"Daugiau Europos" reiškia "mažiau Lietuvos"

Tad išbraukite iš kurorto kultūros lauko tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso nugalėtojo Roberto Lozinskio koncertą, smuikininkės Dalios Stulgytės-Richter rečitalį, pianisto Aleksandro Vizbaro, solistų Deivido Staponkaus, Modesto Sedlevičiaus pasirodymus, išbraukite iš jo Bachą, Bethoveną, Mocartą ir, žinoma, Čiurlionį, kurio muzika visuomet yra privaloma koncertinių programų dalis. Atimkite etnologės Gražinos Kadžytės vadovaujamą diskusiją „Tautinės muzikos, savimonės gamtos įtaka M.K.Čiurlionio kūrybai“, fotomenininko Stanislovo Žvirgždo parodą „M.K.Čiurlionis ir Vilnius“... Ir tai būtų toli gražu ne visa šios savaitės programa.

Na, ir kas, sakysite? Štai vasarą Druskininkuose jau nebėra Rimo Tumino tarptautinio teatro festivalio. Nors jis Lietuvos teatrinio gyvenimo ašimi tebuvo tapęs tik dukart, bet kultūros spindyje jam išnykus liko akivaizdi duobė. Galima tik įsivaizduoti, kaip sunku organizatoriams buvo rasti rėmėjų ir kaip dar sunkiau tokiomis kukliomis sąlygomis prisikviesti aukštos prabos spektaklių iš užsienio. Kam nuostolis, kad jo nėra? Žinoma, gyventojams ir kurorto svečiams, juolab kad R.Tumino ryšių dėka pavykdavo pasikviesti itin ryškių spektaklių, iškilių menininkų, įdomiausių asmenybių.

Tarptautiniame menų festivalyje „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ (liepos 17 - rugsėjo 22 d.) numatyta apie pusšimtis įvairių renginių, koncertų, susitikimų, kuriuose skaičiuojama beveik 200 žinomų atlikėjų ir daug gabaus jaunimo - tarptautinių konkursų nugalėtojų, studentų. Jis skiriamas 130-osioms Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, 100-osioms fleitininko ir dirigento Liudviko Survilos, kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno ir 120-osioms kompozitoriaus, dirigento Kazimiero Viktoro Banaičio gimimo metinėms.

Jame susiduria istorija, šiandiena ir ateitis, ataidinti jaunųjų instrumentų stygomis. Į Druskininkus susirinko per tris dešimtis jaunųjų smuikininkų iš Lietuvos, taip pat - Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Pietų Korėjos. Jie ne tik semiasi smuiko įvaldymo patirties iš pedagogių Dalios Stulgytės-Richter (Vokietija) ir Gintvilės Vitėnaitės, bet ir rengia smuiko muzikos koncertus. Finansavimo smuikininkų meistriškumo mokykla iš valstybės negavo jokio. Kaip, beje, ir Muzikų rėmimo fondo organizuojamas koncertų ciklas šv.Jonų bažnyčioje „Alma mater musicalis“.

Muzikų rėmimo fondo vadovė L.Stulgienė mano, kad šis festivalis yra stumiamas į nebūtį. Anot jos, ateina riba, kai nebegali tylėti ir nebežinai kur kreiptis: juokauja, į prokuratūrą ar STT, kad valdžios žmonės suprastų, kad šitas festivalis vertas ne tik simbolinio finansavimo, kuris, rikiuojant gautus apdovanojimus ir padėkas, tarp jų ir iš aukščiausių valstybės asmenų, skaudina ir žeidžia.

„Džiaugiuosi, kad Druskininkai gražėja, kad susiklostė gražūs santykiai su Druskininkų kultūros švietimo ir verslo organizacijomis, kad festivalis druskininkiečiams ir kurorto svečiams tapo labai savas ir labai laukiamas, - sako L.Stulgienė. - Bažnyčioj per festivalio atidarymą net uodas nebūtų turėjęs kur snapą įkišti. Džiaugiausi girdėdama daug gražių, gera linkinčių žodžių organizatorių atžvilgiu. Šventė išgyventa, išjausta, sustyguota su Druskininkų savivaldybe ir visomis čia veikiančiomis kultūros organizacijomis iki mažiausios kultūros įstaigos. Esu dėkinga visiems, kurie remia jo programą kas kaip galėdami“.

Festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ programoje esama garsių vardų: vokalo meistrai Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Julija Stupnianek, jau „La Scala“ (Italija) teatro scenoje dainuojantis Modestas Sedlevičius, jaunasis operos solistas Šarūnas Šapalas, nuolatinis festivalio svečias „Čiurlionio kvartetas“, pianistai Robertas Lozinskis (Škotija), vargonininkai Gediminas Kviklys, Karolina Juodelytė (Vokietija), Jūratė Landsbergytė, Virginija Survilaitė, Živilė Survilaitė, Dresdeno simfoninio orkestro koncertmeisterė, smuikininkė D.Stulgytė-Richter (Vokietija) ir kt. Numatytos parodos, susitikimai, edukacinės programos, konkursai, įtraukiantys jaunąją publiką, t.y. moksleivius. Visą šitą didžiulį parengiamąjį darbą nudirba vos keli žmonės.

„Tie, kurie suvokia, kas yra Lietuvai Čiurlionis, kas yra Čiurlionio kūrybos sklaida, festivalį turėtų laikyti vienu svarbiausių Lietuvai, nes ryškesnių ir pasauly žinomesnių lietuvių muzikų ir dailininkų nėra, - kalba L.Stulgienė. - Čiurlionis yra genijus ir jo kūrybos sklaida turėtų būt atitinkamai finansuojama, tačiau festivalis finansuojamas tiktai simboliškai. Yra festivalių sąrašas, kuriems kasmet skiriamas nuolatinis finansavimas, o mūsiškį tie žmonės iš valdžios, kurie skirsto mokesčių mokėtojų pinigus (juk kultūros taryba sukurta valdžios), visada aplenkia. Jie, matyt, sunkiai suvokia, kas Lietuvai yra Čiurlionis. Šis festivalis vyksta tik mūsų didelio darbo ir profesionalių muzikantų geranoriškumo dėka, nes jiems galime mokėti tik simbolinius honorarus“.

Visą vasarą vykstančiam ir šimtus klausytojų bei žiūrovų sutraukiančiam festivaliui Kultūros taryba teskyrė 11 tūkst. eurų. Palyginkime: ta pati taryba programai (imu pirmą pasitaikiusią) „Džiaugsmas anykštėnu būti“ skyrė apie 6 tūkst. eurų. Tiesa, ši programa iš kito „stalčiaus“, kuris pavadintas (turėkit kantrybės!) „Projektai, skatinantys Lietuvos gyventojų pilietiškumą, politinį aktyvumą ir patriotiškumą, valstybės istorijos, kultūros ir lietuvių kalbos puoselėjimą, politinės ir kultūros tapatybės išlaikymą ir kūrimą“, nors stalčiai kultūros taryboje aiškiai sumaišyti. Juk „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, jei koks ekspertas nepatingėtų su juo išsamiai susipažinti (gal taip ir yra, juk jie įslaptinti), labiau nei kelios paskaitos ar „anykštėno džiaugsmas“ atliepia šitą ilgą abrakadabrą, kurią galima būtų išreikšti dviem žodžiais - skatina patriotiškumą; jo sandai yra ir kalba, ir tapatybė, ir pilietiškumas.

M.K.Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas festivalio „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“ programos įvade dalijasi savo nusivylimu: „Kartais sunku suvokti, kaip valstybinės institucijos nepajėgia atrasti jėgų globoti ir puoselėti pamatines mūsų valstybės ir tautos tapatumą bei išlikimą sąlygojančias vertybes. Nuostabą kelia negalia metų metus atrasti finansų išleisti pilną Čiurlionio laiškų leidinį - juk nemaža dalis Čiurlionio laiškų išleista tik 1960 metais ir yra beveik nežinoma jau kelioms Lietuvoje užaugusioms kartoms. Glumina matant, kokius kasmetinius vargo kelius turi nueiti Čiurlionio memorialinio muziejaus Druskininkuose kolektyvas stengdamasis bent šiek tiek pagerinti apverktiną šio Nacionalinio muziejaus būklę, niekaip nesibaigiantis Nacionalinio Čiurlionio dailės muziejaus remontas Kaune. Regint tokią situaciją ir valstybės institucijų poziciją, dar didesnę pagarbą kelia kruopštus ir pasiaukojantis kultūrininkų darbas... Ypač čia svarbus ir kasmetinis festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, skatinantis visapusišką ir intymų prisilietimą prie Čiurlionio kūrybos“.

Lietuvoje išties yra galybė įvairiausio plauko festivalių, jų skaičiaus iš lovos pakelti, ko gero, negalėtų išbelsti net Kultūros tarybos valdininkai. Pradėjęs savo veiklą kultūros ministras inventorizavo visas statybas ir renovacijas, bandydamas išskirti prioritetus. Matyt, būtų laikas inventorizuoti ir festivalius. Žinoma, tarp jų rastųsi tokių, kuriems iš anksto garantuotas ES „stogas“. Sakysim, ši Muzikų rėmimo fondo iniciatyva kasmet priversta kautis dėl išlikimo, o šit dokumentinio kino forumas „Nepatogus kinas“ be vargo įsitaisęs tarp tęstinių finansuojamų meno festivalių, nors meniniu lygiu nė neprilygsta privilegijuotiesiems. Šiemet jam atseikėta kone triskart daugiau nei „Vasarai su Čiurlioniu“ (30 tūkst. eurų). Galbūt dėl to, kad Lietuvoje būtų „daugiau Europos“, t.y. daugiau laisvių (žinoma, ir netradicinio sekso srityje). Nors neabejokite: šiame festivalyje nepalyginamai mažiau žiūrovų ir būkite tikri - kur kas „mažiau Lietuvos“.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Gyvenimas"