2020 m. spalio 28 d. 08:25 val., trečiadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Kultūra

Kultūra

Klaipėdos universitete nuskambėjusios Vydūno dainos tikrai vertos didesnio chorinės muzikos atlikėjų dėmesio

2020-01-21, 10:52

Klaipėdos universiteto prof. emeritė Daiva KŠANIENĖ

Klaipėdos universitete nuskambėjusios Vydūno dainos tikrai vertos didesnio chorinės muzikos atlikėjų dėmesio nuotrauka, foto

Daiva Kšanienė, Arvydas Girdzijauskas.

© Organizatorių nuotr.

Reklama

  Vis sparčiau besiplėtojanti vydūnistika nepateisinamai ilgai užribyje paliko Vydūno muzikinės kūrybos sklaidą, jos grąžinimą į dabarties muzikinės kultūros lauką. Lietuvos chorai iki šiol labai retai į savo programas įtraukia Vydūno dainas. Todėl š. m. sausio 16 dieną įvykęs Klaipėdos universiteto bei Klaipėdos Vydūno gimnazijos renginys „Vydūnas – Tautai ir valstybei“ (renginių ciklo moderatorius J. Ivanauskas), skirtas šios fenomenalios asmenybės chorinei muzikai, yra ne tik reikšmingas savo idėja, užmoju, bet gali tapti stimulu bei pavyzdžiu ateičiai.

 Renginio metu Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras, vadovaujamas dirigento Arvydo Girdzijausko (koncertmeisteris R. Kalvėnas, chormeisterė I. Bertulienė), koncerte „Lietuva brangi šalelė“ atlikęs įdomią ir įvairią programą, tarp šiuolaikinių autorių kūrinių (D. Zakaro harmonizuotos Klaipėdos krašto dainos „Parbėgs laivelis“, Z. Bružaitės „Užtekėjo saulelė“, Bob Chilcott „Nidaros jazz mass“ ir J. Rutter „Mes už grožį žemės šios“), sėkmingai įpynė kelias Vydūno dainas: „Lietuvių giesmę“ („Mes Lietuvos vaikai“), „Tylūs varpeliai“ ir „Lietuva brangi šalelė“.

 Sklandžiai ir išraiškingai nuskambėjusios Vydūno kompozicijos, sukurtos daugiau nei prieš 100 metų, puikiai įsiliejo į bendrą koncerto meninį kontekstą, parodant, kad jos yra savitos, įdomios, vertos didesnio chorinės muzikos atlikėjų dėmesio.

  Be abejo, Vydūno chorinių dainų savitumą nulėmė ne viena priežastis. Pirmiausia, jo įkurtai (1895 m.) ir 40 m. gyvavusiai Tilžės lietuvių giedotojų draugijai bei kitiems XX a. pradžioje sparčiai Mažojoje Lietuvoje besikuriantiems lietuviškiems chorams nepaprastai stigo repertuaro. Spragą užpildyti ėmėsi Vydūnas, tame įžvelgdamas ir asmeninį pašaukimą. Pagalbon pasitelkęs Tilžėje gyvenusius muzikus (A. Storostą, P. Wolffą, K. Janzą ir kt.), jis pradėjo komponuoti lietuviškas dainas. Neatsiliko ir minėti bendradarbiai.

  Tačiau dainų kūrimas Vydūnui nebuvo savitikslis dalykas, o vienas iš būdų siekti „aukštesnių tikslų“, realizuoti savo dvasinės raiškos programą. Nes Vydūnas žmogaus būtį ir tos būties išraišką suvokdamas kaip vidinės kultūros augimo procesą, skelbdamas šviesaus, džiugaus, tautos žmogaus idėją, įgyvendinti ją siekė pirmiausia per meną, ypač per giesmę ir dainą. Joms Vydūnas skyrė ypatingą vaidmenį, ne kartą pabrėždamas, kad muzika padeda nugalėti savyje „daiktinio pasaulio pomėgių sąmyšį, kuriame žmogus paprastai per giliai nardo“. Taip pat jis rašė: Daina yra ypatingas žmogaus apsireiškimas. Ji pareina iš tos asmenybės srities, kurioj gyvena jausmai”. (Vydūnas. Pasikalbėjimai. Darbymetis, Tilžė, 1921, nr. 1, p. 38.).

  Daugumą savo dainų Vydūnas sukūrė remdamasis lietuvių liaudies dainų melodijomis, kurių vingius dažnai savaip transformuodavo, tobulindavo, adaptuodavo ir pan. Komponuodamas lietuviškas dainas, Vydūnas norėjo suteikti joms daugiau subtilumo, švelnumo, jausmingumo, savotiškai „sukultūrinti“ – jų harmoniją ir struktūrą artinant prie klasikinės, akademinės muzikos tradicijų, tuo padarant dainas priimtinesnes daugumai, t. y. klasikinę muziką vertinantiems išsilavinusiems lietuviams ir vokiečiams. Kartais Vydūnas pakeisdavo vos keletą natų, kartais varijuodavo visą melodijos pradžią. Tai akivaizdu jo dainose: „Tėvynė“ (panaudota lietuvių liaudies dainos „Kad aš jojau per girią“ melodija), „Nemunas“ („Plaukeliai mano geltoniji“) ir kt. Aišku, žvelgiant iš lietuvių liaudies dainų autentiškumo pozicijų, Vydūno harmonizavimo būdai kiek užgožia melodijų etnografinį savitumą, natūralumą, tačiau tai nesumažina jų svarbos XX a. pradžios koncertinėje praktikoje bei nesumenkina jų reikšmės lietuvių muzikinės kultūros istorijai.

