Atrodo, šitoks elementarus pasakymas turėtų būti aksioma, suprantama kiekvienam suaugusiam žmogui, atsakingam už savo poelgius. Tačiau žinome, jog realiame gyvenime toli gražu taip nėra. Kone kasdien girdime pranešimus apie badu marinamus, mušamus ar net žudomus bei savo artimųjų, tėvų, prievartaujamus mažamečius vaikus.
Tačiau šįkart pakalbėkime ne apie tokius drastiškus suaugusiųjų poelgius savo atžalų atžvilgiu.
Niekam ne paslaptis, kad išsiskyrus tėvams, dažniausiai vaikai lieka su motina. Daugeliui moterų tenka nueiti kryžiaus kelius, kol jos prisiteisia vadinamuosius alimentus iš teisėtų tėvų vaikams išlaikyti. Deja, dėl įvairių priežasčių ne visoms pasiseka ir to pasiekti - tokiu atveju už piktybinį vengimą išlaikyti vaikus pareigą pamiršę tėvai yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Neseniai vienoje TV laidoje buvo rodyta, kaip žinomas Lietuvos poetas už tai, jog materialiai neremia savo palikto vaiko, šiuo metu dienas leidžia gyvenvietės tipo pataisos darbų kolonijoje. Tačiau toli gražu ne visiems "alimentininkams" pasiseka taip lengvai išsisukti. Mat jei jau kartą piktybiškai neišlaikantys savo vaikų tėvai ar motinos buvo teisti už šią veiką, kita kartą jie pataisos darbais neatsipirks - už grotų jiems gali tekti praleisti net iki ketverių metų.
Patikrinimo rezultatai
Siekiant išsiaiškinti, ar uostamiesčio komisariatuose tinkamai tiriami pareiškimai dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo už vengimą išlaikyti savo vaikus, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras pavedė miesto prokurorams atlikti patikrinimą ir pranešti, kiek per 2000 ir 2001 metus tokių pareiškimų buvo gauta iš piliečių bei antstolių, kiek pagal tuos pareiškimus iškelta baudžiamųjų bylų bei kiek priimta kitokių procesinių sprendimų.
Atlikus patikrinimą, nustatyta, jog rezultatai mūsų mieste šioje srityje nėra blogi. 2000 metais miesto policijos komisariatuose buvo tiriami 54 pranešimai dėl vengimo išlaikyti savo vaikus. Pagal 36 pranešimus iškeltos baudžiamosios bylos, 9 nutrauktos šalims susitaikius ar pagal kitus baudžiamojo proceso straipsnius, pagal 18 pareiškimų atsisakyta kelti bylas, nes patikrinimo metu nenustatytas piktybiškumas mokėti alimentus vaikų išlaikymui.
2001 metais buvo gauti 55 pranešimai apie vengimą išlaikyti savo vaikus, iškelta 30 baudžiamųjų bylų. Atlikus parengtinį tardymą, 6 bylos nutrauktos, 4 sustabdytos, o dėl 25 pranešimų atsisakyta kelti bylas.
Beje, keli nutarimai atsisakyti iškelti baudžiamąsias bylas panaikinti ir paskirti papildomi tyrimai, taip pat panaikinti du nutarimai atsisakyti kelti bylas ir jos iškeltos.
Rūpinsis religinė bendruomenė
Tačiau dėl nesirūpinimo vaikais ne visada būna kalti tik vyrai. Visiškai kitaip atsitiko Varenikų šeimoje - čia keturiais vaikais po skyrybų ėmė rūpintis tėvas, nes motina išėjo iš namų ir netrukus jau nuo kito vyro pagimdė dar dvi dukras. Vyriškiui, gaunančiam tik 800 litų, yra gana sunku išlaikyti gausią šeimą, todėl jis ir jo motina, besirūpinanti vienu iš vaikų, kreipėsi į Klaipėdos Vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydami padėti surasti motiną ir apriboti jos teises paliktų vaikų atžvilgiu.
Vaikų teisių tarnybai nepavyko rasti motinos. Ją, prisiglaudusią vienos religinės bendruomenės išnuomotame bute, surado Klaipėdos apygardos prokurorė Aldona Vaišnorienė, atsakinga už darbą su nepilnamečiais. Ji buvo išsikvietusi į prokuratūrą tos bendruomenės vadovą, kuris papasakojo, kad Valentinai tapus jų bendruomenės nare, jie pradėjo ja ir jos dukromis rūpintis ir net raštu prokurorei pasižadėjo toliau tai daryti iki tol, kol jos dukros sulauks pilnametystės.
Prokurorės nuomone, tai geresnė išeitis, nei atimti mergaites nuo motinos, kuri, regis, myli savo dukras, tik dėl itin silpnos sveikatos nepajėgia jomis materialiai pasirūpinti.
Prokurorai gina nepilnamečių interesus
Deja, bet ne visada pasiseka rasti tėvų apleistiems vaikams globėjus, kaip aprašytuoju atveju, arba dar blogiau - paaiškėja, jog paskirtieji globėjai netinkamai atlieka savo pareigas. Tokiais ir panašiais atvejais prokurorai, civilinės teisės specialistai, pasak Prokurorinės veiklos kontrolės skyriaus vyriausiosios prokurorės pavaduotojos E. Kazlauskienės, remdamiesi naujuoju Civiliniu kodeksu, gali kreiptis (ir kreipiasi) į teismą dėl globos ar rūpybos panaikinimo, globėjo ar rūpintojo nušalinimo, dėl vaikų atskyrimo nuo tėvų ar dėl šio atskyrimo panaikinimo, gali prašyti teismo nušalinti tėvus nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo, prašyti sumažinti arba padidinti vaikams išlaikyti priteistas sumas ir pan.
Štai Klaipėdos apylinkės teismas šių metų balandžio 2 d. sprendimu patenkino Apygardos prokuratūros ieškinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir laikino - vienerių metų - motinos valdžios apribojimo dvylikametės dukros Brigitos atžvilgiu. Teismas priteisė iš Brigitos tėvo bei jos motinos po vieną MGL kas mėnesį mergaitės išlaikymui iki jos pilnametystės bei paliko galioti ankstesnį sprendimą, kuriuo laikinuoju mergaitės globėju paskirtas jos senelis, motinos tėvas.
Primename, jog klaipėdiečiai visais su nepilnamečiais susijusiais klausimais gali pasikonsultuoti Apygardos ar miesto prokuratūrose tel. 46 60 27 arba 31 07 83 arba kreiptis pirmadieniais nuo 9 iki 17 val. į apygardos prokurorę A. Vaišnorienę (Vilties 12, kab. Nr.218) bei antradieniais nuo 13 iki 17 val. į miesto prokurorę R. Baranauskienę (kab. Nr. 332).
Rajonuose gyvenantys žmonės gali kreiptis į savo teritorines prokuratūras. Piliečiai, kurie nori išlikti anonimiški, dėl skriaudžiamų vaikų problemų gali skambinti bet kuriuo paros metu prokuratūros pasitikėjimo telefonu 46 60 09.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą