Kūrybinis įkvėpimas vaikšto lietuvių liaudies pramintais takais

Kūrybinis įkvėpimas vaikšto lietuvių liaudies pramintais takais

Iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, papročiai ir baltų mitologinėmis legendomis apipinti simboliai - visa tai atsispindi lietuvių liaudies dailės darbuose. Tautodailininkė Danutė Tikužienė juvelyrikos dirbinius iš gintaro ir žalvario, puoštus etnografiniais motyvais, gamina jau 30 metų - "Tu gali būti profesionalas, turėti diplomą, bet visi mes pradedame nuo tautodailės."

IDĖJA. Pasak tautodailininkės Danutės Tikužienės, kūrinio siužetą padiktuoja gintaro forma. Ievos Lučinskaitės nuotr.

Kodėl iš visų amatų pasirinkote būtent juvelyriką?

Kai buvau septintoje klasėje, manęs aplankyti atvažiavo teta, ji nusivežė mane į parduotuvę Telšiuose, kol ji rinkosi papuošalus, aš labai susižavėjau žalvarine sege su trimis gintaro gabaliukais.

Baigusi aštuonias klases aš įstojau į dailės technikumą, vėliau mane paskyrė į Klaipėdą dirbti sidabro ceche. Žinoma, ten reikėjo ruošti serijinius gaminius, tad dirbti sau pradėjau tik užsidarius Dailės kombinatui.

Ar sunku buvo pradėti dirbti savarankiškai?

Žinoma, kombinate mes buvome įpratę turėti viską - tiek įrankius, tiek įrangą. Norint pradėti dirbti savarankiškai, viską reikėjo susipirkti iš savo kišenės. Galbūt aš iki šiol ir neturiu visko ko reikėtų, bet išmokau dirbti su tiek, kiek yra ir jei lieptų dabar dirbti kitam žmogui, tikrai nenorėčiau.

Kai dirbi sau, esi visiškai laisvas, nereikia niekam įtikti, tavo vienintelis vertintojas yra tavo pirkėjas.

Kiek laiko jau užsiimate juvelyrika?

Žalvarinius papuošalus pradėjau gaminti prieš trisdešimt metų, galima net sakyti, kad esu užsiauginusi savo pirkėjus. Būna, kad mugėse sutinki žmogų ir atpažįsti savo papuošalus, bet jau neatsimeni, kada juos gaminai.

Gal atsimenate, koks buvo pirmasis papuošalas, kurį pagaminote?

Pirmasis papuošalas buvo auskarai, griežtų geometrinių formų. Tada reikėjo taikytis į tai, kas buvo madinga ir modernu, kad užsidirbčiau pragyvenimui, tai nebuvo tautodailė.

Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas?

Jei dirbu su gintaru, tai viskas priklauso nuo gintaro. Aš nesistengiu jo padaryti nei apvalaus, nei kvadratinio, man viską padiktuoja gintaro forma.

Jei darau etnografinius motyvus, tai pasidarau įvairiausiu žiedelių, ratukų, detalių ir su jomis žaidžiu, liaudies motyvuose yra svarbu simetrija.

Kokiems pirkėjama skirti jūsų papuošalai?

Perka tiek jaunimas, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimui irgi pradeda patikti etnografiniai motyvai, tačiau jie būna minimalistiniai. O didesni gaminiai dažniausiai sudomina vyresnius pirkėjus.

Iš kur semiatės idėjų?

Dabar aš labiausiai linkstu į tautodailę. Man labai patinka visi etnografiniai motyvai, saulutės, rozetės, liaudies ornamentika. Kai mokiausi Telšiuose, dėstytoja liepdavo eiti į biblioteką ir vartyti liaudies meno albumus, semtis idėjų.

Kiek laiko užtrunka pagaminti papuošalą?

Sunku pasakyti. Būna, kad pasiimi gintaro gabalą ir pagal formą matosi, ką gali padaryti - ar segę, ar pakabuką, ar žiedą. Būna ir nekūrybingų dienų, mūza praeina pro šalį arba visai neateina, viskas priklauso nuo aukštesnių jėgų.

Daug parodų teko dalyvauti?

Lietuvoje parodų yra buvę nemažai, taip pat esu Lietuvai atstovavusi ir Berlyne, ir Milane. Paroda Milane įsiminė labiausiai: 60 pasaulio šalių ir visos pristato savo kultūrą, tai buvo nenusakoma patirtis, ten reikia nuvažiuoti ir pamatyti.

Kas svarbu kuriant tautodailės dirbinius?

Nebūtina dalyvauti parodose, svarbu išlikti savimi, kad žmonės atpažintų tavo kūrinius.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder