Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė... Kas iš to?

Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė... Kas iš to?

Skaičiuojant paskutines 2017-ųjų dienas, "Vakarų ekspresas", kaip ir kasmet, aptars šių metų Klaipėdos kultūros pasiekimus. Žinia, šie metai uostamiesčiui buvo ypatingi, kadangi miestas buvo tituluotas Lietuvos kultūros sostine.

320 renginių vietoje suplanuotų 100, net 10 naujų festivalių, 85 renginių organizatoriai, 84 renginių vietos, 20 proc. daugiau Klaipėdą aplankiusių turistų, "Muzė veža" autobusais nuvažiuoti 206 tūkst. kilometrų, 208 metrai Klaipėdą aplankiusių burlaivių ilgis (arba devyni Eifelio bokštai), socialiniuose tinkluose pasiekta daugiau nei 3 mln. auditorija, projektuose pristatyti kūrėjai - iš daugiau nei 50 valstybių, daugiau nei 1 mln. eurų skirtas Kultūros sostinės programai (bendrai per visus metus iš Savivaldybės biudžeto menininkams skirta daugiau nei 7 mln. eurų ir, tikimasi, ši suma ateityje nemažės) - tokie projekto "Klaipėda - Lietuvos kultūros sostinė" rezultatai.

Beveik 100 proc.

"Drįstu teigti, kad "Lietuvos kultūros sostinės" programa, suformuotas turinys, specialūs projektai buvo įgyvendinti jei ne 100, tai bent 90 proc.", - teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Violončelės festivalis, "Lauksnos", "GoDebut", "TheAtrium", "Edit Klaipėda Street Art", "Nuostabiosios žemės beieškant. Nuo Nidos dailininkų kolonijos iki Prano Domšaičio", iki festivalio išaugusi "IKRA mada", "Menų zona" - visi šie festivaliai, apie kuriuos taip daug kalbėta, užgimė šiemet ir, planuojama, vyks ir kitais metais. Naujus festivalius 2017-aisiais pristatė ir uostamiesčio tautinės bendrijos, grįžo "Plartforma", buvo sukurta džiazo oratorija, skirta miesto gimtadieniui, "Folkšokas" ir kiti unikalūs bei kokybiški renginiai.

Kai kurie projektai atrado netikėtas erdves. Pavyzdžiui, muziejai savo ekspozicijas perkėlė į autobusus, o Klaipėdos lėlių teatras socialines akcijas vykdė viešosiose erdvėse.

Anot pašnekovo, liko neįgyvendinti tik du projektai: nepavyko sukurti kultūros vartotojo kortelės bei vasaros sezono metu meniškai apipavidalinti miesto perėjų. Tačiau tikimasi tai padaryti ateityje.

Beje, kaip didelį pasiekimą N. Lendraitis išskyrė šiemet parengtą kultūros strategiją iki 2030-ųjų. Pagrindinis dėmesys teikiamas prastėjantiems demografiniams rodikliams, kurie lemia ir kultūros lauko dalyvių senėjimą, menką atsinaujinimą, jaunimo trūkumą. Tikimasi, kad jaunų talentų miestas pritrauks, pasiūlydamas patrauklias rezidencijų programas.

Pradžios metai

VšĮ "Klaipėdos šventės" projektų vadovė Goda Giedraitytė pridūrė, jog, vienąsyk gavus Lietuvos kultūros sostinės titulą, norisi jį išlaikyti visam laikui.

"Kultūros metai nesibaigia, jie tęsiasi toliau, - teigė G. Giedraitytė. - Džiaugiamės, kad šie metai buvo ypatingi ne tik renginių gausa, bet ir bendruomenės susitelkimu, bendravimu. Žmonių noras kurti kartu yra netgi svarbesnis už įvykusius renginius. O pats svarbiausias dalykas - kad kultūros forumo branduolys inicijavo veiksmus, kad būtų perimtas policijos pastatas."

Pašnekovė džiaugėsi, kad kultūrai buvo padidintas finansavimas, kuris padėjo pakelti daugelio projektų kartelę.

Ar išaugęs kultūrinis gyvenimas padėjo pritraukti naujų veidų į Klaipėdą, neaišku. "Tai buvo pradžios metai, kurių metu žmonės galėjo įsitikinti, kad kultūra miestui gali atnešti gyvastį. Norėčiau tikėti, kad parengta strategija, padidintas finansavimas padės išspręsti mums visiems žinomas problemas", - teigė ji.

"Kultūros ir kūrėjų bendruomenės atgimimas"

Liutauras KRANIAUSKAS, sociologas

Nors aš dažnai kritiškai žvelgiu į deklaratyvius valdžios projektus, pavyzdžiui, siekius tapti Europos kultūros sostine, talentų miestu ar sveiku miestu, 2016 m. pabaigą ir visus 2017 m. tikrai laikyčiau savotišku kultūros ir kūrėjų bendruomenės atgimimo laikotarpiu - momentu, leidusiu daugeliui patikėti, kad miestas ir jo kultūra priklauso nuo jų. Daugelis suprato, kad miesto kultūra nėra tik ideologinė valdžios projekcija ar pageidavimų koncertas. Sykiu ji nėra ir profesionalių kūrėjų ar menininkų monopolija. Tai yra kasdienybės momentas, turintis labiau ar mažiau išraiškingas estetines ir politines formas, kurios vienus žavi, o kitus erzina.

Ką apie Klaipėdos kultūrą mano buvę klaipėdiečiai?

Jurga LAGO, juvelyrė

Šiemet Klaipėdoje iš tiesų buvo daug renginių, festivalių, kuriais domėjausi. Vis dėlto stebiu Kauną ir lyginu jį su Klaipėda, kurioje jau daug metų kultūrą "vairuoja" tie patys žmonės ir dėl to trūksta permainų. Įstaigoms vadovauja tie patys asmenys dvidešimtmetį, trisdešimtmetį. Kokios gi galėtų būti permainos? Kol žmonės nesikeis, miestas stagnuos. Perspektyviems jaunuoliams čia tiesiog nėra vietos. Jie atvažiuoja ir netrukus išvažiuoja. Na, o Kaune pokyčiai akivaizdūs. Į miesto kultūrinį gyvenimą įsiliejo labai daug naujų, jaunų žmonių su visai kitokiu požiūriu.

Gaila, kad Klaipėda taip nukraujavo žmonių prasme ir vis daugiau mano pažįstamų žmonių iš čia išvyksta. Kauno senamiestyje galima pamatyti 20 ar net 30 kartų daugiau žmonių nei Klaipėdos senamiestyje. Restoranai pilni, žmonės netelpa kavinėse, renginiuose. Jeigu turi vaikų ir nori gyventi ramiai, Klaipėda puikiai tam tinka, bet jauniems žmonėms reikia darbo ir perspektyvų.

Nelė SAVIČENKO, aktorė

Esu labai užimta, tad apie Klaipėdos kultūrinį gyvenimą man sunku ką pasakyti. Tik žinau, kad klaipėdiečiai visuomet buvo labai aktyvūs, turi daug idėjų.

Vis dėlto lyginant miestą prieš šešerius metus ir dabar, tokio tuštumo pojūčio iki šiol dar Klaipėdoje nebuvo. Tai liūdina, tačiau negalima sakyti, kad mirusi miesto kultūra. Renginiai vis tiek vyksta: atidaromos parodos, statomi spektakliai. Daug prisideda ir Valentinas Masalskis su savo teatru, ką tik parodytas įspūdingas miuziklas "Eglė žalčių karalienė"...
Klaipėda turi specifinį stilių, atmosferą, kurios turbūt nesunaikins žmonių stygius. Kultūros žmonės, manau, nėra taip lengvai išmušami iš vėžių.

Ada PAUKŠTYTĖ, žurnalistė, kultūros vadybos specialistė

Nors neturėjau galimybės dalyvauti daugelyje Lietuvos kultūros sostinės renginių, stebėjau, kas vyksta uostamiestyje. Vis dėlto informacija apie kai kuriuos renginius manęs nepasiekė. Labai patiko smilgininkai, kuriuos turbūt jau žino visa Lietuva.
Džiaugiuosi, kad Klaipėda turi tokių aktyvių žmonių kaip Agnija Šeiko, kuri visuomet dalyvauja kultūriniame gyvenime. Negaliu nesižavėti Klaipėdos kamerinio orkestro veikla su vadovu Mindaugu Bačkumi priešaky. Be galo norėjau dalyvauti tokio aukšto lygio renginyje kaip H. Gebelso "Stifterio daiktai".

Kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, mąsčiau, jog tokie projektai verčiau vyktų mažesniuose Lietuvos miestuose, nes jau tuomet Klaipėda man atrodė apmiręs miestas, tačiau dabar, manau, miestas sustiprėjęs dėl atsiradusios didesnės konkurencijos tarp naujų kultūrinių įstaigų. Manau, kad trūksta nebent informacijos sklaidos ar konkretesnio, kūrybiškesnio plano, kaip pritraukti žmonių iš kitų miestų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder