2021 m. sausio 17 d. 19:04 val., sekmadienis

Kultūros naujienos

Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią

(2)

Apie Lietuvos kaip jūrų valstybės pradžią nuotrauka, foto

„Lietuvos Baltijos Lloydo“ didžiausias garlaivis „Kaunas“ Klaipėdos uoste 1938-1939 m.

Reklama

Lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje (Janonio g. 9) bus pristatoma naujausia Jūrų muziejaus išleista knyga – “JŪRINIS SAVARANKIŠKUMAS. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija 1921–1940 m.” Tai pirmoji jauno istoriko Romualdo Adomavičiaus mokslinė studija, skirta Lietuvos jūrinio laivyno pradžios tyrinėjimams.

– Ši knyga pasakoja apie pirmųjų Lietuvos Respublikos jūrinių laivų atsiradimą, išplaukimą į platesnius vandenis, – taip pristato savo knygą Romualdas. – Jūrinės laivybos tradicijų pradžią siedamas su tautinės valstybės įsitvirtinimu Baltijos pakrantėje XX a. tarpukario laikotarpiu, bandau išsiaiškinti Lietuvos ryšių su jūra politinius ir ekonominius dėsningumus.

Romualdas Adomavičius

Pirmieji laivai su Lietuvos vėliava įplaukė į Klaipėdos uostą 1921 metų kovą. Tai buvo  motoriniai burlaiviai “Jūratė” ir “Kastytis”. Šie laivai plaukiojo su kroviniais Baltijos jūroje. Tačiau nacionalinio laivyno plėtra prasidėjo tik 1923 metais, kai Klaipėdos uostas atiteko Lietuvai. Nacionalinio laivyno vystymosi tąsa buvo AB “Lietuvos Baltijos Lloydas” įkūrimas Kaune 1936 metais. Šią bendrovę įkūrė AB “Maistas”, “Lietūkis”, “Pienocentras” (pagrindiniai eksportuotojai ir importuotojai) bei Lietuvos finansų ministerija.  Kasmet “LBL” didino savo upių ir jūrų laivyną ir 1940 metais tapo rimta ir konkurencinga vandens bei sausumos transporto kompanija.

Pasak istoriko Romualdo Adomavičiaus, Lietuvos Respublikos okupacija ilgam nutraukė nacionalinio laivyno vystymąsi.

Reklama

– Bet šiandien galime didžiuotis, – sako Romualdas Adomavičius, – kad Lietuva yra jūrų valstybė, turinti nacionalinį laivyną, jūrinę administraciją, teritorinius vandenis, išskirtinę ekonominę zoną, išvystytą uosto infrastruktūrą.

Pats Romualdas jūrą pažįsta ne tik iš mokslinės pusės: laisvalaikiu jis buriuoja, jo iniciatyva šiemet Jūros šventės metu buvo  surengta istorinių burvalčių regata „Burpilis“.

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

E.

2012-11-13   16:35

IP: 78.61.1.211

Kuo didžiuotis? Kur laivynas? keli keltai- laivynas?

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūros naujienos

"Man tai patinka", - lyg nujausdamas klausimą apie aukščio baimę patikina charizmatiškasis...

Aurelijus Liškauskas: „Kabėdamas ant sienos pasaulį matau kitaip" nuotrauka, foto

Vakar uostamiesčio Savivaldybė nusprendė, kad neprieštaraus, jog Muzikinio teatro rekonstrukcijos metu darbai...

Teatro rekonstrukcija: įveiktas dar vienas formalumas nuotrauka, foto

Klaipėdos miesto savivaldybė iš biudžeto lėšų paskirstė 28 tūkst. eurų įgyvendinti 8...

Kultūros kvartalas siūlo gausybę nemokamų renginių nuotrauka, foto

Nei lietus, nei vėsus oras neišgąsdino norinčių paminėti Lietuvos Valstybės dieną su...

„Ir kas gi tu esi, Tėvyne..." nuotrauka, foto

G. Nausėda: A. Navaldo sugrįžimas parodys žmogaus teisių padėtį Rusijoje nuotrauka, foto

Pasaulis, Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sugrįžimas į Maskvą yra drąsus žingsnis,...

Dviejų karantinų smūgį kurortams pamatavo neįtikėtinai tiksliai – apsiėjo ir be pagalvės mokesčio nuotrauka, foto

Lietuva, Vandens pardavimo rekordai Palangoje ir Neringoje, tačiau dar nematyti jo tiekėjų...

Klaipėdos „Neptūnas“ – „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketverte nuotrauka, foto

Sportas, Klaipėdos „Neptūnas“ nervų trileriu virtusiose atsakomosiose „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio rungtynėse...

"Adelė Dirsytė patraukė savo drąsa" nuotrauka, foto

SE, Dievo tarnaitė Adelė Dirsytė buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Ji patyrė daug...

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...