Reklama

Įdomiausios yra Vydūno originalios dainos: „Mes Lietuvos vaikai“, „Kanklės mano rankose“, „Kūdikio dienos“, „Rūta“, „Rambynas“, „Žiemos pasaka“, „Vakarėlis“ ir kt.

Beje, visoms savo ir bendradarbių dainoms žodžius sukūrė Vydūnas, su tautosakiniais tekstais elgdamasis kaip laisvas kūrėjas. Visuose gyvenimo reiškiniuose ieškojęs gilios etinės prasmės, siekęs „prakilniojo žmoniškumo“, dainas Vydūnas traktavo kaip vieną iš priemonių šioms idėjoms reikšti. Todėl liaudiškus dainų tekstus arba laisvai perkurdavo arba sukurdavo visai naujus, juose įkūnydamas savo etines nuostatas.

 Įdomu, kad beveik visos Vydūno dainos yra savotiški bendraautoriniai darbai. Apie tai kūrėjas rašė: „Muzikos vyrai mano darbą tobulino, bet tankiai visai naujus du ar tris balsus parašė. Kartais aš jun darbą savaip taisiau. O kad būtų muzikališka klaida pastojusi, ji turi būti veikiau man priskaitoma”. (Lietuvos varpeliai. Tilžė, 1909, p. 2.).

 Norėdamas, kad sukurtosios dainos kuo greičiau paplistų, Vydūnas sudarė, bičiulei, bendramintei Martai Raišukytei padedant, ir Tilžėje išleido du chorinių dainų rinkinius (1904 m. – „Lietuvos Aidos“ su 53 minėtų autorių dainomis bei 1909 m. – „Lietuvos varpeliai“, 33 dainos) ir vieną giesmių rinkinį („Giesmės mišriam chorui“, 32 giesmės, 1932 m.).

Minėtą KU kultūros renginį nepaprastai pagyvino Klaipėdos Vydūno gimnazijos teatro klasių merginų literatūrinė, judesiu praturtinta kompozicija, primenanti Tilžės lietuvių giedotojų draugijos koncertuose Vydūno sugalvotus savitus meninius numerius – laigymus. Pasak Vydūno, laigymai – mergaičių rateliai su dainomis, kai „dainuodamos mergaitės žengia ir sukinėjasi reikšmingais vingiais“.

Dažniausiai laigymus Vydūnas įvesdavo į savo dramos veikalų pastatymus, tačiau jie būdavo užvedami ir atskirai, kai kada įvardijant juos taikliais, apibūdinančiais pavadinimais: „Linksmos mes esame su vainikėliais rankose“, „Sapnas mūsų gyvastis“ ir pan. Vydūnas aiškino, kad šokis, kūno lavinimas, sportavimas taip pat turi tarnauti dvasiniam tobulėjimui. Šokant, „reikia pasistengti apreikšti daugiau vidaus, dvasios – sielos gyvumo, ne tiek šokti, kiek laigyti įvairiais judesiais apreiškiant pilnesnįjį vidaus gyvenimą“. (Vydūnas. Mūsų laikų asmens kultūra. Darbymetis, Tilžė, 1925, nr. 9, p. 27.).

Žymos: vydūnas

Nuotraukų galerija

 

© Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Organizatorių nuotr.

 

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Kultūra

Klaipėdoje keičiasi Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų direktorius. Šešiolika metų šiai įstaigai...

Ignas Kazakevičius palieka KKKC Parodų rūmus nuotrauka, foto

Trečiadienį vykusiame Kultūros ir meno tarybos posėdyje buvo svarstomas Klaipėdos miesto kultūros...

Garbės siena kultūros magistrams dar palauks nuotrauka, foto

Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos...

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras keliauja po Lietuvą nuotrauka, foto

Aktyvią, kūrybingą, įvairiažanrę kultūrinę veiklą Plungės kultūros centras vykdo 82-ąjį kūrybinį sezoną....

Plungės kultūros centrui – geriausio aukščiausios kategorijos kultūros centro nominacija nuotrauka, foto

Atidengiama kriminalistams pagerbti skirta skulptūra „Seklys“ nuotrauka, foto

Klaipėda, Trečiadienį Klaipėdoje, S. Nėries ir Vilties gatvių sankryžoje planuotas skulptūros „Seklys“...

Karantinas įsigaliojo dar aštuoniose savivaldybėse nuotrauka, foto

Lietuva, Nuo trečiadienio karantino režimas pradėjo galioti didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje,...

Trečiadienio horoskopas 12-ai zodiako ženklų nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai:

Spalio 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje nuotrauka, foto

Įvairybės, Dangaus kūnai: saulė teka 7.14 val., leidžiasi 16.50 val. Dienos ilgumas 9.36...

Klaipėda, Paskelbta prieš 1 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 2 val.

Įvairybės, Paskelbta prieš 3 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...