2019 m. liepos 20 d. 02:03 val., šeštadienis

ve  >  Žinios  >  Kultūra  >  Filmai

Filmai

Kino pradininkai broliai Lumière‘ai: šviesa, kamera, veiksmas!

2018-03-19, 10:01

Daiva Juonytė

Reklama

Auguste‘as ir Louisas Lumière‘ai, dažnai vadinami tiesiog broliais Lumière‘ais, kino istorijoje atliko novatorišką vaidmenį. Du inžinieriai, geriausiai žinomi dėl pirmųjų kino filmų filmavimo, daugiau nei prieš 120 metų pristatė kinematografą ir taip amžiams pakeitė istoriją, pasauliui įteikdami nepaprastą dovaną – kino patirtį.

Prieš porą metų Kanų kino festivalio ir Lumière‘ų instituto direktorius Thierry Frémaux atrinko 114, jo manymu, geriausių brolių restauruotų filmų ir sudėjęs juos į juostą „Lumière!“ padovanojo žiūrovams unikalią galimybę pasijausti pirmaisiais Lumière‘ų žiūrovais bei pamatyti, kaip gimė didžioji kino iliuzija.

Režisieriaus Thierry Frémaux šmaikščiai komentuojamą juostą apie pirmuosius kino brolius bus galima pamatyti 23-iajame Vilniaus tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“, kuris Klaipėdoje vyks kovo 16–29 d.

Šviesa (pranc. „lumière“)

Lumière‘ų šeimos gyvenimas XIX a. antrojoje pusėje beveik niekuo nesiskyrė nuo bet kurios kitos prancūzų buržuazijos šeimos gyvenimo. Aukštutinėje Sonoje gimęs Antoine‘as Lumière‘as bandė menininko gyslelę suderinti su pramonininko gebėjimais, sujungdamas tapybą ir fotografiją. Dirbęs su keliais sėkmingais projektais Paryžiuje ir Bezansone, kur 1862 m. ir 1864 m. gimė jo sūnūs Auguste‘as ir Louisas, Antoine‘as Lumière‘as atidarė savo fotografijos studiją Lione. Tuo metu fotografija dar buvo pernelyg sudėtingas užsiėmimas mėgėjams.

Vėliau Antoine‘as pradėjo dirbti su inžinieriais tapusiais sūnumis. 1881 m., būdamas septyniolikos, jaunėlis Louisas ištobulino sausos plokštės procesą, leidusį kiekvienam lengvai fotografuoti ir daryti nuotraukas. Po šio atradimo Antoine‘as atidarė gamyklą Lione, o Lumière‘ų šeima praturtėjo.

Reklama

Kamera

1894 m. Antoine‘as Lumière‘as paprašė savo sūnus patyrinėti animacijos vaizdų kūrimo procesą, kuriuo tuo metu jau domėjosi keletas išradėjų. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje jie sutiko Thomą Edisoną, Georgesą Mélièsą ir Émilį Reynaud, optinio teatro pradininką (mašina labai artima kinematografui, tačiau naudojama animacijai). Ši pažintis ir lėmė tolesnę brolių veiklą.

Po metų broliai Lumière‘ai pristatė savo išradimą – kinematografą – prietaisą, kuris buvo ir fotoaparatas, ir vaizdo projektorius. Mašina naudojo tokią pačią perforuotą juostą, kokią naudojo Thomas Edisonas, ir turėjo maltiečių kryžių sistemą. Kinematografas iš karto sulaukė didžiulio pasisekimo, o jo įtaka buvo milžiniška: vos per porą metų Lumière‘ų produkcijos katalogas pasipildė tūkstančiu filmų.

Veiksmas

Pirmoji privati režisuotų filmų peržiūra įvyko 1895 m. rugsėjo mėn. brolių Lumière‘ų rezidencijoje. Pasauliui filmai pristatyti 1895 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje esančiame „Salon du Grand Café“. Ši diena laikoma kino gimtadieniu. Seanso metu buvo parodyta 10 trumpametražių filmų. Kiekviena juosta buvo 17 metrų ilgio, o kiekvienos trukmė – maždaug 50 sekundžių.

Broliai Lumière‘ai sukūrė daugiau kaip 1 400 trumpametražių filmų. Visos jų juostos buvo vieno kadro, nemaža dalis sukurtos operatorių, su kamera keliavusių po egzotiškas šalis: Alžyrą, Italiją, Ispaniją, Rusiją, Japoniją ir Ameriką. Nors Lumière‘ai nufilmavo ir keletą surežisuotų siužetų,  didžioji dalis jų filmų buvo dokumentiniai ir nedaug tesiskyrė vienas nuo kito: kino reportažuose matyti gatvės, žaidžiantys vaikai, kasdienio gyvenimo scenos. Sakoma, kad filmai buvo šabloniški dėl to, kad operatoriai nesiginčydami laikėsi Louiso Lumière‘o nurodymų – jaunėlis buvo įsitikinęs, kad jų išradimas skirtas tik fiksuoti gyvenimą, pagauti gamtos tėkmę ir neturi atlikti jokių kitų funkcijų.

Reklama

Gal dėl to Lumière‘ų vaidmuo kino istorijoje buvo labai trumpas. Broliai nusprendė, kad „kinas – tai išradimas be ateities“, ir nepardavė savo kino kameros kitiems kino kūrėjams. Baigęs kurti kino įrangą Auguste‘as visiškai prarado susidomėjimą kinematografu, o Louisas, nematydamas jokios kino perspektyvos, 1900 m. grįžo prie fotografijos verslo.

Plačiau apie filmą „Lumière!“ ir jo seansai: http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6482-lumiere

Reklama

Griežtai draudžiama "Vakarų eksprese" paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Reklama

Tavo komentaras

Vardas*

El. paštas

Komentaras*

Siunčiama. Prašome palaukti...

Šiandien VE.lt skaitykite

Filmai

Mažasis valkata į save gėręs viską, kas traukdavo, prajuokindavo, vertė užsimiršti žiūrintįjį....

Vasaros kino vakarai su Čarliu Čaplinu nuotrauka, foto

Žinomo rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo romantine istorija „Vasara“ uostamiestyje prasidėjo „Kino pavasaris“....

Klaipėdoje prasidėjo didžiausia kino šventė šalyje nuotrauka, foto

„Man labai pasisekė. Esu palaimintas“, – sako aktorius Arnas Fedaravičius. 27-erių lietuvis...

Bėgo iš pamokų į kiną, o dabar vaidina BBC seriale nuotrauka, foto

Uostamiečio gyventojams dėl savo išskirtinių renginių gerai pazistama kūrybinė erdvė „Kultūros fabrikas“...

Klaipėdiečiai pamėgo jaukius kino pasimatymus nuotrauka, foto

Prezidento mama tėtį sužavėjo įspūdingais plaukais nuotrauka, foto

Žmonės, Klaipėdoje gyvenantis Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos tėvas Antanas Nausėda rugpjūčio 21-ąją švęs...

Šeštadienį Klaipėdoje tuokiasi nuotrauka, foto

Klaipėda, Šeštadienį, liepos 20 d., uostamiesčio santuokų rūmų didžiojoje salėje tuoksis:

Atnaujins buvusią odos ir venerinių ligų polikliniką nuotrauka, foto

Klaipėda, Verslininko Martino Gusiatino šeimos valdoma bendrovė „Stemma group“ už 572 tūkst. eurų įsigijo...

Eglė Tamulytė-Shaltmira: "Pasaulio užkariauti nereikia, užtenka su juo susidraugauti" nuotrauka, foto

Parodos, Ekscentriškoji menininkė Eglė Tamulytė-Shaltmira savo darbų parodą, sudarytą iš dviejų dalių, kuriose...

Žmonės, Paskelbta prieš 5 val.

Klaipėda, Paskelbta prieš 6 val.

Pasidalink

Jūsų vardas*

Draugo el. paštas*

Komentaras

Siunčiama. Prašome palaukti...