Baltasis pudelis ir ryla

Baltasis pudelis ir ryla

Virginijų Vyšniauską, sukantį rylą, gali sutikti ir bibliotekose, ir Palangoje ant tilto, ir netgi... bažnyčioje. Jis turbūt vienintelis rylininkas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje. Parūpo išsiaiškinti, kokios kilmės toji ryla?

O jos kilmės istorija, pasirodo, prasideda vaikystėje.

Taigi, klokit.

Mūsų šeima gyveno Žvejybos uosto rajone. O jis buvo neramus. Kad nesusidėčiau su chuliganais, tėvai mane užrakindavo namuose. Didžiausia pramoga - televizorius. Taigi spoksodavau be galo, be krašto. Kažkodėl į širdį įkrito filmas "Baltasis pudelis". Jo veikėjai - senas rylininkas, šuo ir cirko berniukas, keliaujantys po Krymą. Tas filmas pasėjo susidomėjimą ryla. Neseniai "jutubėje" susiradau tą filmą. Subrendusiam man jis atrodė primityvokas. Bet svajonės apie rylą - iš jo. Pagalvojau, kad gal laikas įgyvendinti tą svajonę.

Apie rylas sužinojau viską, kiek tik buvo įmanoma rasti informacijos, o netrukus išsiruošiau ieškoti kontaktų ir galimybės nusipirkti instrumentą į rylininkų festivalį Berlyne.

Rylos labai brangios. Tikėjausi, kad naudotą gal pavyks nusipirkti pigiau. Rylininkai festivalyje mielai leidosi kalbinami. Tačiau kai užsimindavau apie pardavimą - nė už ką. Pasirodo, vokiečiai paprastai rylas perduoda iš kartos į kartą. Ir jos esti tiesiog šeimų relikvijos.

"SEMINARAI". Besidomintiems rylos veikimo principais Virginijus Vyšniauskas niekada neatsisako surengti "seminaro".

Pradėjau ieškoti internete. "Užsikabinau" aukcione. Įkalbėjau vieną vokietį parduoti. Ilgai derėjausi. 2016 gruodį nuvažiavau pas tą žmogų, o jis persigalvojo - nebeparduos. Įkalbinėjau. Skambino dukteriai, Holivudo scenaristei, - ką daryti? Ši pareiškė, kad iš JAV į Vokietiją ji neketinanti grįžti, toji ryla jos nė kiek nedominanti. Ir jis laisvas elgtis, kaip tinkamas. O senukas užsispyrė - neparduos, ir viskas. Jį prižiūrinti inteligentiška rusė iš Peterburgo stojo mano pusėn. Vis dėlto pavyko įkalbėti. Ir aš labai laimingas 2016-ųjų gruodžio 31 dieną su ryla išriedėjau iš kelto Klaipėdoje.

Kiek maždaug metų Jūsų rylai?

Ji renovuota. Greitai teks švęsti jos 50-metį.

Kiek ryla gali groti melodijų ir kurias labiausiai mėgsta klausytojai?

Rylos atmintyje - 300 melodijų. Bet jų galėtų "išdaužti" kad ir milijoną. Tačiau dėl to reikėtų tampytis į sunkiasvorius butelius panašius volus su rylos melodijų "rašmenimis". Vien tik ryla sveria 50 kilogramų, o dar sunkiasvoriai "buteliai" - per didelė našta. Na, o klausytojų skoniai labai įvairūs. Dažniausiai pageidaujami - Johanas Štrausas, Glenas Mileris. Vokiečiai kone alpsta dėl "Rozemundos" ar "Prūsijos karaliaus valso". Seniai nebėra nei Prūsijos, nei jos karalių, o štai valsas yra. Ne vienas paprašo "Taravos Anikės" melodijos.

Gal yra įsiminusios ypatingos klausytojų emocijos?

Palangoje ant tilto priėjo pagyvenusi pora. Ilgai klausėsi rylos melodijų, o paskui papasakojo, kad lygiai prieš keturiasdešimt metų jie stovėjo šioje vietoje, ir tai buvo jų vedybinio gyvenimo pradžia. Paprašė manęs sugroti valsą ir... tie du brandūs žmonės dviese šoko ant tilto. Sustojusi krūva praeivių niekaip negalėjo suprasti, kodėl baigusi šokti ši pora dar ilgai bučiavosi...

Kartą, grojant Friedricho pasaže, prie manęs priėjo jaunas vaikinas ir paprašė, kad pakartočiau ką tik atliktą Frenko Sinatros dainą "New York, New York". Tas prašymas kartojosi kas dešimt, penkiolika minučių, ir tai jau pradėjo man kelti įtarimų, net erzinti. Mat jo draugė mane vis filmavo ir fotografavo. O vėliau paaiškėjo, kad tie du jauni žmonės - brolis ir sesuo iš Amerikos, keliavę kruiziniu laivu po Europą. O toji daina esanti jų tėvų mėgstamiausia jaunystės melodija. "Mes geresnių lauktuvių iš Europos savo tėvams ir nebūtumėm sugalvoję parvežti", - paaiškino jie. O aš buvau išdidus, netikėtai įvykdęs savo misiją: Europa šiems dviem jauniems žmonėms bus Klaipėda ir Friedricho pasažas... Na, dar ir aš pats su savo mylima ryla.

SVORIS. Prieš pusmetį įsigijęs bavarišką rylą, Virginijus Vyšniauskas ją myli visa širdimi, nes toji meilė brandinta nuo vaikystės. Vien tik ryla sveria 50 kilogramų, tai jai vėžinti reikalingas "limuzinas".

Įspūdinga buvo dar ir tuomet, kai pakvietė groti anūkėlio krikštynose Liudvinave stūksančioje bažnyčioje. Joje mano ištikimoji draugė ryla skambėjo ypatingai.

Kaip tas senukas iš vaikystės filmo "Baltasis pudelis", šunį įsitaisiau ir aš. Tik ne pudelį, o borderkolį Žužu. Protinga mano draugė, vaikų numylėtinė. Ją įsitaisiau ne dėl vaikystės filmo. Tai buvo mano sena svajonė. Deja, visą gyvenimą neturėjau tam jokių galimybių. Matyt, kiekvieno žmogaus gyvenime ateina laikas, kada svajonės įgyvendinamos, o ne nužudomos ar užmigdomos.

Per tą pusmetį, kai draugauju su ryla, nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų pasakęs, kad jos melodijos nepatinka. Atvirkščiai - daugelis nori pabandyti patys pagroti. Tenka "vesti seminarus" pageidaujantiems.

O pačiam kurios rylos melodijos patinka?

Na, čia pagal nuotaiką. Bet klausytojams nenoriu įkyrėti nei su valsais, nei su maršais.

Gal jau dalyvavote kokiame nors rylininkų festivalyje?

"Kiečiausi" rylininkai gyvena Vokietijoje. Berlyne ir Bavarijoje festivalius rengia dvi besipešančios tarpusavyje rylininkų mokyklos. Mano ryla iš Bavarijos, bet labiau atitiktų Berlyno festivalio kriterijus. Tad viskas dar prieš akis. Juk aš su savo ryla tik pusmetį tedraugauju. Bet jau myliu ją visa širdimi.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder