"Jaunimo yra, tačiau jį reikia atrasti"

Pasak uostamiesčio Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorės Aistės Andriuškevičiūtės, jei nebus imtasi priemonių, iš 42,4 tūkst. Klaipėdoje gyvenančių jaunuolių nuo 14 iki 35 metų 2030 metais mieste gali likti trečdalis.

Dėl jaunimo sostinės titulo kovosite su Kišiniovu (Moldova), Nikosija (Kipras), Jaroslavliu (Rusija), Varaždinu (Kroatija). Kas, jūsų nuomone, yra pagrindinis jūsų varžovas?

Manome, kad stipriausias konkurentas yra Kipras, kuris skelbia stiprią politinę žinutę. Kaip žinia, šalis pasidalinusi į turkiškąją ir kiprietiškąją dalis, tačiau norima suvienyti valstybę. Mes, klaipėdiečiai, tuo nelabai tikime, tačiau dar neaišku, kaip į tai sureaguos Europos jaunimo forumas.

Klaipėdoje mažėja žmonių, jaunimas išvyksta. Kodėl uostamiestis apskritai turėtų tapti Europos jaunimo miestu?

Mūsų paraiškoje numatyta programa, kuri turėtų slaikyti arba grąžinti jaunimą.

Šiame konkurse dėl Jaunimo sostinės titulo Klaipėda dalyvavo praėjusiais metais ir pateko į finalą. Tai, kad ir šiemet patekome į finalą, tik parodo, kad esame pasiruošę.

Kokios permainos laukia Klaipėdos, jei miestas laimės konkursą?

Kol kas neturime susidėlioję viso veiksmų plano. Tačiau mes norime sukurti geresnes sąlygas jaunimui kurti verslą, skatinti verslumą ir kūrybiškumą. Taip pat planuojame įtraukti jaunimą į miesto pilietinę veiklą, skatinti jų dalyvavimą priimant sprendimus. Mes norime sukurti tokį modelį, kuris padėtų įtraukti ne tik tam tikroms organizacijoms priklausantį jaunimą.

Norime padaryti miestą atviresnį ir patrauklesnį. Norime rengti daugiau tarptautinių renginių, susikviesti žmonių iš užsienio, kad visi galėtų laisvai reikšti nuomonę ir projektas įtrauktų įvairias socialines grupes - ir neįgaliuosius, ir LGBT narius.

Iš esmės visą programą turės įgyvendinti jaunimas. Finansavimas bus skiriamas įvairiems projektams konkurso būdu ir jaunimas galės teikti paraiškas, sugalvoti įvairių iniciatyvų.

Tikiu, kad Klaipėdai pavyks įgyvendinti ir ekonominio proveržio strategiją, kurioje numatoma įkurti naujų darbo vietų. Aš žinau tiek Kaune, tiek Vilniuje gyvenančių buvusių klaipėdiečių, kurie norėtų čia grįžti, tačiau negali, nes neranda darbo.

Ar turite duomenų, kiek iš Klaipėdos kasmet išvyksta mokyklą arba studijas baigusių jaunų žmonių?

Žinau, kad pusė emigruojančių iš Lietuvos žmonių yra jaunimas.

Manome, kad jeigu nesiimsime iniciatyvos, iš šiuo metu Klaipėdoje gyvenančių 42,4 tūkst. jaunuolių nuo 14 iki 35 metų 2030 metais mieste gali likti vos 18,4 tūkst.

Beje, Klaipėdos universitetas kartu su partneriais atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškino, kad 71 proc. moksleivių planuoja išvykti iš Klaipėdos. Žodžiu, situacija prasta.

Šios problemos egzistuoja jau ne vienerius metus... Kodėl tik dabar ieškoma būdų sulaikyti jaunimą?

Manau, kad ir pats jaunimas nejautė motyvacijos, galbūt buvo nusivylęs. Savivaldybė jau prieš keletą metų dalyvavo panašiame projekte, ir tuomet gimė idėja dalyvauti konkurse dėl Europos jaunimo sostinės titulo. Tada ir atsirado žmonių branduolys, kurie panoro situaciją keisti.

Tu ir pati - jaunuolė. Gyveni Kretingoje, dirbi Klaipėdoje. Kodėl pati vis dar esi čia ir kodėl taip stengiesi dėl jaunimo?

Esu palangiškė, studijavau Klaipėdoje. Man čia labai patinka - negaliu gyventi be jūros. Visada tikėjau, kad Klaipėda turi neatrasto potencialo. Čia galima daug ką padaryti, tačiau tam reikia sąlygų, komandos. Jaunimo yra, tačiau jį reikia atrasti.