Valstybė sutraiškė klaipėdiečio gyvenimą ir net neatsiprašė

Valstybė sutraiškė klaipėdiečio gyvenimą ir net neatsiprašė

Pagal narkomano paistalus žmogžudyste apkaltintas klaipėdietis Sergejus Šarapajevas daugiau nei pusantrų metų praleido už grotų. O kai buvo išteisintas, iš valstybės už patirtą žalą negavo nė cento.

44 metų S.Šarapajevas buvo sulaikytas dar 2012 metais, kai trumpam grįžo iš Norvegijos, kur gyveno su šeima.

Vos tik vyriškis susiruošė grįžti į namus, jam buvo uždėti antrankiai ir pareikšti įtarimai, kad prieš 12 metų jis su broliu Dmitrijumi ir Ramūnu Jankausku nužudė buvusį Klaipėdos „Atlanto“ futbolininką Algirdą Urmoną.

Šis vieno banko apsaugininku dirbęs sportininkas buvo nužudytas 2000 metų birželį, kai savo automobiliu po treniruotės grįžo į namus.

Pasaloje tykoję kaukėti nusikaltėliai jį apšaudė iš pistoletų ir nupjautvamzdžio medžioklinio šautuvo.

Nors vadybininku vienoje Norvegijos statybų bendrovėje tuomet dirbęs S.Šarapajevas bandė pareigūnams paaiškinti, jog jokio A.Urmono nepažinojo ir neturėjo motyvo žudyti, niekas jo nesiklausė ir uždarė į areštinę.

Taip belangėje vyriškis išbuvo daugiau nei pusantrų metų, kai 2014-aisiais Klaipėdos apygardos teismas, pareiškęs, kad negalima teisti žmogaus remiantis vien prielaidomis, jį visiškai išteisino.

Kai S.Šarapajevas buvo laikomas už grotų, bylą tyrę Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai nuolat atmetinėjo jo prašymus už užstatą paleisti į laisvę ir negirdėjo kelių mėnesių kūdikį ir tris mažamečius vaikus auginančios įtariamojo žmonos aimanų, kad jai labai sunku.

Pakako narkomano liudijimo

Bylą tyrusiems prokurorams pakako už heroino platinimą sulaikyto narkomano Arūno Česnulevičiaus parodymų – esą jis žinantis, kad A.Urmoną nužudė S.Šarapajevas su bendrininkais.

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai neatliko beveik jokių veiksmų, tik dar kartą apklausė tuos pačius liudytojus, kurie jau buvo ne kartą apklausti ne tik prokuratūroje, bet ir teisme.

Mat dar 2006 metais dėl to paties A.Urmono nužudymo taip pat nepagrįstai ilgam už grotų buvo įgrūsti, o vėliau ir teisiami klaipėdiečiai Valdemaras Macevičius ir Remigijus Mineikis.

Meluoti liepė pareigūnai?

Tada kaltinimas taip pat rėmėsi tik seserų Oksanos ir Olesios liudijimais – esą jos matė, kaip V.Macevičius ir R.Mineikis šaudė į žmogų.

Tačiau kai byla pateko į Klaipėdos apygardos teismą, Airijoje gyvenusios liudytojos atsisakė atvykti į posėdžius.

Apklausiamos Airijos policijos tyrėjų merginos teigė, kad melavo duodamos parodymus prieš V.Macevičių ir R.Mineikį. Esą taip daryti jas įkalbėjo Klaipėdos pareigūnai, pažadėję už tai visokių lengvatų.

Rado naujus atpirkimo ožius

Paaiškėjus, kad kaltinimas rėmėsi vien melagingu merginų liudijimu, Klaipėdos apygardos teismas bylą grąžino prokuratūrai tyrimui papildyti.

Tuomet prokurorai, matyt, sugalvojo, kad dėl to paties nužudymo galima apkaltinti S.Šarapajevą, jo brolį ir R.Jankauską.

Proga pasitaikė gera – už narkotikų platinimą į prokurorų rankas pakliuvo narkomanas A.Česnulevičius. Jis, ko gero, už dozę ar kitą lengvatą buvo pasirengęs papasakoti, ko tik tyrėjai geidžia.

Atsikratęs kaltinimų žmogžudyste ir grįžęs į Norvegiją S.Šarapajevas rado į skolas įklimpusią žmoną Svetlaną.

Parodymų net netikrino

Tad iš pradžių narkomanas ne tik papasakojo, kad šią trijulę vežė į žmogžudystės vietą, bet ir padėjo miškelyje paslėpti ginklus. Jis net buvo pasirengęs nurodyti konkrečią vietą, kur jie užkasti.

Greičiausiai ir patys prokurorai netikėjo tokia pasaka, kad net nevažiavo patikrinti A.Česnulevičiaus nurodytos vietos.

Nors vėliau šie parodymai gerokai sušvelnėjo ir net nebuvo sunku suprasti, kad jis meluoja, prokurorai nutarė bylą perduoti teismui.

Siūlė ilgus kalėjimo metus

Nežinia, kaip A.Česnulevičius būtų liudijęs teisme, tačiau šio proceso nesulaukė – mirė.

Nors jau teismo posėdžiuose akivaizdžiai buvo matyti, kad byla sufabrikuota, Klaipėdos prokurorai Aidas Giniotis ir Jevgenijus Michailovskis pasiūlė R.Jankauską nuteisti 20 metų, o brolius Šarapajevus – 17 metų laisvės atėmimu.

Vis dėlto teismas, konstatavęs, kad, be mirusio A.Česnulevičiaus nepatikimų parodymų, jokių kitų teisiamųjų kaltės įrodymų nėra, visus tris teisiamuosius išteisino.

Tačiau prokurorai nenusileido ir nuosprendį apskundė. Tačiau ir Apeliacinis teismas, pabrėžęs, kad remiantis prielaidomis negalima nuteisti žmonių, skundą atmetė.

Kompensacija – nulis

Laimėjęs visas bylas S.Šarapajevas vylėsi, kad dėl prokurorų padarytų klaidų valstybė bent iš dalies atlygins žalą.

Kruopščiai suskaičiavęs visas patirtas išlaidas ir nuostolius dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo S.Šarapajevas pateikė valstybei 265 tūkstančių eurų ieškinį.

Vėl prasidėjo teismų maratonas. Neseniai Apeliacinis teismas priėmė sprendimą, kad daugiau kaip pusantrų metų be pagrindo už grotų praleidęs S.Šarapajevas negaus nė cento.

„Byloje nėra duomenų, kad valstybės pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą, padarė procesinių pažeidimų, atliko neteisėtus veiksmus“, – teigiama Apeliacinio teismo nutartyje.

Teismo nuomone, S.Šarapajevas už grotų buvo laikomas pagrįstai, mat jis gyveno Norvegijoje, todėl galėjo pabėgti į šią šalį.

„Man trūksta žodžių. Amerikoje S.Šarapajevas būtų prisiteisęs milijonus. Dar kartą įsitikinau, kad nekaltumo prezumpcija Lietuvoje neveikia, – į šią sąvoką kiekvienas pareigūnas gali nusišluostyti kojas.

Vos ne iš oro sukurpus kaltinimą galima ilgam įkalinti nekaltą žmogų, o jokio mechanizmo, kaip atitaisyti žalą, nėra“, – stebėjosi S.Šarapajevo advokatė Svietlana Baracevičienė.

Šeima įklimpo į skolas

Įkišus S.Šarapajevą už grotų, labiausiai kentėjo be maitintojo likusi jo šeima – Norvegijoje gyvenanti žmona Svetlana ir keturi vaikai.

Dukterį namie prižiūrėjo S.Šarapajevas, kuris gimus vaikui buvo išėjęs tėvystės atostogų, o vyro įkurtoje statybų įmonėje dirbo žmona. Tačiau suėmus vyrą jo įkurta įmonė netrukus bankrutavo ir Svetlana liko be darbo ir pajamų.

„Kas man kompensuos už tai, kad dėl Lietuvos prokurorų kaltės likome be pragyvenimo šaltinio? Vyrą kalėjime valstybė bent maitino, o man su vaikais reikėjo pragyventi pačiai“, – klausė S.Šarapajeva.

Su 44 metų Svetlana „Lietuvos rytas“ susitiko Klaipėdoje, kai kelioms dienoms iš Norvegijos atvykusi moteris lankė savo motiną.

– Ar prisimenate, kaip buvo suimtas jūsų vyras?

– Ta diena man įsiminė visam gyvenimui. Sergejus į Lietuvą 2012 metais gruodžio 8 dieną atskrido taisytis dantų, nes Norvegijoje odontologų paslaugos labai brangios.

Nors vėliau buvo teigiama, kad jo paieška buvo paskelbta gruodžio 5 dieną, į Palangos oro uostą atskridusio vyro niekas nesulaikė.

Klaipėdoje Sergejus apsistojo pas mano tėvus. Dantis jis susitvarkė anksčiau, todėl grąžino nusipirktą lėktuvo bilietą ir gruodžio 15 dieną namo susiruošė plaukti keltu.

Mano tėvai jam prikrovė krepšius su maistu, naujametėmis dovanėlėmis vaikams ir palydėjo iki uosto terminalo. Vos spėjo jie grįžti namo, kai paskambino Sergejus ir pranešė, kad yra sulaikytas, ir prašė atvažiuoti atsiimti krepšių.

– Ar jis paaiškino, kas įvyko?

– Tuo metu jis nieko nežinojo. Prieš lipant į keltą pradėjus dokumentų patikrą jam buvo pasakyta, kad jis yra ieškomas policijos ir sulaikomas.

Po savaitės aš pasiėmiau visus vaikus ir atskridau pas tėvus. Tik tuomet sužinojau, kad Sergejus kaltinamas žmogžudyste. Esą jis 2000 metais kartu su broliu ir dar vienu pažįstamu nušovė žmogų.

– Ar tuo patikėjote?

– Su Sergejumi kartu gyvenome nuo 2004 metų. Jį pažinojau jau nemažai laiko, todėl tokie kaltinimai man pasirodė nerealūs.

Jei kildavo kivirčų, Sergejus visuomet juos spręsdavo nenaudodamas smurto. Susimušti jis galėtų tik ką nors gindamas.

Per pirmą pasimatymą Sergejus man pasakė, kad žmogžudystės dieną jo net nebuvo toje vietoje, kur įvykdytas nusikaltimas, o visos aplinkybės yra išgalvotos pareigūnų.

Aš juo patikėjau. Juo labiau kad abejonių iš karto sukėlė bylos aplinkybės.

– Kas jums pasirodė įtartina?

– Na, kad ir nužudymo motyvas. Esą futbolininkas A.Urmonas davė į nosį vyro pažįstamam R.Jankauskui ir iš jo atėmė telefoną. Todėl visi trys važiavo keršyti skriaudikui.

Visų pirma pats R.Jankauskas yra tvirtas kaip spinta – nelabai ką iš jo galėtum atimti. Be to, ar logiška, kad už tokį palyginti menką kivirčą trys ginkluoti vyrai dieną važiuotų sušaudyti žmogaus?

Kaltinimai buvo paremti vieno narkomano, kuris esą visus tris savo mašina vežė į nusikaltimo vietą, parodymais.

Mano vyras su broliu ir pažįstamu vairuotojui gyrėsi, ko važiuoja, krepšiuose rodė net kelis ginklus. Laukininkų gatvėje jis juos paleidęs prie vieno namo ir nuvažiavęs.

Mano supratimu, jeigu jau važiuojama nušauti žmogaus, mašina jų turėjo laukti, kad būtų kuo pasprukti iš nusikaltimo vietos. O byloje teigiama, kad visi trys po nusikaltimo pasišalino susistabdę taksi automobilį.

Aš jau nekalbu apie keistus liudytojus, kurie iš gretimo namo ketvirto aukšto esą įžiūrėjo, kad iš nusikaltimo vietos bėgusio R.Jankausko galvoje yra randas.

Nors jis atsirado vėliau, kai tas vyras jau po nužudymo patyrė galvos traumą.

– Ką dėl šių nesutapimų sakė bylą tyręs prokuroras?

– Susitikęs su manimi jis tik šaipėsi. Byla į teismą buvo stumiama tarsi buldozeriu. Ikiteisminis tyrimas truko vos du mėnesius. Viskas įstrigo teisme, nes Sergejaus brolio perdavimas iš Norvegijos buvo vilkinamas aštuonis mėnesius.

Keisčiausia, kad pagrindinis liudytojas iki pirmo teismo posėdžio likus dviem savaitėms mįslingai mirė perdozavęs narkotikų. Kad nebūtų kam atsakinėti į klausimus teisme?

Sergejus buvo išteisintas jau pirmosios instancijos teisme, bet prokuratūra tuomet nuosprendį apskundė.

Laimei, ir apeliacinį skundą nagrinėję teisėjai nepatikėjo šitaip sukurptais kaltinimais.

– Kodėl, jūsų manymu, įtariamuoju buvo pasirinktas jūsų vyras?

– Gal sutapo, kad būtent tuo metu jis grįžo į Lietuvą, o pareigūnams būtent tuomet reikėjo postūmio tiriant šį nusikaltimą? Neturiu supratimo.

Tik žinau, kad byloje atsirado už kitą žmogžudystę tuo metu teisiamas liudytojas, kuris iš savo pažįstamo esą išgirdęs, jog Sergejaus brolis gyrėsi nušovęs futbolininką.

– Į laisvę paleistas vyras namo sugrįžo 2014 metų liepą. Kaip visą tą laiką gyvenote jūs?

– Sunkiai. Po vyro suėmimo savaitę praleidusi pas mamą Klaipėdoje turėjau grįžti į Norvegiją, nes du vaikai ten jau lankė mokyklą.

Norvegijoje pasklidus žiniai, kad įmonės savininkas kaltinamas žmogžudyste, nebeliko užsakymų. O po keturių mėnesių vyro įmonė, kurioje dirbo 20 žmonių, bankrutavo. Be darbo likau ir aš.

Penkis mėnesius dar gavau socialinę išmoką, o po to ir tai nutrūko. Maistui dar galima pataupyti, tačiau už buto nuomą kas mėnesį reikėjo mokėti po 650 eurų. Nuo 2014-ųjų nuoma pabrango iki 850 eurų.

Mane ir vaikus išlaikė mano tėvai pensininkai – jie užstatė savo sodo namelį ir iš paimtos paskolos mokėjo advokatams. Tėvai iš Lietuvos man į Norvegiją siųsdavo pinigų ir maisto.

Pritrūkusi pinigų skolindavausi iš pažįstamų. Rudenį sūnui pradėjus eiti į mokyklą buvau priversta nusižeminti ir skolinausi net iš jo mokytojos.

Naujų rūbų nepirkome. Vaikai nešiojo tai, ką turėjo. Visur taupėme – iš mėsos valgėme tik pigiausią vištieną ir laukdavome tėvų siuntinių.

– Kaip laikėsi vaikai?

– Stengiausi, kad jie nepajustų tvyrančios įtampos. Būdama su jais juokaudavau, šypsodavausi, o naktimis atsigulusi kartu su mažąja dukrele verkdavau įsikandusi antklodę, kad vaikai neišgirstų.

Įtardama, kad vaikai jaučia nepriteklių, mane keletą kartų tikrino garsioji Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba „Barnevernet“, tačiau nerado prie ko prisikabinti.

Tačiau įtampa vis augo. Iki Sergejaus suėmimo buvome išsimokėtinai įsigiję automobilį. 

Kadangi nebegalėjau mokėti įmokų, iš manęs ne tik jį atėmė, bet ir dar likau skolinga 10 tūkst. eurų. Vis giliau klimpau į skolas ir nežinojau, kaip jas išsimokėsiu.

Matyt, dėl tos įtampos kartą namuose mane ištiko priepuolis: pasidarė silpna, parkritau ant grindų, atėmė rankas ir kojas. Ašaros iš akių tik byra, o galvoje viena mintis: „Kas dabar bus su vaikais?“

Mano atrama buvo vyriausia duktė Anastasija, kuriai dabar 20 metų.

Matydama, kokią neteisybę patyrė tėtis, ji baigusi vidurinę įstojo į vieną Norvegijos universitetą ir pasirinko teisės studijas. Sakė, kad taps advokate ir gins be kaltės teisiamus žmones.

– Minėjote, kad visą tą laiką gyvenote skolindamasi. Kiek susikaupė skolų?

– Likome skolingi ne tik už mašiną. Įsiskolinome ir už buto nuomą. Iš viso mūsų šeimos skolos siekia apie 50 tūkst. eurų.

Pikčiausia, kad už vyrui neteisėtai atimtą laisvę ir suklastotą bylą Lietuvos valstybė kol kas nemato reikalo atlyginti.

Dabar Sergejus jau dirba, po truputį brendame iš skolų, tačiau pabaigos dar nematyti.

Tik į Lietuvą jis važiuoja vis nerimaudamas – prieš tai susisiekia su advokate ir prašo išsiaiškinti, ar kartais vėl nėra dėl ko nors ieškomas.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder