Karaliaučiaus krašto kampeliuose (9). Mielkiemis

Karaliaučiaus krašto kampeliuose (9). Mielkiemis

18 metų, nuo 1736 iki 1753-iųjų, Mielkiemyje gyveno ir dirbo kunigas Petras Gotlybas Milkus. Jis ir vėliau du jo sūnūs paliko žymų pėdsaką lietuvių raštijos istorijoje.

Mielke

Su Milkų pavarde susijusi bemaž viso XVIII a. Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos raida.* Vokiečių dokumentuose ji rašoma įvairiai: Milke, Mielke, Mielcke, Mylke. Patys Milkai rašė Mielcke.

Petras Gotlybas

Petras Gotlybas Milkus gimė 1693 m. Tilžėje. 1712 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą, studijų metais įsitraukė į lituanistinę veiklą, dėstė Lietuvių kalbos seminare. 1725 m. pabaigoje išvyko kunigauti į Jurbarką (2 km nuo apskrities centro Įsruties), bet tenykštė klebonija buvo sudegusi, tad apie metus nuomojosi butą Įsrutyje. Čia tuo metu kunigavo jo bendražygis Jonas Berentas (Johann Behrendt).

P. G. Milkus Jurbarke į lietuvių kalbą išvertė Senąjį Testamentą, tris - Pradžios, Pakartoto įstatymo bei Mažųjų pranašų - knygas. Kartu su kitais kunigais prisidėjo prie Naujojo Testamento vertimo (išleistas 1727 m.) Jis ir J. Berentas labiausiai iš visų kunigų nusipelnė dėl lietuviškosios Biblijos atsiradimo (1735 m.). Be to, už darbą su lietuviškais raštais pats Milkus rašo niekada neėmęs nė grašio.

"Blogiausia Lietuvoje"

Dėl nesutarimo su Jurbarko valdininkais Milkus turėjo išvykti. Jam buvo siūloma vokiška Borkėnų parapija, tačiau jis geidavo lietuviškos. Atsiradus laisvai vietai Mielkiemyje, sutiko, nors, palyginti su Jurbarku, tai buvo visiškas užkampis (pasienis su Lenkija). Pats Milkus laiške šią parapiją vadina "blogiausia visoje Lietuvoje".

Į Mielkiemio bažnyčią Milkus buvo įvesdintas 1736 m. pabaigoje ir tikintiesiems tarnavo bemaž 18 metų. Jo žmona išlikusiuose dokumentuose liudija, kad paskutinius trejus gyvenimo metus Milkus sunkiai sirgo. Parapijos bendruomenė prašė vadovybės, kad jam į pagalbą ateitų sūnus - Karaliaučiaus lietuvių bažnyčios kantorius Teodoras Gabrielius.

VARDAI. 1692 m. įkurta evangelikų liuteronų parapija, 1705 m. pastatyta bažnyčia. 18 metų (1735-1753) čia kunigavo Petras Gotlybas Milkus, vertęs Bibliją į lietuvių kalbą, poeto Kristijono Gotlybo Milkaus, poemos "Pilkainis" autoriaus, lietuviško žodyno ir gramatikos sudarytojo, tėvas. Nuotraukose - buvusios bažnyčios vidus (Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.) ir pastatas šiandien Lituanistusamburis.lt nuotr.

P. G. Milkaus žmona ir trijų sūnų bei vienos dukters motina buvo Regina Loiza Šimelpenig (Regina Loisa Schimmelpfennig). Turėjo būti gerokai jaunesnė, nes po vyro mirties našlavo 20 metų. Dokumentai liudija, kad 1772 m. ji dar gyveno Mielkiemyje.

Milkų dukra buvo vardu Kristina Petronėlė, sūnūs - Teodoras Gabrielius, Danielius Frydrichas ir Kristijonas Gotlybas. Pastarasis, Pilkalnio kantorius, mums žinomas labiausiai: jis parašė lietuvių žodyną, gramatiką, poemą "Pilkainis" (apie 1795 m.).

VIETOS, pažymėtos linija ir taškais, yra susijusios su Kristijono Donelaičio biografija. Lituanistusamburis.lt

Petras Gotlybas mirė 1753 m. birželį, ir dar tą patį mėnesį Mielkiemio kunigu buvo ordinuotas jo sūnus Teodoras Gabrielius Milkus.

Apie kitą sūnų, kuris labiausiai iš Milkų šeimos nusipelnė lietuvių raštijos istorijai, Kristijoną Gotlybą, biografijos faktų išlikę mažiausiai, mat šis neužėmė aukštų pareigų bažnyčioje, kaip jo tėvas ir broliai.

Kristijonas Gotlybas

Kristijonas gimė Jurbarke 1733 m. Jis taip pat studijavo Karaliaučiuje teologiją, tačiau universiteto nebaigė ir netapo kunigu (neaišku kodėl). Žinoma, kad lankė Lietuvių kalbos seminarą (visi trys Petro Gotlybo sūnūs jį lankė). Studijų metu, 1762 m. vasarą, iškart po Septynerių metų karo, buvo paskirtas kantoriumi (giedojimo mokytoju, choro vadovu) į Pilkalnį, nedidelį Ragainės apskrities miestelį. Pilkalnyje iki gyvenimo galo kunigavo jo brolis Teodoras Gabrielius. Kristijonas atvyko iškart po brolio mirties. Dirbo kaip kunigo pagalbininkas, mokantis lietuviškai. (Tuo metu dvikalbėse parapijose buvo skiriami vietos kalbą mokantys teologijos studentai.) Kurį laiką Kristijonas buvo ir parapijos vargonininkas.

XIX a. pabaigoje per Mielkiemį nutiestas geležinkelis Tolminkiemis-Žydkiemis. Nuotraukose - Mielkiemio ir Tolminkiemio geležinkelio stotys. Bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.

K. G. Milkus parengė du reikšmingus kalbinius darbus: lietuvių kalbos žodyną ir gramatiką (1800 m.), kurioje pirmą kartą išspausdintos Kristijono Donelaičio "Metų" ištraukos. (Abu šiuos leidinius savo asmeninėje bibliotekoje saugojo Karaliaučiaus universiteto profesorius Imanuelis Kantas.) Žodynas garsus ir dėl savo pratarmių: jį palydi paties Milkaus, Danieliaus Jenischo, Christopho Friedricho Heilsbergo ir I. Kanto "Draugo prierašas". (Remiantis vokiečių filologu Vilhelmu Mejeriu (Wilhelm Meyer, 1845-1917), I. Kanto prosenelė buvo Anna Mielcke; kai kurie tyrėjai Milkų ir Kantą bando susieti giminystės ryšiais.)

Kristijonas Gotlybas taip pat parengė giesmyną (1806 m.), parašė pirmą pasaulietinio turinio grožinį kūrinį - poemą "Pilkainis", kuris buvo išspausdintas po jo mirties. K. G. Milkus mirė Pilkalnyje 1807 m.

Mielkiemis

Daug Mielkiemio lietuvininkų mirė per 1709-1711 m. didįjį marą ir badą. Iki 1736 m. apsigyveno vokiečių kolonistų. XIX a. lietuvininkai ėmė vokietėti: 1848 m. iš 5 486 parapijiečių lietuviškai kalbančiųjų užrašyta 1050 (19,1 proc.), 1870 m. - 500 (7,8 proc.), 1897 m. - 54 (0,9 proc.). Pamaldų, laikytų lietuvių kalba keturis kartus per metus, po 1921 m. visai atsisakyta.

ŠIANDIEN Mielkiemis vadinamas Kalinino vardu. Prussia39.ru nuotr.

Mielkiemyje kunigavo ir lietuviškus pamokslus sakė šie lietuvių raštijos darbuotojai: 1692-1708 m. - Jonas Berentas, 1711-1717 m. - G. F. Pušys, 1718 m.-1725 m. - Jurgis Adomas Meisneris, 1736-1753 m. - Petras Gotlybas Milkus, 1753-1755 m. - Teodoras Gotlybas Milkus, 1776-1788 m. - Danielius Frydrichas Milkus.

Iki XX a. antrosios pusės bažnytkaimyje veikė viešbutis, 4 užeigos namai su krautuvėmis, kepykla, taupomoji kasa, odos dirbinių krautuvė, 2 kalvės, malūnas, spirito varykla, kirpykla, dirbo gydytojas, vaistininkas...

1937 m. prie Mielkiemio prijungti Mažieji Lenkmeškiai ir Mėsėdai. Po 1945 m. Mielkiemis nuniokotas.

* Šaltiniai: Žavinta Sidabraitė, "Milkų šeimos vieta XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos raštijoje"; Albertas Juška, Martynas Purvinas, Visuotinė lietuvių enciklopedija.

CITATOS

"Kalbant apie lietuvišką seminarą Karaliaučiuje reikia pasakyti, kad iš šios įstaigos išėjo tokie puikūs vyrai kaip Donelaitis, Ruigys, Milkus ir kt., kurie buvo savo tautos pažiba <...>"

"Krašto istorija rodo, kad viskas, kas iki šiol padaryta keliant tautos dvasingumą ir vystant jos literatūrą, yra tame krašte gimusių vyrų nuopelnas, tokių kaip Mažvydas, Vilentas, Bretkūnas, Donelaitis, Milkus ir kiti."

"Vertėjai dažnai rinkdavosi draugėn ir aptardavo sunkesnes teksto vietas. Visam darbui vadovavo ir jį prižiūrėjo Įsruties senjoras ir vyskupas Jonas Berentas. Jis dar kartą atidžiai lygino lietuviškus tekstus ir rūpestingai juos redagavo. Šiame darbe jis turėjo ištikimą padėjėją, tai - veiklus ir gabus Jurbarko kunigas Petras Gotlybas Milkus. Jis skaitė be galo varginančią viso teksto korektūrą ir talkino verčiant kai kurias Biblijos knygas. Ateinančios kartos niekada nepamirš, kokį didžiulį darbą atliko šie uolūs ir atkaklūs vyrai. Vargiai rastume suprantamiau, sklandžiau ir dailiau išverstą Šventąjį Raštą. Jų darbas bus vertinamas kaip garbingas žmogaus dvasios paminklas, kol bus gyva lietuvių tauta."

Martynas Liudvikas Rėza. "Lietuviškos Biblijos istorija"

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder