Pats Romualdas jūrą pažįsta ne tik iš mokslinės pusės: laisvalaikiu jis buriuoja, jo iniciatyva šiemet Jūros šventės metu buvo  surengta istorinių burvalčių regata „Burpilis“.