Kas yra lastadijos?

Senuose Europos miestuose lastadijomis (vok. Lastadie) buvo vadinamos krovos krantinės - sandėlių kvartalai, dažniausiai įsikūrę šalia uostų. Pavadinimas kildinamas iš vokiečių žodžio "die Last" - apkrova, našta, balastas. Taip pat tai buvo svorio matas Hanzos sąjungos (XIII-XV) klestėjimo laikais.

Lastadijomis garsėjo Karaliaučius, Liubekas, Dancigas, Ryga ir kt. miestai. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose šis žodis minimas 1348 m. Lastadijose būdavo statomi ne tik sandėliai, bet ir smuklės, tavernos, kur apsistodavo laivininkai, sielininkai, prekeiviai.

Mediniai sandėliai pradėti statyti plėtojantis prekybai ir ekonomikai, dar XIV amžiuje Kryžiuočių ordino valstybėje. XVI a. atsirado mūriniai sandėliai. Šie pastatai buvo skirti prekėms rūšiuoti, brokuoti, sverti, džiovinti, maisto produktų ir kt. atsargoms kaupti.

LIUBEKAS, svarbiausias Hanzos miestas ankstyvuoju sąjungos gyvavimo periodu. Senieji Hanzos laikų sandėliai. Fotolia nuotr.

Per sandėlius miestai ir valstybė vykdė ekonominę ir finansinę politiką, kontroliavo prekybą ir mokesčius. Sandėliuose buvo tikrinama prekių kokybė, jos ruošiamos eksportui. Į sandėlius viešiesiems darbams dirbti būdavo siunčiami baudų nesumokėję skolininkai.

XVI-XVII a. sandėlių architektūroje vyravo fachverko tipas.Sandėliai dažniausiai būdavo kelių aukštų su plačiomis durimis įvažiuoti vežimams.

Sandėliai turėdavo pavadinimus, pavyzdžiui, Klaipėdoje buvo Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Dviejų brolių, Didysis, Karlo, Žaliasis (būdavo užrašyti ant sienos), - visi jie, iš viso 83, sudegė per 1854 metų gaisrą.

DANCIGAS (dab. Gdanskas) Antrojo pasaulinio karo nusiaubtą architektūrą prikėlė naujam gyvenimui.

Klaipėdos sandėliai garsėja dėl sąsajų su Trojos atradėju Henriku Šlymanu. Didžiojo gaisro metu Klaipėdoje turėjo būti ir H. Šlymano prekės, pirktos Amsterdavo aukcione: keli šimtai dažiklių (indigo, sandalo), 225 dėžės kavos, kurių vertė - 150 tūkst. talerių. Atvykęs iš Karaliaučiaus, Henrikas sužinojo, kad įvyko stebuklas: jo krovinys atvyko pavėlavęs, jam sandėliuoti neliko vietos, tad buvo specialiai pastatytas papildomas sandėlis nuošaliau, - jis liko nepaliestas ugnies. Netrukus kilęs prekių badas padarė Šlymaną dar turtingesnį.

P. S.

Klaipėdos sandėliai kartais pavadinami "Hanzos" (dėl architektūrinio tipo), tačiau uostamiestis šiai sąjungai nepriklausė. Nebuvo šios sąjungos narys ir Kaunas, nepaisant to, kad 1441 m. jame buvo įkurta Dancigo pirklių kontora. Hanzos miestų pirklių gildijos steigė kontoras ne tik sąjungai priklausiusiuose miestuose, kad plaikytų ryšius ir geriau organizuotų prekybą. Toliausiai rytuose įsikūrusios Hanzos kontoros buvo Didžiajame Naugarde, Pskove ir Kaune, kur apsistodavo Dancigo (Gdansko), Karaliaučiaus ir Torno pirkliai. XV-XVI a. Kaune egzistavo gan stipri vokiečių pirklių bei miestiečių grupė, kuri palaikė glaudžius prekybinius ryšius su Dancigu ir kitais Hanzos miestais.

KLAIPĖDA, restauruoti buvę sandėliai prie Dangės.

Šaltiniai: Mažosios Lietuvos enciklopedija, Robert Albinus, "Konigsberg Lexikon", "Hanza - Kaunas"

VERTA ŽINOTI

Hanzos sąjungos gyvavimo laikotarpis

Hanzos (Hansa) sąjunga užsimezgė Šiaurės Vokietijos miestuose XII a. pradžioje, vėliau apėmė Baltijos ir Šiaurės jūrų arealą ir klestėjo Šiaurės Europos pakrantėse tris šimtmečius, kontroliuodama prekybą tarp Vakarų Europos ir Šiaurės bei Rytų Europos kraštų. XV a. ėmė silpti, nustojo egzistavusi XVII a.

Miestai, priklausę Hanzos sąjungai

Dauguma Šiaurės Vokietijos miestų, didžioji dalis Prūsijos ir Livonijos ordino Baltijos jūros pakrantės miestų, Nyderlandų bei aktyviai į šios sąjungos veiklą įsitraukusių Švedijos miestų. Tarp jų: Liubekas, Hamburgas, Kylis, Brėmenas, Magdeburgas, Erfurtas, Berlynas, Kelnas, Dancigas, Elbingas, Karaliaučius, Talinas, Ryga ir kt.
Klestėjimo metu Hanzai priklausė arti 200 miestų.