Dr. Arūnas Baublys: apie anglų pėdsakus Klaipėdoje

Dr. Arūnas Baublys: apie anglų pėdsakus Klaipėdoje

Klaipėdos kraštas savitas ne tik tuo, kad čia, etninėse baltų žemėse, šimtmečius gyvavo vokiška tvarka ir kultūra. Krašto istorija turi begalę spalvų ir atspalvių. Apie vieną iš jų - iš Ūkanotojo Albiono, šiandien kalbamės su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju, docentu, humanitarinių mokslų daktaru Arūnu Baubliu.

"Klaipėdiečiai, prekiaujantys išimtinai beveik tik su britais, taip įsimylėję anos salos papročius, kad mėgdžioja juos kiekviena proga. Turtingiausių pirklių namuose kalbama vien tik angliškai; valgoma, geriama, žaidžiama anglų maniera..." Taip rašė keliautojas Gotfrydas Rozenvalis (Gottfried Peter Rauschnick-Rosenwall), aplankęs Klaipėdą 19 amžiaus pradžioje. Keliautojo tvirtinimu, jei koks rusas ar vokietis rengiasi važiuoti į Angliją, jam prieš tai praverstų kurį laiką pabūti Klaipėdoje, kad apsiprastų su anglų papročiais bei manieromis.

Kas liko iš "anglų manierų"?

Gerai žinome, jog Klaipėda buvo vokiškos kultūros kraštas, mažiau girdėjome apie čia savo pėdsaką palikusius anglus. Ar šis pėdsakas likęs tik archyvuose, ar dar galime ką nors "apčiuopti", pamatyti ir realybėje?

Nebent škotiškas, angliškas pavardes senų apylinkės dvarų kapinaitėse...

Pavyzdžiui, kuriose?

Muižės. Ten palaidotas Ernstas Vilhelmas Berbomas, gimęs 1786 m. Klaipėdoje, buvęs burmistru, dirbęs karališkuoju žvejybos inspektoriumi.

O Klaipėdoje nieko angliško nelikę?

Nelygu, ką laikysime tuo "angliškumu"...

Anglų, škotų namų neliko dėl žinomų priežasčių, bet liko gatvės, vietovės, kuriomis vaikštant bent jau galime įsivaiduoti, kas ir kaip čia gyveno. O kur buvo įsikūrusi britų kolonija? Karališkojoje Vitėje?

Nesakyčiau, kad jie gyveno savo kolonijose, o ne tarp miestelėnų. Pavyzdžiui, anglų, tiksliau - škotų kilmės gydytojas Džonas Augustas Mutrėjus gyveno name, kur dabar Laikrodžių muziejus. Liepų gatvėje yra ir daugiau anglų bei škotų statytų namų, tik jie, žinoma, keliskart jau perstatyti.

Palikuonių, žinoma, neliko.

Kai didysis gaisras* nusiaubė Klaipėdos miestą, dalis britų verslininkų grįžo į tėvynę, dalis įsikūrė apylinkių dvaruose, asimiliavosi su vokiečiais. Jų palikuonys iš Klaipėdos jau dėl grynai ekonominių aplinkybių išvyko prieš I pasaulinį karą. Kita dalis, kuri buvo susijusi su vietos gyventojais santuokiniais ryšiais, galutinai asimiliavosi.

Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" savaitgalio priede "Šeštadienis"

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder