Šiuo metu grupės nariai yra susibūrę iš Klaipėdos ir Merkinės. Michailui talkina už akustinę ir bosinę gitaras atsakingas Lukas Gužauskis, o Kristupas Černiauskas groja elektrine gitara.
Kaip kilo idėja pasivadinti "Poezijos medžiotojais"?
Michailas: Pavadinimą "Poezijos medžiotojai" sugalvojome su vienu draugu, kai pabandėme organizuoti akustinius koncertus, ieškojome talentų. Iš pradžių norėjome rinkti aukas, mokėti atlikėjams, bet po 3 renginių to atsisakėme ir organizavome nemokamus koncertus lauke. Kai prireikė grupei pavadinimo, atsiminėme "Poezijos medžiotojus" ir prilipo. Mes medžiojome įvairius poezijos ir muzikos stilius.
Kaip susipažinote?
Lukas: Gana paprastai. Mes su Michailu kurį laiką kartu grojome bažnyčioje, o vėliau jau buvęs grupės gitaristas dažnai paimdavo mane kartu į koncertus su grupe. Tuomet "Poezijos medžiotojų" gretos buvo gausesnės.
Michailas: Panašiai ir man nutiko. Kristupą mums pasiūlė kitas buvęs grupės gitaristas. Būna taip, kad ketinantys palikti grupę suranda sau pamainą.
Kas jus įkvepia kurti muziką?
Michailas: Mane įkvepia gyvenimas, pamąstymai ir žmonės. Mintys apie tai, kas laukia po mirties, ar atsiras man ten vietos. Taip pat įkvėpimo semiuosi iš įvairių situacijų. Pavyzdžiui, pažįstami pakvietė plaukti jachta su charizmatišku kapitonu. Arba drabužių parduotuvėje vyriškį konkuruodamos rengė dvi moterys... Taip gimė daina "Ponas Zenonas". Paskutiniu metu taip būna gana dažnai.
Lukas: O mane įkvepia draugai, kurie groja, taip pat patinkančios dainos.
Kaip vyksta kūrybinis procesas?
Michailas: Dainų tekstus dažniausiai rašau darbe per pertraukas, seniau puikiai rašydavau keliaudamas traukiniu.
Lukas: Kai būnu vienas kokioje jaukioje vietoje. Sėdžiu sau lauke ir groju.
Michailas: Kai pradedame repetuoti, koreguoju tekstą jau pagal muziką. Kartais nutinka taip, kad nesiseka pagal parašytą tekstą sukurti geros dainos.
Kokia kalba dažniausiai kuriate? Ar yra minčių pradėti kurti kitomis kalbomis?
Michailas: Kuriame lietuvių kalba, bet esu bandęs ir latvių, ir ukrainiečių. Šiuos kūrinius esame atlikę gyvai tiek Latvijoje, tiek Ukrainoje. Lengviau kurti ta kalba, kuria galvoji.
Kokia daina iš repertuaro yra šiuo metu jūsų mėgstamiausia? O galbūt turite keletą?
Michailas: Mums patiems patinka tos dainos, kurias šiuo metu ir grojame: "Auksinė mergina", "Laisvei", "Matalka patalka", "Ne ne".
Lukas: Dar man patinka "Kiek per daug miegojau" ir "Frau Mau".
O buvo kilusi kūrybinė krizė?
Michailas: Grojimo krizės kaip ir nebuvo, nes nuolat grojame, įrašinėjame muziką. Bet buvo tokių laikotarpių, kai nieko naujo nekūrėme. Arba dėl laiko stokos, arba tiesiog nebuvo įkvėpimo.
Ką savo muzika bandote perteikti klausytojams? Ar jūsų dainos siunčia kokią nors žinutę?
Michailas: Jos įvairios. Dainų pagrindinės temos yra šios: vertinti šalį, kurioje gyveni, jos istoriją, žmones, kurie aukojasi dėl kitų, gerbti tradicijas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad negyvensim amžinai, pagalvoti, ką paliksime po savęs. Na, ir, žinoma, amžina santykių tema, kur ypač daug dėmesio skiriame merginoms.
Kiek laiko jau gyvuoja "Poezijos medžiotojai"?
Michailas: Jau eina šeštieji gyvavimo metai. Per šį laiką pasikeitė nemažai žmonių. Buvo laikas, kai grupėje buvo net 7 nariai, dabar likome trise.
Kas jums yra muzika?
Lukas: Vaizdo, emocijų ir minties perteikimas garsais.
Michailas: Pritariu, dar pridėčiau - ir jausmų bei pasaulėžiūros.
Kokie ateities planai?
Lukas: Tikrai nestabdysime veiklos, nors išeisiu kuriam laikui tarnauti į kariuomenę.
Michailas: Stengiamės dabar daugiau dirbti dėl kokybės, o ne kaip anksčiau - dėl kiekybės. Išbandysime naujus stilius, kurių dar nebandėme.
Kaip suprantu, iš šio hobio pajamų negaunate?
Michailas: Tai, ką gauname, išleidžiame kurui ir įrašams. Tačiau "Poezijos medžiotojai" tik hobis, todėl tenka ir iš savo kišenės apmokėti įvairias išlaidas.
Kokių patarimų turite tiems, kurie nori pradėti kurti muziką?
Lukas: Atrasti savo "varikliuką", stilių ir nebijoti daryti pertraukų.
Michailas: Kai jauti ir patiri malonumą muzikuodamas, tada viskas sekasi puikiai. Nebijoti daryti klaidų, nebijoti kritikos ir būti savitam. O svarbiausia, nebijoti kurti, nes jeigu užtikrintai atliksi kūrinį, bet kuriuo atveju publikai jis patiks.
Svarbiausia nepamiršti, kad negyvensime amžinai, pagalvoti ką paliksime po savęs.
Kartais nutinka taip, kad nesiseka pagal parašytą tekstą sukurti geros dainos.
KONCERTAI. Akimirka iš "Poezijos medžiotojų" koncerto.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą