Kuršių ginklų vertė šiandien prilygtų ferariui

Kuršių ginklų vertė šiandien prilygtų ferariui

Vasarą vyksta daug festivalių, kuriuose atkuriamos mūsų protėvių kovos ir istoriniai mūšiai, tačiau juose žvangantys ginklai - tai tik pigios senųjų ginklų kopijos, skirtos pramogai, sportinėms kovoms ir žiūrovams džiuginti. Kuršių genties rekonstrukcija užsiimančio klubo "Pilsots" nariai rekonstruoja ir išskirtinius, itin prabangius ginklus, kurie kovoms nenaudojami, tačiau atskleidžia, kokia buvo kuršių kultūra, kokie ginklakalystės šedevrai su juvelyrinėmis inkrustacijomis, buvo naudojami pajūryje X-XI amžiuje.

"Vieno kalavijo iš Laivių kapinyno rekonstrukcija kainavo beveik 5 tūkst. Eur. Kape be kalavijo dar būdavo visas komplektas: peiliai, kirviai, ietigaliai, papuošalai... Šiuolaikinė kuršių įkapių vertė - šimtai tūkstančių eurų. O geležies amžiuje jų vertė buvo mažiausiai dešimt kartų didesnė. Tai rodo, koks besąlyginis buvo žmonių tikėjimas pomirtiniu gyvenimu", - aiškina kuršių genties rekonstrukcija užsiimančio klubo "Pilsots" lyderis Benas Šimkus.

Kuršiai buvo viena turtingiausių vakarų baltų genčių. Natūralu, kad prie jūros gyvenant prekybiniai keliai davė daug didesnes pajamas nei žemės ūkis. Vien Laivių kapinyne, anot pašnekovo, rasti trys kalavijai. Du iš jų buvo raštuoto, vadinamojo Damasko plieno. Dar rasti keturi kovos kirviai. Iš jų vienas - plačiaašmenis, kitas labai įdomios formos, ornamentuotas.

Atkurs unikalų kalaviją

Šiuo metu klubo nariai atkuria dar keturis kuršių genties kostiumus pagal archeologinius radinius kuršių kapinynuose. Atkuriami ne tik drabužiai, bet ir įkapėse randami ginklai. Tarp jų ir unikalios geometrijos, itin prabangus kalavijas, surastas Gintališkės kapinyne ir šiuo metu saugomas Karo muziejuje Kaune. Šį ginklą atkurti pakviestas ginklakalystės meistras iš Švedijos ir žinomas peiliadirbys Vykintas Motuza.

"Tokios geometrijos ginklo Europoje niekas nematė. Siauras, į galą išplatėjantis ir vėl susiaurėjantis durklo smaigas, su nusklembtais šonais. Jeigu žiūri į pentį jis atrodo kaip ietis - smailus, nušlifuotais šonais. Jo skerspjūvis tarsi briliantas su buku galu. Tokios išskirtinės geometrijos rastas peilis ir kalavijas. Jis yra unikalaus balanso, savotiško panaudojimo ir visi labai laukia, kaip atrodys jo replika", - pasakojo peiliadirbys, užsiimantis išskirtinai istorinių ginklų rekonstrukcija.

Kalvis - ne ginklakalys

Kokybiška rekonstrukcija, pasak specialistų, prilygsta originalui.

"Laikydamas rankose tikrai brangų ginklą jauti jo vertę ir sakralumą, suvoki, kodėl ginklams net vardai buvo suteikiami, kodėl jie buvo dovanojami, kaip su jais buvo elgiamasi. Tai, ką rodo filmuose, kad su kalaviju kariai taškosi ir daužosi kaip su špaga - netiesa. Kariai ginklu rūpindavosi labiau nei savimi ir naudojo jį kiek kitaip. Tokiuose ginkluose aptinkami vos vienas, du kovos žymes ludijantys ašmenų įbrėžimai - jeigu jis būtų dažnai daužomas, ašmenys būtų "sudrožtos", - tikino senųjų kuršių ginklų žinovas.

Benas juokiasi iš vyrų, kurie festivaliuose didžuojasi pigiais lenkiškais rekonstruktorių kovoms skirtais, neaštriais kalavijais ir laiko juos užsikišę už diržo be makštų.

"Tikras ginklas - aštrus ir pavojingas. Aštraus kaip peilis, beveik metro ilgio kalavijo taip nepalaikysi, nes įsipjausi, įsidursi. Su tokiu ginklu būtini ir atitinkami saugumo įgūdžiai.

Mūšio inscenizacijos metu, kai kaunamasi ant žirgų, tokį kalaviją išimti iš makštų nesunku, o kaip įdėti atgal, kai žirgas juda, šokinėja? Tokios smulkmenos atskleidžia tikrąją rekonstrukciją", - pasakojo "Pilsots" atstovas.

"Ginklakalys ir kalvis skiriasi. Lietuvoje ginklų rekonstrukcijas pirmieji pradėjo ir geriausiai atlieka kalviai Stankai, tačiau jie nėra ginklakaliai. Ginklakalys geba ne tik atkurti patį ginklą, tikslius jo parametrus ir išvaizdą, bet metalą, iš kurio ginklas buvo padarytas, t. y. atkuria jį autentišku būdu, gamindamas geležį iš balų rūdos. Maža to, atkurtas ginklas turi būti ne tik gražus, bet ir veikti, t.y. neturi būti per minkštas, per ilgai grūdintas, kad netrupėtų", - rekonstrukcijos subtilybes pasakojo B. Šimkus.

Ginklų įvairovė

Pasak V. Motuzos, kuršių kapuose fiksuojama itin plati ginklų įvairovė, plačiai paplitę kirviai: danų plačiaašmenis, vėduoklinis kirvis, daug skirtingų kalavijų, kovos peilių.

"Viso Baltijos jūros regiono atstovai, taip pat ir kuršiai, naudojo kovos peilius. Tik vieni juos naudojo kaip pagrindinį, kiti kaip pagalbinį ginklą greta kirvio arba kalavijo. Kuršių kovos peiliai buvo siauraašmeniai, ilgi ir labai išpuošti. Jie buvo naudojami ir kaip pagalbinis ginklas kovos metu ir nešiojami nuolatos, kaip laisvo žmogaus simbolis", - aiškino peiliadirbys.

Rekonstrukcijos iššūkiai

Pasak V. Motuzos, svarbiausias ginklų rekonstrukcijos iššūkis yra atkurti tai, kas neišliko pagal tai, kas išliko. "Pavyzdžui, išlikę makščių apkalai, pats peilis, įrūdijęs makščių apkaluose, tačiau trūksta kilpelių, kuriomis jis buvo pritvirtintas prie diržo ar kažko. Dėl šio trūkumo nežinome, kaip peilis buvo nešiojamas: gulsčias, stačias, įkypas ar kitaip. Tada analizuojame ikonografiją, kaip kitos tautos nešiojo ginklą tuo metu. Nuo nešiosenos priklauso ir naudosena: ar jis buvo po ranka, ar už nugaros...", - subtilybes aiškino meistras.

Pašnekovas pasakojo, kad didžiausi iššūkiai rekonstruktoriams kyla dėl mokslinių tyrimų trūkumo.

"Lietuvoje archeologija yra labai sustabarėjusi. Radiniai saugomi kaip kokia relikvija, net jeigu rasta 500 artefaktų. 15 iš jų paaukojus ir supjausčius bei išnarsčius būtų galima padaryti daug vertingų mokslinių tyrimų, kurių labai trūksta", - įsitikinęs rekonstruktorius.

"Nežinome, kaip buvo daroma geležtė, kaip ji kalta, iš kokių komponentų. Atlikę artefakto rentgeną, pamatytume raštus damaskinių kalavijų. Tada būtų mažiau mistikos ir fantazijos juos rekonstruojant. Visiškai nėra tyrimų ir apie ietigalius, nors ietis buvo pagrindinis ginklas ir ietigalių yra tikrai apsčiai. Yra ir ietigalių su išlikusiais medžio likučiais, tačiau niekas nepadaro tyrimų, koks medis buvo naudojamas: apvalus, tiesintas ant ugnies ar pjautinė mediena? Koks medis naudotas?" - stebėjosi pašnekovas ir pridūrė, kad Lenkijoje, Skandinavijoje tokie tyrimai yra padaryti, bet mūsų regione yra savitų gamtinių subtilybių.

Dar viena kliūtis rekonstrukcijai, anot pašnekovo, yra sovietmečio restauratorių nemokšiškas darbas ir naudotos medžiagos. "Restauruojami ginklai padengti derva, kuri paslepia visus metalo subtilumus, ornamentiką, raižinius. Gerai, jeigu yra išlikęs bent mažas lopinėlis originalo", - pasakojo pašnekovas.

Archeologai, anot V. Motuzos, nesigilindami rašo, kad peilių kotai buvo pagaminti iš kaulo, nors dauguma jų yra iš rago.

"Raginės rankenos sudaro apie 10 procentų visų peilių, kitos buvo iš medžio. Iš kokio medžio, nežinome, nes tyrimai nedaryti. Kovos peiliams, regis, buvo naudota uosio, guobos, skirpsto, galbūt ąžuolo, mediena, nes matomos žieminės ir vasarinės rievės, būdingos šiai medžių grupei. Kasdienių peilių įvairovė - dar didesnė. Jų rankenoms naudoti beržo, klevo gumbai.

Matyti, kad buvo kanoninė tradicija, galbūt susijusi su pasaulio medžiu, diktavusi, iš kokio medžio gaminti kovos peilius, iš kokio - kasdienius įrankius.

Medinės peilių rankenos būdavo puoštos išraižytais ornamentais ir apvyniojamos žalvarine viela. Esu daręs vieno peilio rekonstrukciją, kurio visa rankena buvo apvyniota žalvarine viela. Suvyniojau jos 19 metrų", - pasakojo rekonstruktorius.

Investuodavo į makštis

V. Motuza akcentavo, kad paties peilio vertė būdavo dešimt kartų mažesnė nei makščių. Kasdieniai peiliukai buvo praktiški, o į visiems matomas makštis investuodavo daugiau. Gaminant makštį pirmiausia buvo padaroma medinė šerdis, į kurią įsistatydavo peilis, paskui ji apsiuvama oda ir galiausiai puošiama. 25 procentai rastų kuršių peilių yra su žalvarinėmis detalėmis. Kuršiams būdingas šukučių formos apkalėlis. Apskritai, kuršių ginklai buvo ypač gausiai puošiami žalvario detalėmis", - pasakojo V. Motuza.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder