Ką pasakytų karalius Mindaugas?

Į jį rajono meras tiesiai neatsako. Tik užtikrina - tikrai pilis bus, nes jos reikia. Mat tokių objektų aplinkui bent 600-700 kilometrų spinduliu nėra. Stovės. Nepaisant net autoritetingų istorikų ir archeologų pamąstymų, kad didžiausia nesąmonė atstatinėti tai, kas kažin ar iš viso buvo. Bet yra ir kitokių nuomonių - kad tokia romantiškos vaizduotės kuriama praeitis mums reikalinga. Tik kada galėsime prisiliesti prie tos istorijos, nežinia. Todėl kad su fanfaromis pradėtos pilies statybos tyliai sustojo, duodamos peno vietos veikėjams suvedinėti politines sąskaitas.

Šykštus moka du kartus. Kas pigu, tas brangu. Patarlės šiuo atveju puikiai tinka. Anykščių rajono meras K.Tubis pripažįsta: savivaldybė skaudžiai nudegė. Bet pasitaiso - o gal tai į gera?

Nors, sako K.Tubis, buvo kalbėta, kad reikia numatyti visokių saugiklių, kurie užtikrintų darbų kokybę, bet savivaldybės specialistai į tai pasižiūrėjo pro pirštus.

Kai buvo paskelbtas konkursas piliai statyti, pasirinktas rangovas, pateikęs pigiausią variantą. Praėjusių metų rugsėjį būsimoje Vorutos pilies vietoje buvo užkasta tradicinė kapsulė. Tada niekas nepagalvojo, kad po gero pusmečio ta pati kupiškėnų UAB Povilo Gurklio firma turės gėdingai trinti savo veiklos pėdsakus nuo suniokoto Šeimyniškėlių piliakalnio veido.

Atsitiko tai, kas paprastai nutinka, kai žūtbūt siekiama laimėti konkursą: gudraujama taupant medžiagas, aukojant kokybę.

Pirmojo etapo darbų vertė buvo 444 tūkst. eurų, o sutartis buvo pasirašyta su rangovu, pasiūliusiu atlikti darbus už 308 tūkst. eurų. Kaip kupiškėnams seksis dirbti siekiant sutaupyti apie 135 tūkst., atrodo, pernelyg niekam nerūpėjo.

„Iš pradžių mes džiaugėmės, kad kaina 30 proc. mažesnė, paskui pamatėme, kad rangovas nepristato darbo projekto, kitų dokumentų, kol paaiškėjo, kad jis nori keisti sprendinius, betoninius pamatus - įsukamais. Iš pradžių mes tam neprieštaravome, bet kai pamatėme, kokius pamatus atvežė...“ - iš mero žodžių galima spėti, kad rangovui per ilgai buvo leista savavaliauti.

Maža to, kad tie įgręžtiniai poliai buvo vos 12 centimetrų skersmens, bet ir susukti jie buvo gerokai rečiau, nei projekte numatyti betoniniai. Tik tada pamatę nukrypimus savivaldybės techniniai prižiūrėtojai paprašė ekspertizės, ši patvirtino, kad tokie pamatai nesaugūs.

Be to, pasak mero, Kultūros paveldo departamentas reikalavo, kad būtų atkurta pirmykštė piliakalnio konfigūracija, nes kadaise ji buvo suardyta dėl žemdirbystės. Tad konkurso sąlyga buvo atkurti ir statesnius šlaitus. Tačiau rangovas ir tos sąlygos nesilaikė radęs argumentų, kad štai ir Gedimino kalnas dėl to slenka.

Taip besiginčijant užėjo lietūs, savivaldybė nebereikalavo forsuoti darbų, o sausį rangovas parašė raštą prašydamas sutartį nutraukti, nes nebegali laiku kokybiškai padaryti darbų. K.Tubis mano, kad P.Gruklys suprato, jog be nuostolių iš šios istorijos neišsikapstys.

„Sutartį nutraukėme, mes finansinių nuostolių nepatyrėme, pinigų nepraganėme, už kai kuriuos darbus ir tai, ką jie įgręžė ir išsivežė, tikrai nebuvo mokėta“, - meras tikino, kad labiausiai gaila prarasto laiko.

Kiek padvejojęs rajono vadovas sako, kad galbūt netgi gerai, jog taip įvyko. Esą lapkričio mėnesį buvo priimti nauji teritorijų planavimo įstatymai, teisinis statybų reglamentavimas ir pan. Tad dabar projektas tikslinamas ir dar su istorikais aptarinėjamas. Ta korekcija kainuos 27 tūkst. eurų. Tik štai laikas eina, kada projektas bus baigtas, neaišku. O tada vėl bus skelbiamas rangovo konkursas. Šiemet pilies statyboms finansuoti savivaldybė skyrė 140 tūkst. eurų, bet ar vėl neužeis lietūs?

Viešojoje erdvėje anykštėnai buvo raginami nebeniokoti Šeimyniškėlių ir atsisakyti pilies arba jai parinkti kitą vietą, kokią istorijai nereikšmingą kalvą. Tačiau politikai apsisprendę, kad trauktis nebegalima.

„Ten jau tiek investuota ankstesnių kadencijų rajono vadovų, nuo piliakalnio išvalyti krūmai ir šalia esančios teritorijos, priepilis, kuriame vyksta edukacinės veiklos, statosi. Paeita tolokai, kad jau būtų galima sustoti ir viską palaidoti“, - meras neketina trauktis.

Piliai reikia maždaug milijono eurų. Iš kur atsiras pinigai, anykštėnai dar nežino. Svarsto, kad gelbės europiniai projektai, gal sugalvos kokių finansavimo mechanizmų. Neatmetama, kad gali tekti rinkti ir aukas.

„Milijonas eurų nėra tokia didelė suma“, - sako meras, neatsisakydamas minties, kad pinigų gali tekti belstis ir į Vyriausybę.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“