Triumfas: pirmą kartą Lietuva įvertinta „Auksiniu liūtu“

Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. „Saulė ir jūra (Marina)“ yra poilsio ir šiuolaikinio gyvenimo kritika, sudainuota eilinius žmones įkūnijančių atlikėjų ir savanorių lūpomis.

Tai pirmas kartas kai mūsų šalis pelno tokio lygio apdovanojimą. Ilgiausią istoriją turinčiame meno renginyje Lietuva prisistato 11-tą kartą, keturis kartus jau buvo įvertinta specialiu paminėjimu. Pasak šių metų paviljono komisarės dr. Rasos Antanavičiūtės, tai – reikšmingas pasiekimas Lietuvos meno istorijoje. „Nuostabu, kad mažos šalies perduodama žinia yra suprantama ir aktuali tokiai plačiai auditorijai. Apie tokį reikšmingą apdovanojimą buvo nedrąsu net svajoti. Pasiekti šį rezultatą su itin ribotais resursais galėjome tik dėka ypatingai atsidavusios komandos: kūrėjų, dainininkų, technikų, apšvietėjų, savanorių ir net performanso dalimi tapusių šunų“, – sako R. Antanavičiūtė.

Apdovanojimą pelnęs kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ lengvai ir pagaviai kalba apie klimato kaitą ir visuotinį nuovargį. Pasak Lietuvos paviljoną kuruojančios Londono „Serpentine“ galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorės Lucios Pietroiusti, svarbu rasti naują būdą kalbėti apie klimato kaitą. „Turime iš esmės pakeisti savo kaip žmonių, kaip rūšies tarp kitų rūšių mąstymą. Geriausias menas, muzika ir poezija visada atnešdavo pokyčius, turėdavo magišką poveikį. Tokia meno galia yra jaudinanti“, – pavijono sėkme džiaugiasi kuratorė.

Karinio jūrų laivyno teritorijoje įrengtas paviljonas nukelia į saulėtą paplūdimį, kuriame gulėdami ant smėlio dainuoja daugiau nei 20 atlikėjų. „Įgyvendinant šį projektą svarbiausia buvo draugystė ir rūpestis vienas kitu. Spinduliuodami artumą ir meilę tarsi grąžiname skolą planetai, kurios resursus beatodairiškai naudojame. Nuostabu patirti, kad tokį įvertinimą pelnė kūrinys, kuris kalba apie žmogaus ir Žemės kūnų trapumą, o ir pats yra trapus“, – kalba kūrinio autorės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.

Lietuvos paviljoną Venecijoje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Paviljono mecenatai „JCDecaux Lietuva“, „Lewben Art Foundation“, meno centras „The Momentary“ (JAV).