Pagerbti iškiliausi Klaipėdos žmonės

Klaipėdos miesto garbės piliečio ir kultūros magistrų apdovanojimo ceremonija tradiciškai rengiama per Klaipėdos miesto gimtadienį ir yra vienas iškilmingiausių šios šventės akcentų. Garbingo įvertinimo sulaukusius nominantus susirinkusiesiems pristato artimi jų bičiuliai ar kolegos, sveikinimo žodį taria ir regalijas įteikia miesto meras.

Šįsyk garbė pasisakyti net du kartus - apie bičiulį U. Jurkštį ir kolegą R. Rastauską - teko rašytojui, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriui Juozui Šikšneliui.

"Žmogus negimęs ir neaugęs Klaipėdoje, bet suaugęs su Klaipėda, Klaipėdos ambasadorius Manheime, mylintis ją ne tik žodžiais, bet ir darbais, kurie išliks amžiams", - apibūdino U. Jurkštį J. Šikšnelis ir vardino didžiausius jo nuopelnus: humanitarinės pagalbos siuntas iš Vokietijos į Klaipėdą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejui padovanotą Klaipėdos senamiesčio maketą, skulptūrą "Atsisveikinimas" prie geležinkelio stoties, paminklą visiems palaidotiesiems senosiose miesto kapinėse (dabartiniame Skulptūrų parke), pagalbą Hermano Zudermano mokyklai bei AdM (Klaipėdos krašto pasitraukusių klaipėdiškių organizacijos) archyvo perdavimą I. Simonaitytės bibliotekai.

"Daugelį darbų, kuriuos Klaipėdai daro U. Jurkštys, istorija nutylės. Tegul Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas tampa šios nutylėtos istorijos atspindžiu ir nuoširdžia padėka", - pridėjo meras V. Grubliauskas, dėkodamas U. Jurkščiui už išskirtinį indėlį verčiant apdulkėjusius Klaipėdos miesto istorijos puslapius, už draugystės tarp Klaipėdos ir Manheimo bei tarptautinių ryšių tarp Lietuvos ir Vokietijos stiprinimą.

Priimdamas miesto garbės piliečio regalijas U. Jurkštys pažymėjo, jog jo nuopelnai - tai daugelio žmonių, Vokietijoje gyvenančių memelenderių ir Klaipėdoje sutiktų bičiulių, nuopelnas, ir prasitarė, jog artimiausių jo darbų sąraše - 48 tūkst. egzempliorių kartotekos bei sidabrinių Šaulių organizacijos regalijų perdavimas I. Simonaitytės bibliotekai.

Antroji ceremonijos dalis, skirta kultūros magistrams, buvo kiek laisvesnė ir šmaikštesnė. Poetas Gintaras Grajauskas perskaitė "Odę žiedui" ir priminė, jog šis apdovanojimas skiriamas garbingiausio luomo atstovams.

Poetą, eseistą, vertėją, dramaturgą, Klaipėdos universiteto docentą R. Rastauską, kuris geriau žinomas pravarde RoRa, gyvojo klasiko titulu pristatęs juvelyras Vidas Bizauskas prasitarė, jog R. Rastauskui žiedas sukurtas šiek tiek kitoks, aštresnis, kad kaip kiniškos akupunktūros adatėlė padėtų išlaikyti rašytojo budrumą per nuobodžius renginius.

J. Šikšnelis dar pasiūlė R. Rastauskui įteikiamą žiedą sumažinti, kad spaustų ir nuolat tarp Klaipėdos, Palangos ir Vilniaus keliaujančiam kūrėjui primintų, kieno magistras jis yra. Meras V. Grubliauskas atkreipė dėmesį į RoRos pravardę, akcentuodamas rašytojo kūrybą ir originalumą, už kuriuos dažniausiai ir skiriamos pravardės. R. Rastausko pristatymą vainikavo artimo jo bičiulio, avangardinio džiazo atlikėjo, perkusininko Arkadijaus Gotesmano muzikinė improvizacija.

Pats R. Rastauskas, dėkodamas už įvertinimą, prisiminė Klaipėdos alternatyviojo meno kūrėjų grupes "Prarastoji karta", "Doooris", Klaipėdos universiteto studentus, kuriais didžiuojasi.

"Tai mano Bermudų trikampis, mano teritorija, kurioje teko šį tą nuveikti nuo 1986-ųjų, kai čia atvykau", - pripažino rašytojas ir, pacitavęs Jozifo Brodskio žodžius: "Jeigu jau imperijoje teko gimti, geriau gyventi gilioje provincijoje prie jūros", pridūrė, jog linki Klaipėdai tapti Kultūros sostine.

VYKSMAS. Ekspresyvų natiurmortą su gėlėmis tiesiog ceremonijos metu nutapė Dalia Kirkutienė, viena iš Klaipėdos dailininkų, kuriuos vertina ir kuriais žavisi Kristina Jokubavičienė. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kol menotyrininkas, Kultūrų komunikacijų centro direktorius Ignas Kazakevičius vardino dar vienos kultūros magistrės - menotyrininkės, P. Domšaičio galerijos vedėjos K. Jokubavičienės nuopelnus ir linkėjo, kad apdovanojimas ne taptų epitafija, o įkvėptų sukurti Klaipėdos dailės muziejų, apie kurį visi miesto dailininkai svajoja, ceremonijos dalyviai tapo paveikslo gimimo liudininkais. Ekspresyvų natiurmortą su gėlėmis skambant muzikai nutapė Dalia Kirkutienė, viena iš Klaipėdos dailininkų, kuriuos vertina ir žavisi K. Jokubavičienė.

"Likimo vingis, kuris vadinasi paskyrimas, mane čia atnešė, o įtraukė ir pririšo Klaipėda kaip uraganas. Labai puiku, kai susižieduoji su miestu savo gimimo dieną", - neslėpė emocijų ir susijaudinimo kultūros magistrė.