Pas uostamiesčio merą viešėjo pernai gruodžio 20 d. pagal Architektūros įstatymą pirmosios Lietuvoje suformuotos Klaipėdos regioninės architektūros tarybos (RAT) nariai ir aptarė minėto įstatymo pakeitimų įgyvendinimo klausimus.
Pasak mero, yra parengti du tos tarybos sprendimų dėl architektūrinių konkursų rengimo tvarkos, dėl teritorijų, pastatų ir kitų objektų įtraukimo į sąrašą, kuriems turėtų būti jie taikomi, projektai.
Merui rūpėjo, ar tie architektūriniai konkursai nepabrangins projektų ir nepailgins jų įgyvendinimo laiko. Architektai tikino, kad taip nebus. Esą konkursai kaip tik padės išvengti klaidų, dėl kurių gali tekti grįžti atgal.
Išsakytas pageidavimas, kad architektai apsispręstų ir politikams teiktų pritarti vieną kurį nors iš tų variantų. "Jeigu architektai nesusitars, tada spręs politikai, koks tai turi būti sąrašas, kokiems pastatams taikomas konkursas, kokiems - ne", - sakė meras.
Paklaustas, ką laimės miestiečiai dėl Architektūros įstatymo pakeitimo, V. Grubliauskas atsakė: "Matyt, pakeitimai padaryti tam, kad miestų vystymo procese atsirastų daugiau kokybiškos, bet procesų nestabdančios architektūros. Manau, kad įstatymo įteisintas sietas padės išvengti ateityje architektūrinių klaidų."
Klaipėdos RAT narė architektė Laima Šliogerienė sako, jog architektai patenkinti, kad architektūriniai konkursai jau įteisinti įstatymiškai ir tikisi, kad jie lems geresnius rezultatus. Ir anksčiau ypatingesniems miesto objektams jie buvo rengiami. Tačiau vėliau juos po truputį išstūmė viešieji pirkimai. Dėl jų atsirado daugybė apribojimų dalyviams, pavyzdžiui, įmonė privalėjo turėti milijoninę apyvartą ir kt. Tai užkirsdavo kelią dalyvauti juose jauniems architektams, be to, prieštaravo architektų požiūriui, tad kai kurie jų viešuosiuose pirkimuose nedalyvaudavo iš principo, todėl kartais būdavo tik du ar net vienas dalyvis.
[CITATA]
"Todėl daugeliu atvejų nesulaukdavome geresnių rezultatų. Dabar Savivaldybė ir RAT turi rasti konsensusą ir patvirtinti, kokiais atvejais bus taikomi architektūriniai konkursai. Šiuo klausimu dar vyksta polemika. Tačiau visų tikslai tie patys - kad Klaipėdoje būtų geresnė architektūros kokybė", - sakė L.Šliogerienė.
Beje, ir anksčiau Klaipėdoje veikė architektų ekspertų taryba, tačiau ji buvo visuomeninė ir turėjo tik patariamąjį balsą. O dabar RAT įstatymiškai įteisinta institucija, turinti tam tikrą svorį, svarstysianti miestui svarbius projektus.
Dabar konkursuose dalyvauti galės daugiau architektų grupių. Nuo šiol pirmų trijų vietų laimėtojai bus premijuojami. O viešųjų pirkimų atveju tik ta grupė, kuri laimėdavo, gaudavo teisę projektuoti tą objektą, o visi kiti nieko negaudavo už savo darbą. Beje, kiti siūlomi projektai net nebūdavo viešinami. Ir daugeliu atvejų nugalėtoją nulemdavo už projektavimą siūloma kaina. "Mes manome, kad viešųjų pirkimų sistemos taikymas architektūriniams objektams nepasiteisino. Be abejo, kai kuriais atvejais pasitaikė gerų dalykų, pavyzdžiui, bastionų, piliakalnių, Tremtinių skvero projektai. Tačiau jie labai specifiniai, tad kitų dalyvių viešuosiuose pirkimuose tiesiog nebuvo. Skulptūrų parką tvarko taip pat buvęs tik vienas dalyvis", - sakė architektė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą