Legendinis Karaliaučiaus knygynas

1722 m. Gotfridas Ekartas (Gottfried Eckart, 1693-1750), pirmasis stambus Karaliaučiaus knygų leidėjas ir pardavėjas, Knypavos saloje atidarė krautuvę. 1746 m. ją perėmė Heinrichas Hartungas, kuris, atvykęs iš Erfurto, padirbėjo kito spaustuvininko, Johano Stelterio, spaustuvėje, paskui vedė jo dukterį ir 1734 m. perėmė uošvio verslą.

SAVININKAI Augustas Vilhelmas Unceris (1770-1847) ir Heinrichas Eduardas Grefė (1832-1848), kurių vardu leidykla ir šiandien gyvuoja Miunchene.

Didelis Hartungo konkurentas buvo Filipas Kanteris (Philipp Kanter), atidaręs spaustuvę ir krautuvę Liepininkų (Lebenicht) Ilgojoje (Langgase) gatvėje. 1732 m. Kanteris perėmė Hartungo krautuvę ir valdė iki 1764 m.

Kai F. Kanteris mirė (1764 m.), palikimą dalimis paveldėjo keturi sūnūs: didžiausią to meto Karaliaučiuje spaustuvę, knygynus, popieriaus verslą etc. Jauniausias sūnus, Johanas Kanteris (1738-1786), pasimokęs Leipcige, 1760 m. grįžo į Karaliaučių. Išsilavinęs ir apsukrus, jis įsteigė privačią biblioteką, knygų namus, primenančius literatūrinį klubą, leido laikraštį "Konigsbergsche Gelehrte und Politische Zeitungen".

KNYGŲ namų interjeras. (Pinterest.de nuotr.)

Tiek Hartungo, tiek Kanterio leidyklos spausdino Imanuelio Kanto knygas.

1766 m. J. Kanteris išnuomojo pusę namo Liepininkuose (Lebenicht) I. Kantui. Filosofas čia gyveno 11 metų (1766-1777), Jam priklausė 8 kambariai. Čia vykdavo garsieji kviestiniai pietūs su Karaliaučiaus mokslininkais, filosofais, teologais, rašytojais etc. Po jų I. Kantas eidavo pasivaikščioti tuo pat maršrutu - iki Frydrichsburgo forto.

J. Kanterio knygų krautuvė buvo vietinė įžymybė. Čia susitikdavo garsenybės, skaitydavo laikraščius, naujausias knygas, diskutuodavo. Dvi dienas per savaitę čia buvo leidžiama nemokamai skaityti studentams. Magistras Kantas asmeninio draugo ir nuomininko teisėmis galėdavo pasiimti bet kurį leidinį.

NAMAS Liepininkų (Lebenicht) Ilgojoje (Langasse) gatvėje, kur buvo Kanterio knygų krautuvė, kur susitikdavo garsenybės, skaitydavo laikraščius, naujausias knygas, diskutuodavo. Magistras Imanuelis Kantas asmeninio draugo ir nuomininko teisėmis galėdavo pasiimti bet kurį leidinį.

Po J. Kanterio mirties knygynas buvo parduotas Gotlybui (Gottlieb) Hartungui.

1808 m. leidyklos ir knygyno teisės perėjo Augustui Vilhelmui Unceriui (August Wilhelm Unzer). 1831 m. verslas atiteko jo sūnui Otui (Otto) ir žentui Heinrichui Grefei (Grafe), knygų prekeiviui iš Hamburgo. Nuo 1832 m. įmonė vadinosi jųdviejų vardais - "Grafe und Unzer". Nuo 1867 iki 1877 m. leidyklą ir knygyną jau valdė vienas Grefė, po jo dar dešimtmetį - sūnus Heinrichas.

Iš Grefės leidyklos-knygyno vairą perėmė Karlas Dreheris, vėliau Hugo Polakovskis (Pollakowsky), o 1927 m. savininku tapo Otas Petšas (Otto Paetsch), kuriam valdant Knygų namai Paradų aikštėje, 6 name, garsėjo kaip didžiausi Europoje.

ATVIRUKAI. 1920-1940 m. "Grafe und Unzer" leido aukštos kokybės pašto atvirukus, sukurtus realios fotografijos pagrindu.

1928-1960 m. pagrindinis Karaliaučiaus knygynas ir leidykla priklausė Bernhardui Kochui. 1961-1990 m. jį valdė Kurtas Prelingeris.

1944 m. per bombardavimą Knygų namai buvo apgriauti. 1946 m. įmonė persikėlė į Bavariją ir nuo 1961 m. užsiėmė tik knygų apie namų ūkį bei kulinariją leidimu.

"Grafe und Unzer" šiandien veikia Miunchene, jos valdytojas yra Tomas Ganskė (Thomas Ganske).