Kristijono Donelaičio muziejui – eksponatai iš Lietuvos

Tarp atrinktų eksponatų – antikvariniai baldai, namų apyvokos reikmenys, meno kūriniai. Jie bus eksponuojami jau užbaigtoje kapitališkai remontuoti buvusioje bažnyčioje ir remonto vis dar laukiančiame klebonijos pastate.

Perduos dešimtmečiui

Pagal dar 2012 metais Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities kultūros ministerijų vadovų patvirtintą pasirengimo K. Donelaičio 300 gimimo metinėms programą, mūsų šalis K. Donelaičio memorialiniam muziejui turėjo parengti naujas ekspozicijas, o kaliningradiečiai įsipareigojo suremontuoti jo pastatus. Kol vyko remontas, abi šalys tarėsi dėl eksponatų perdavimo laikinai saugoti. Ilgokai truko, kol Kaliningrado srities valdžia nutarė priimti eksponatus iš Lietuvos.

Tiesa, tai įvyks, kai Lietuvos ir Kaliningrado srities kultūros ministerijų vadovai pasirašys susitarimą dėl ekspozicijos elementų perdavimo K. Donelaičio muziejui. Susitarimo projekte numatoma, kad jie bus perduoti 10 metų laikotarpiui. Tokiu atveju vežant muziejinius eksponatus į kaimynę šalį, nereikės mokėti muito ir kai kurių kitų mokesčių. Kaliningrado srities kultūros ministerijos vadovai įsipareigos pasibaigus terminui ar anksčiau grąžinti Lietuvai muziejines vertybes, įvertintas daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Tarp Tolminkiemio bažnyčiai perduodamų eksponatų – ekspozicinės vitrinos, altoriaus užtiesalai, dvi skulptūros, Petro Barono, Aurelijos Šimkutės-Endriekės, Petro Repšio bei kitų autorių sukurti medaliai bei plaketės. Klebonijos ekspozicijoms atrinkti XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos moters kostiumas, antikvariniai baldai, to laikotarpio virtuvės ir namų reikmenys, liaudiškų ištapytų baldų, klavesino kopijos, meno kūriniai – graviūros, žemėlapiai, estampai, ekslibrisai.

LNM direktorė Birutė Kulnytė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad nemažai eksponatų įsigyta rengiantis K. Donelaičio jubiliejui, ir šis procesas buvo derinamas su Kaliningrado srities muziejininkais.

„Kai tik Vyriausybė priims nutarimą laikinai perduoti atrinktus eksponatus, jie bus perduoti valstybiniam Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejui, kurio filialas yra K. Donelaičio memorialinis muziejus“, – sakė ji.

Baigta tik bažnyčia

Kaip „Lietuvos žinioms“ pasakojo Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, šiuo metu baigtas tik liuteronų bažnyčios remontas – atnaujintas fasadas, suremontuotas stogas, bokštas, vidaus sienos. Todėl muziejus lankytojams vėl yra atvertas. Juos pasitinka atnaujinti informaciniai stendai, nuorodos į ekspozicijos pradžią tiems žmonėms, kurie Tolminkiemyje lankosi pirmą kartą.

Deja, kaip pripažino G. Skamaročius, iki šiol nepavyko išspręsti vienos aktualiausių jau suremontuotos bažnyčios problemų – šildymo. Buvo planuojama įrengti naujovišką šildymo sistemą, kuri leistų taupyti lėšas, skirtas muziejui išlaikyti. Tačiau šio sumanymo atsisakyta, nes muziejui atnaujinti teko ribotos lėšos. Todėl bažnyčia toliau bus šildoma elektra, nes kito šiluminės energijos šaltinio tiesiog nėra.

Pagal pasirengimo K. Donelaičio 300 gimimo metinėms programą, memorialinio muziejaus kapitalinis remontas turėjo būti baigtas iki 2014 metų rugsėjo. Tačiau darbai užsitęsė, nes beveik metus vėlavo senosios bažnyčios, kurios kriptoje palaidotas K. Donelaitis, kapitalinio remonto pradžia.

Tik pradžia

G. Skamaročius minėjo, jog K. Donelaičio memorialinio muziejaus durų atvėrimas lankytojams nereiškia, kad visi muziejaus remonto darbai yra atlikti. Baigta tik pirma jo dalis – bažnyčios remontas. Vis dar nesutvarkyti muziejaus teritorijoje esantys inžineriniai tinklai, kapitališkai net nepradėtas remontuoti ir buvusios klebonijos pastatas. Jis jau ne vienus metus muziejininkams yra tapęs rimtu galvos skausmu. Itin daug rūpesčių kelia pastato stogas. Muziejaus vedėja Liudmila Silova savo jėgomis jį bando kamšyti, bet papūtus stipresniam vėjui stogas vėl prakiūra, mat yra dengtas šimtametėmis originaliomis čerpėmis. Per atsiradusias skyles į patalpų vidų skverbiasi drėgmė. Ji niokoja sienas, gadina eksponatus.

Be to, reikia remontuoti ne tik stogą, bet ir ekspozicijų salės, muziejaus raštinės, nakvynės patalpų vidaus ir išorės sienas, pertvarkyti sanitarinius mazgus, rekonstruoti patalpų šildymo sistemą. Būtina keisti ir pastato langus, nes dabartiniai jau patrešę ir kiauri.

Viltis – ES pinigai

Kaliningrado srities vadovai ne kartą yra teigę, kad K. Donelaičio memorialinio muziejaus remontą stabdo lėšų stygius, mat finansavimas darbams skiriamas iš srities biudžeto, o jo galimybės – ribotos. Be to, panašios būklės saugotinų objektų srityje yra ir daugiau.

„Pastato remontu ir tam reikiamomis lėšomis turi pasirūpinti ir tai daro jo savininkas – Kaliningrado srities Istorijos ir meno muziejus. Mes, kiek įmanoma, bandysime pagelbėti randant finansavimą“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos generalinis konsulas Kaliningrade Olegas Skinderskis.

Pasak jo, po valdžios pasikeitimo Kaliningrado srityje, naujųjų vadovų dėmesys K. Donelaičio muziejui nesumenko, todėl yra tikimybė, kad muziejaus remonto darbai visiškai nesustos. Be to, ir realių vilčių rasti naujų finansavimo šaltinių teikia nuo šio rudens prasidėsianti Europos Sąjungos finansuojama Lietuvos ir Rusijos Federacijos (Kaliningrado srities) bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 metų programa. Tereikia K. Donelaičio muziejui rasti partnerį Lietuvoje – kitą muziejų, kuris teiktų paraišką.

Prieš kurį laiką lietuvių literatūros pradininko atminimo įamžinimu bei išsaugojimu susirūpinusios visuomeninės organizacijos puoselėjo viltį naujam gyvenimui prikelti visą memorialinio muziejaus pastatų kompleksą – atstatyti ant išlikusių ir šiuo metu konservuotų XVIII amžiaus pamatų šalia klebonijos stovėjusį našlių namą. Jame norėta įkurti nakvynės namus, konferencijų ir parodų sales. Pastato atstatymo techninis projektas buvo parengtas prieš ketverius metus. Lėšų jam įgyvendinti taip pat buvo tikimasi iš bendradarbiavimo per sieną programos. Tačiau dabar abejojama, ar tai verta daryti, kol nesuremontuota buvusi klebonija.