2020 m. lapkričio 29 d. 10:36 val., sekmadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

"Mes, būrai..." Pamiršti žodžiai (4)

(12)

2016-11-12, 20:01

Parengė Andromeda MILINIENĖ

"Mes, būrai..." Pamiršti žodžiai (4) nuotrauka, foto

KARKLĖ (iki XX a. vidurio - Karklininkai). Prūsiškai "karklas, karkls, karklis" reiškia vandens gluosnį. Kuršininkai kopininkai gluosnius irgi vadino karklais. Į Baltijos jūrą įteka Tidikio upelis. Tydekgale vadinta ir kaimo dalis.

Reklama

"Mes kalbėjom būriškai. Tas pavadinimas yra kilės iš vokiško Bauer, Bur (valstietis, ūkininkas). Tarp miesto Memel (Klaipėda) ir žemės apskričio buvo skirtumas. Mes - būrai, anie - miestiškei. Daugiausiai miestiškiai kalbėjo vokiškai. Ir mės, nuvažavį į miestą, kalbėjom vokiškai, bet tarp savės būriškai."

"Daugiausioji dalis mūsų kalboje buvo lietuviška, bet radosi ir daug kuršiškų, slaviškų, senprūsiškų ir sulietuvintų vokiškų žodžių. Mūsų kalba buvo kalbama, retai rašoma.

Populiariausi vyrų vardai buvo Martyns, Mikkelis, Jonis, Ansis, Adoms, Kristups, Jurgis. Moterų: Urte, Marinke, Annike, Trude, Katre, Ande, Barbe. Vardai buvo skiriami tarp žemės ir pajūrio. Mano dėdė buvo vokiškai vardu Georg, Graumėneje Jurgis, pajūryje Juris.

Senoviški kiemų pavadinimai išsilaikė per šimtmečius. Antrojo karo metais buvo daug kiemų sudedami į vieną. Taip prapuolė ir daug senų pavadinimų. Graumėnę sudėjo su trejais kiemais ir vienu dvaru ir nuo to vadina Plikiai. Taip išgaišo Graumėne."

Pagal žvėjų santvarką

"Mes, būrai, nebuvom geresni arba piktesni už kitus žmonis, ypač už mūsų kaimynus. Nebuvom visi dvaronis arba kitokie bagočiai (turčiai)...

Mano vaikystės metai buvo tvarkyti pagal ūkininkų, amatininkų ir žvėjų santvarką. Ir po šimtmečių ji galiavo (galiojo) be didelių permainų. Ta mūsų era yra praėjusi. Žvelgdamas atgal galima lengvai būti nostalgiškas. Todėl, tarsi nebuvo šiaudų stogai arba molio sienos, kur mės apsaugos (-a) radom. Čia buvo mylimi žmonis, kurie su savo gili meile ir begalini vienybe (ištikimybe) nuo mūsų neatsitraukę, bet mums visuomet prystovėjo (greta buvo).

Reklama

Amžina garbe jų atsiminimui."

Skirtingi įprotai

"Mūsų krašte susitiko dvi kultūros: žemaitiška lietuviška ir vokiška. Didiausysis skyrimas buvo religija - žemaitei katalikai, prūsai evangelikai.

Kretingoje aš pirmąkart matiau kloštorį (vienolyną). Bažnyčia buvo pilna vaizdų ir statulų, viskas apsausta su smilkulo kvapu. Akis klajojo ir visa dar rado ko naujo. Katalikų bažnyčia ragino akis, evangelikų bažnyčia ragino ausis, klausyti pamokslą. Didžiausias mano įspūdis buvo, kaip aš matiau, juk žmonis bučioja kryžiavoto Jėzaus kojis. Jų ir mūsų tikybos įprotai buvo skirtingi, bet abėjių tikyba kilo iš lygios širdių gilybės. Kretingoj vaikščiojo mano lig tol nepažįstami minyčkai (vienuoliai). Taip man buvo kelioni į netolimą Kretingą kaip ekspedicija į svetimą svietą.

BAŽNYČIA. "Mano tėvas sake, kad Karklės bažnyčioje mokytojo Jakumaito mišios buvusios vertingesnės už kunigo Drechsler'io"

Evangeliška tikyba veike gilei į mūsų širdis. Kas rytą kožnas per save pasiklaupe prie savo lovos ir tylei meldes Lutherio "Ryto žegnoni" ir "Tėve mūsų". Taip pat darėm gulti einant. Tėvų pavyzdis buvo mūsų mokslas. Vaikas būdams pasiklaupiau prie omamos kėlių ir su balsu mėldiaus, lig kur buvau maldą išmokis."

Bažnyčia Plikiūse

Reklama

"Graumene priklause prie Plikių parapijos. Pirmasis Plikių kunigas Žemaitaitis tarnavo 36 metus Plikiūse. Išvažiavęs į Ban Nauheimą gydytės, jis mire ir ten liko palaidotas. Po jo trumpą laiką tarnavo kunigas Reizgys. Mano tėvas, buvęs važavęs per visą svietą, turėjo tą nuomonę, kad Plikių kunigas turįs (būti) buvęs užsienyje, - nes tiktai tas žmogus, kuris Vokietiją matis iš lauko pusės, tegalįs ję tikrai pažinti. Tėvas gelbėjo kunigo pasekiejį ieškoti ir Johannes Tennigkeit, kuris 9 metus buvo buvęs pasiuntinis Indijoje. Aš buvau vieną metą jo kunigininkas (kunigo mokytas) ir turėjau daug dvasiškos naudos. Tenningkaitis išdėdamas (dėstydamas) mažojį katechizmą, mums leido dalyvauti (būt dalyviu) jo bagotų amžiaus patyrimų.

PIRMASIS Plikių kunigas Feliksas Žemaitaitis (1864-1927) tarnavo 36 metus. Išvažiavo į Ban Nauheimą gydytis, ten mirė ir buvo palaidotas. Jį pakeitė kunigas Jonas Tenikaitis.

Iš jo vokiškai rašytų atsiminimų aš cituoju: "Plikių parapija turėjo 1800 parapijonų, pasisklaidinus (pasklidusių) ant 20 kaimų, per 15 km diamėtro. Parapijonai labai laikėse prie bažnyčios. Beveik į kas trečius namus laike sakytojai surinkimus. Daugiausėje parapijonai ėjo keturis kartus per met prie večeries (komunijos) stalo. Šventą dieną ant 9.30 valandos buvo vokiška bažnyčia, po tam vokietių vaikams. Ant 12.00-tos valandos lietuviška bažnyčia, kuri buvo daug daugiau lankyta už vokiškąjį(ią). Ant 14.00-tos valandos susiėjo lietuviškieji jaunieji, ant 16.00-os vokiškieji. Abiejų buvo apie 60. Jie buvo labai daug reikalaujantis ir viernai (ištikimai) laikėsi prie parapijos." (Čitato galas)

JUBILIEJUS. Liuteronų bendruomenė Plikiuose buvo įkurta prieš 125 m. Parapiją sudarė 25 kaimai.

Reklama

Mūsų šeimyna lankė lietuviška bažnyčia, iki kol ji 1939 tapo uždrausta. Bažnyčioje sėdėjo moteris viduryje, vyrai po pokūrio (vargonų balkonu). Iėjį pasiklaupę pasimeldėmės. Kadangi giesmių knygos buvo namuose vartojamos, mės jas atsinešėme. Giedojimas buvo aiškus ir atsileidus (tęsiamas, lėtas). Kur rados trejopas "Šventas...", mes visi atsistojomi. Kad kunigas mišią laike, daug žmonių užsnūdo - ne iš išdykumo, bet iš pervargimo. Darbai buvo sunki, darbo dienos ilgos. Giedant pirmpaskutinį (priešpaskutinį) perkšmą, glekneris (varpininkas) dvėjam parapijonam šnibždėjo į ausį. Kad mes ejom laukan, tada tudu prie durių laike lišką pinigų aukoms."

Sakytojis

"Surinkimininkai buvo svarbi grupe ir ierarchiškai tvarkyti. Pamatas buvo žodžio girdėtojai. Virš jų radosi tie garbėti (pagerbti), kad jų namuose susiėjo surinkimai. Didesnę garbę gavo tas, kurį praše sakyti maldą. Maldos buvo labai ilgos, neretai verksmų lydėtos. Kas išsirodės esąs geras meldėjis, tas pastojo žodžio sakytojis, trumpai sakytojis. Nei vienas kunigas ir nei Klaipėdos vyskupas galėjo drąsyties (drįsti) surinkimininkams prieštarauti. Po karo, stalinizmo laikais, Klaipėdos krašto surinkimininkai išlaike evangelišką bažnyčią. Kunigas Klumbies (Klumbys), pasitraukės į Vokietiją, tuos laikus apraše.

PLIKIŲ bažnyčia 1944 m. Paskutinę tų metų dieną kunigas J. Tenikaitis taip prisiminė: "Viens pats įėjau į bažnyčią ir prie altoriaus verkiau. Tada sėdaus ant dviračio ir su parapijonams palikau namus."

Savo Plikių kunigystės galą apraše Tenningkaitis, aš cituoju: "1944.10.8 norėjomi švėsti dagos dėkavonės šventę. Buvau paruošės večerę. Subatoj parėjo įsakymas evakuoti kaimus. Šventą rytą stovėjo vežimai ant gatvės, netoli bažnyčios. Aš bandiau žmonis bent trumpai maldai kviest į bažnyčią. Kad atvažavo sunkvežimai nuo Deutche Wehrmacht (vokiečių kariuomenės) ir prie bažnyčios mūrų jieškojo apsaugos nuo kariškių lėktuvų, tad aš išmaniau, kad pamalda negalima. Viens pats įėjau į bažnyčią ir prie altoriaus verkiau. Tada sėdaus ant dviračio ir su parapijonams palikau namus." (Citato galas)"

Žinojo savo vertybę

"Kunigų buvo lietuvininkų ir vokiečių kilties. Vyskupai parėjo iš Vokietijos. Turėdami aplankyti kaimų parapijas, jie turėjo mokyties lietuviškai. Mano omama sake, kad vienas vyskupas kalbėjo ir kalbėjo vokiškai. Ūkininkai lauke kantriai - kol vienas iš jų atsistojo, pragiedo (pragydo) lietuvišką giesmę ir atsileidus (lėtai) ėjo iš bažnyčios. Jam sėke visi kiti. Vyskupas išmane tokį lekciją. Toks omamas sakymas.

Reklama

Klaipėdoj buvo vokiška Jono bažnyčia miestiškems. Reformatų bžnyčią mės, žemininkai, vadinom šatų bažnyčia. Daugiausieji pirmtėvai buvo lituviškos, žemininkų Jokūbo bažnyčios parapijonai. Mano tėvas labai garbino kunigą Jonį Pipirą. Bažnyčioj buvo jo portrėtas. Žemininkai, norėdami turėti mūsų žmogų kunigo(-u), sudėjo pinigus, kad Jonukas galėtų studijuoti. Vėl taip sake omama. Žemininkai buvo vierni prapijonai, bet ir žinojo savo vertybę."

Nedidiokis

"Nereik užmiršti mokytojus, kurie vargonininkais ir chorų vedėjais tarnavo. Hitlerininkai jų darbą uždraude. Kad kunigas išvažavo į atostogas, tad mokytojis laike bažnyčią. Mano tėvas sake, kad Karklės bažnyčioje mokytojo Jakumaito mišios buvusios vertingesnės už kunigo Drechsler'io.

Kas galų gale liko iš mūsų tikėjimo, koki jos vertybe? Krikščionybe labai aštrino mūsų sąžinę. "Nedidiokis, laikykis padoriai, būk žmogus kaip žmogus, niekados nepasiduok" - tokie graudenimai lydėjo mano vaikystę ir jaunystę.

KUNIGO J. Tenikaičio šeima prie klebonijos. Prieš tai kunigas 9 metus dirbo misionieriumi Indijoje. Martynas Tydekss prisimena tėvą kalbėjus, kad Plikių kunigas turįs būti žmogus, matęs pasaulio, nes tik "Vokietiją matis iš lauko pusės, tegalįs ję tikrai pažinti". Apie 1944 m.

Antraip sakant, visi žino, kas po 1939 metų Klaipėdos krašte, Lietuvoj, Europoj nusidavė. Švento Povilo mokyti mės perdaug klausėm valstybei, per menkai dabojėm (paisėm), argi ji iš tiesų Dievo įstatyta. Giliai kritom į griekus ir kaltę. Kiek vertybės turėjo mūsų žmogiškumo liekanos? Apie tai po karo yra Vokietijoje daug sakyta ir rašyta. Paskutinį žodį sakys mūsų visų Didysis Teisėjis."

Reklama

Fragmentai iš Martyno Tydeko prisiminimų, išspausdintų knygoje "Lietuvininkų žodis". Nuotraukos iš Wiki-de.genealogy.net, bildarchiv-ostpreussen.de.

APIE AUTORIŲ


Martyno Tydeko (1925-2016) vaikystė prabėgo tarp Karklės ir Grauminės (netoli Plikių). Jo tėvas Mikelis, motina Marinkė. Senelis (opapa) irgi Mikelis, senelė (omama) - Andė. Tydekų gentys, rašo pats autorius, visi kilę iš Karklės, protėviai buvo žvejai ir jūrininkai. (Jų pavardė dar rašyta Tidiks, Tydik, Tydig ir pan. Dr. Martynas Purvinas nurodo, kad "kai kas tą asmenvardį sieja su "tidik" - senųjų prūsų didikais".)
Autoriaus prisiminimų kalba tarmiška - tokią jis girdėjo nuo vaikystės. Tai klaipėdiškių šnekta, kalbininkų priskiriama vakarų žemaičiams (donininkams). Martyno tėvas žvejys (kaip ir seneliai) mokėjo ir kuršių kalbą.
-----------------------------------------------

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Komentarai

2018-12-02   14:51

IP: 90.143.95.168

Mano tevelio gimine Tidikai, o mano mergautine pavarde Tidikaite. Tevelio pavarde surusino ir padare Tidikas. Tevas buvo Horstas Tydeks gim 1928.04.16. Tevas vienas is savo seimos liko Lietuvoje su mano mama ir mes dvi seserys. Likusi seima seneliai, dvi tetos ir dede atrodo, kad 1962 m isvyko gyventi i Vokietija. Idomu buvo skaityti, nes tai liecia ir mano gimine.

2016-11-15   08:14

IP: 193.219.130.163

Puik, lab gers straipsnuks apie Klaipėdikės kraštą.
Šis žmogus, mokytojas Martins galėjo daug pasakoti, rašyti – pagaliau ir išgirdome, ir atsigręžėme.
Dieve duok tokių sugrįžimų, atsigręžimų. Tik žinojimas, tik pagarba, tik pasidalinimas gali dar pagelbėti, kad prabusti, keltis ir eiti į priekį. Adventas, laukimas... Dėkui ir dėkui. Probočiai ir senoliai lietuvninkais buvo, o mes?..

Jūra

2016-11-14   19:16

IP: 78.56.28.147

Gyvenimas niekada nebūna lyg stovintis vanduo. Ir kaip gerai, kad dar yra kažkas, kas padeda sugrįžti atgal į praeitį.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

 Artėjant žiemai ir vėstant orams, vis daugiau laiko praleidžiame namuose. Knygos skaitymas...

Knygų prekyba: ką dažniausiai renkasi skaitytojai? nuotrauka, foto

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas trims Lietuvos kultūrai ir menui...

Laima Vilimienė apdovanota aukščiausiu Kultūros ministerijos skiriamu apdovanojimu nuotrauka, foto

"Šiandien jaunajai kartai, jau nebegirdėjusiai, kaip kaime jų močiutės aprauda mirusius artimuosius,...

Rauda ašaromis "atrakina žemę" nuotrauka, foto

Turbūt retas klaipėdietis žino, kur mūsų mieste yra didžiausias visoje Lietuvoje, Vidurio...

Įspūdingi vitražai nušvito virtualioje galerijoje nuotrauka, foto

Kaimyno spyrio durys neatlaikė nuotrauka, foto

Kriminalai, 2020-11-28, apie 18:37 val., Klaipėdoje, Rumpiškės g., 1973 m.gim. vyras, būdamas neblaivus (2,60 prom.)...

Rajono savialdybė kviečia puošti lauko erdves ir dalyvauti konkurse nuotrauka, foto

Vakarų Lietuva, Klaipėdos rajono savivaldybė ir šiemet kviečia visus aktyvius rajono gyventojus prisijungti...

Ką klaipėdiečiai mano apie skiepus? nuotrauka, foto

SE, Vis daugiau informacijos apie jau išrastą vakciną nuo COVID-19. Teiravomės klaipėdiečių, ar...

Dar 1976 nauji koronaviruso atvejai nuotrauka, foto

COVID-19, Per praėjusią parą patvirtintų naujų atvejų konkretiems žmonėms skaičius: 1976

Kriminalai, Paskelbta prieš 22 min.

Vakarų Lietuva, Paskelbta prieš 27 min.

SE, Paskelbta prieš 35 min.

COVID-19, Paskelbta prieš 1 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...