Pasitelkdama skaitmenines technologijas, edukacines programas vaikams rengia Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija. Viena iš jos veiklų ir yra šviečiamasis darbas, supažindinimas su menu.
Pasak P. Domšaičio galerijos vedėjos Kristinos Jokubavičienės, iš pradžių mažiesiems lankytojams muziejus gali pasirodyti svetimas ir nesuprantamas, tačiau pateikus kitą galerijos lankymo formatą, vaikai įtraukiami į muziejaus ekspozicijas, sudominami.
Pavyzdžiui, edukacinės programos "Pasakos muziejuje: kas muziejuje gyvena?" pradžioje vaikai pasivaikšto po muziejų, taip susipažįsta su nauja aplinka, vėliau klausosi pagal muziejaus ekspoziciją sukurtos pasakos. Tuo metu rodomos skaidrės, kuriose vaizduojami pasakoje minimi meno kūriniai, pasigirsta įvairūs garsai, jie atkreipia vaikų dėmesį bei sudomina juos.
Pirmosios pasakos buvo sukurtos pagal galerijoje esančią P. Domšaičio kūrinių ekspoziciją. Jo paveiksluose nutapyta daug gyvūnų: karvyčių, arkliukų. Štai pasakoje "Kaip asiliukas draugą susirado" pagrindinio veikėjo asiliuko gyvenimas siejamas su tapytojo - kaip P. Domšaitis keliavo į Afriką, taip ir pasakoje jo nutapytas personažas ten vyksta.
"Pasaką sekame dialogo principu, siekiame vaikų dalyvavimo, kalbiname juos, stengiamės įtraukti į pokalbį. Tada vyksta kūrybinės dirbtuvėlės, kurių metu vaikai patys kuria savo knygeles, remdamiesi matytais kūriniais lanksto, lipdo, daro skulptūrėles, žaidžia. Po dirbtuvėlių vaikai eina į muziejų ir stengiasi atpažinti matytus kūrinius", - pasakoja K. Jokubavičienė.
Vienas iš svarbiausių tokios edukacijos tikslų - pripratinti vaikus prie muziejaus, kad šie jame nesijaustų nejaukiai, būtų susipažinę su kai kuriomis ekspozicijomis. Klausydamiesi pasakos vaikai lengviau priima informaciją, geriau ją įsimena.
"Šios pasakos padeda vaikams ir psichologiškai, rodo, kaip reikia kovoti prieš blogį, nepasiduoti nelaimėms. Vaikai susipažįsta su menu, netgi atvykę po kelerių metų prisimena rodytus kūrinius, patys pasakoja apie paveikslus. Mums svarbu, kad išėję iš muziejaus mažieji atsimintų tai, ką pamatė", - tikina vyr. muziejininkė Vaidė Gaudiešiūtė.
"Sekamose pasakose yra ir emocionalių, jautrių momentų, didaktinių motyvų, dėl to mažieji lengviau priima informaciją. Kūriniuose atpažinę įvairias Klaipėdos vietas, tolimus kraštus, vaikai pasijunta savi, taip susidomi ir dailininkais, jų gyvenimu, susipažįsta su dailės rūšimis", - sako vedėja.
R. Baukaitė mano, jog menas padeda vaikui atitrūkti nuo realybės, suprasti daugiau nei pasaulis leidžia. Ji įsitikinusi, jog menas daro žmogų geresnį, tobulina jį kaip asmenybę, o kurdami mokiniai ruošiasi savarankiškam gyvenimui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą