Nusismaukęs kelnes parduotuvėje parodė lytinį organą

Prezidentui pasirašius Švietimo įstatymo pataisas, nuo 2023 m. Lietuvoje bus sudarytos galimybės labiau individualizuotam ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui, pagerės sąlygos šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus. Kas ir kaip keisis, ką pravartu žinoti vaikų tėvams?

„Į priešmokyklinio ugdymo grupę bus galima eiti arba nuo penkerių, arba nuo šešerių, priklausomai nuo vaiko raidos, galimybių, pasirengimo mokytis. Savivaldybės privalės užtikrinti ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams“, – pažymi laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas einantis Algirdas Monkevičius.

Priešmokyklinis ugdymas galės būti pradedamas anksčiau, nuo 5 metų, ir trukti dvejus metus. Tėvai, pasitarę su ugdymo įstaiga, pasirinks, ar leisti vaiką nuo penkerių metų ir priešmokyklinio ugdymo programą baigti per dvejus metus, ar leisti vaiką nuo šešerių ir privalomą priešmokyklinę programą baigti per metus. Į priešmokyklinio ugdymo grupę galės ateiti vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos sueitų 5 metai. Arba, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinio ugdymo programa gali būti pradedama teikti, kai jam tais kalendoriniais metais 5 metai sueina iki rugsėjo 1 dienos. 

Švietimo įstatymo pataisos parengtos dėl to, kad vaiko pasirengimas mokyklai būtų labiau individualizuotas. Į priešmokyklines grupes galės  ateiti ir 5 m., ir  6 m. vaikai, ugdytis ir vienerius, ir dvejus metus – atsižvelgiant į tai, kokie vaiko poreikiai.

Į pirmą klasę visi vaikai privalėtų ateitų nuo septynerių, kaip, kad yra dabar.  

Galimybė dvejus metus ugdytis pagal atnaujintą priešmokyklinio ugdymo programą atsiras nuo 2023 metų rugsėjo 1 dienos. Kadangi į priešmokyklinio ugdymo grupes ateis daugiau jaunesnio amžiaus vaikų nei dabar,  iki to laiko programa bus atnaujinta, labiau pritaikyta jaunesnio amžiaus vaikams. Pedagogams taip pat bus surengti mokymai, kaip dirbti pagal atnaujintą programą.

Ikimokyklinis ugdymas - visuotinis. Tai nėra privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visuotinumas reiškia, kad šeimoms garantuojama galimybė gauti vietą įstaigose, kurios vykdo ikimokyklinio ugdymo programas. Jeigu tėvai norės, kad jų vaikas ugdytųsi tokioje ugdymo įstaigoje, savivaldybė ar kitas įstaigos savininkas privalės rasti jam vietą. Tai aktualu ir didžiuosiuose miestuose, kurių ikimokyklinio ugdymo įstaigose ne visiems užtenka vietų, ir kaimuose, kuriuose galbūt net nėra darželio. Atsiradus norinčių leisti vaikus grupė galėtų būti įsteigta, pvz., universaliame daugiafunkciame centre, bendrojo ugdymo mokykloje ar kitur.

Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas leis sudaryti geresnes galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. Po motinystės ar tėvystės atostogų nereikės kelerius metus laukti eilėje, kol atsiras vieta ugdymo įstaigoje, o tokia galimybė būtų tada, kai to pageidaujama.

Ikimokyklinio ugdymo visuotinumas – tai priemonė, kurios tikslas - užtikrinti šio ugdymo prieinamumą visiems vaikams nuo 2 metų iki tol, kol vaikai ateis į priešmokyklinio ugdymo programą.

Visuotinis ikimokyklinis ugdymas įsigaliotų palaipsniui: nuo 2023 m. – galimybės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą būtų suteiktos visiems 4 metų vaikams, 2024 m. – 3 metų vaikams ir 2025 m. – 2 metų vaikams.

Privalomas ikimokyklinis ugdymas išlieka vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose Kaip ir dabar, socialinę riziką patiriantiems vaikams galės būti skiriamas privalomas dalyvavimas ikimokyklinio ugdymo programoje. Nauja tai, kad, įsiteisėjus šioms Švietimo įstatymo pataisoms nuo 2021 metų rugsėjo, daugiau įsipareigojimų prisiims valstybė. Visiems vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas, o pats ugdymas bus finansuojamas nebe iš savivaldybių biudžetų, o valstybės lėšomis. Tai garantuos, kad vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose, bus užtikrintos sąlygos ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Skaičiuojama, kad kasmet į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ateitų papildomai apie pusantro tūkstančio vaikų.

Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. vaikams, kurie patiria socialinę riziką, ugdyti iš valstybės biudžeto bus skiriama apie 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos ugdymui, maitinimui, pavėžėjimui. 2021 m. ir 2022 m. valstybės biudžete planuojama skirti po 30 mln. eurų, kurie bus panaudoti naujoms ikimokyklinio ugdymo grupėms įsteigti – patalpoms, baldams, įrangai ir mokymo priemonėms įsigyti. Nuo 2023 metų rugsėjo visuotiniam ikimokykliniams ugdymui visos ugdymo reikalingos lėšos bus skiriamos iš valstybės biudžeto.  

Moksliniai tyrimai akivaizdžiai patvirtina, kokia svarbi aplinkos įtaka pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, kai per trumpą laiką ir labai intensyviai formuojasi žmogaus smegenys. Kuo vaikas anksčiau pradedamas kryptingai ugdyti, tuo jo pasiekimai vyresnėse klasėse yra geresni. Kaip pažymėjo prieš keletą metų Lietuvoje lankęsi EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) vadovai, Lietuvos ikimokyklinis ugdymas geros kokybės, rodikliai net lenkia ES vidurkį. Tačiau problema išlieka ikimokyklinio ugdymo prieinamumas ir jo kokybė vaikams, gyvenantiems kaimuose. Ankstyvojo ugdymo prieinamumas, kokybė, vienoda kaime ir mieste, gerokai prisideda ir prie socialinės atskirties mažinimo, sėkmingesnės žmogaus ateities perspektyvų.