Dirbtuves iškeisti į mažesnį butuką įtikino tėvas
Dailininkė Edita Kalninienė "Vakarų ekspresui" pasakoja skolinusi Dmitrijui Žoludevui dėl to, kad per daug pasitikėjusi jo motina Renate Lūšis. Kitu atveju reikalų su neišsilavinusiu Dmitrijum, normaliai nebaigusiu net vidurinės mokyklos, tikrai nebūtų turėjusi.
Visos sumos, kurias skolino dailininkai Kalniniai Dmitrijui, buvo skirtos išpirkti butui, kurį vėliau Žoludevai iškeitė į dirbtuves Daukanto g. 9. Šį sandorį Kalniniams pasiūlęs Dmitrijus Žoludevas, o su juo nesileidžiant į kalbas, pasikliauti sūnum įtikinęs Nikolajus Žoludevas.
"Nikolajus pats kalbėjo su mano vyru, - pasakojo Edita, - ir užtikrino, kad namą išpirkinėja kartu su sūnumi, tik visus popierinius reikalus tvarko sūnus. Galų gale patikėjom, kad neapgaus - jei sutartis bus sudaryta notarinėje kontoroje, ir sutikom."
1995 m. balandžio 25 dieną notarė V. Martinauskienė patvirtino butų keitimo sutartį ir atskira sutartimi Dmitrijus įsipareigojo sumokėti 16 tūkst. litų, kadangi butukas, atitekęs Kalniniams, buvo 20 kv. m mažesnis už turėtas dirbtuves.
"Klaipėdos miesto 2-ajame notaro biure, kur pasirašėm sutartį, dalyvavo ir abu Dmitrijaus tėvai. Tik notarė pati siūlė: įžymūs žmonės, nereikia jokio užstato. Patikėjom, sutartį pasirašėm be jokio užstato," - prisimena E. Kalninienė.
Pinigų Žoludevai, pasakojo "Vakarų ekspresui" Edita Kalninienė, sutartu laiku negrąžino. Po pusmečio su draugu pas ją atvažiavęs Dmitrijus Žoludevas vos ne ant kelių klaupęsis: "tik neduokit į teismą, viską grąžinsim". Ir jo mama su ašarom akyse vis žadėjusi, kad skola bus atiduota.
Pasak Editos Kalninienės, Nikolajus Žoludevas taip pat prašė palaukti - kol parduos išpirktą namą. Galų gale namas kažkam buvęs užstatytas, antstolių kontora, pardavusi jį, Editai Kalninienei grąžino tik 2 665 litus. Nedidelę dalį skolos padengė Renatė Lūšis.
Kai namas buvo užstatytas, pasakoja Edita, Dmitrijaus vyrukai pradėjo grasinti - jai ir jos 15-metei dukteriai. Skambindavo iš taksofonų, gąsdino išvešią, išprievartausią. Grasinimai baigėsi po to, kai E. Kalninienė kreipėsi į Dmitrijaus Žoludevo motiną, prašydama nuraminti sūnelį.
Per didelis apetitas?
Dmitrijus Žoludevas ir Renatė Lūšis skolos dailininkei Editai Kalninienei nenori pripažinti. Nors sutartis patvirtinta notaro, šiandien jie sako, jog 16 tūkst., kurie sutartimi pripažinti kaip skola, nerealiai didelė suma už to "nevertą objektą". E. Kalninienei neva buvę sutarta grąžinti tik tuo atveju, jei pavyks "biznis su Maskva". Jei nepavyksiąs - grąžinsią tik "grynaisias įdėtą sumą". Grąžinti buvusios "ribotos galimybės", o Editos buvęs "per didelis apetitas". Jų paskaičiavimu, visi grynieji investuoti pinigai Editai Kalninienei yra grąžinti.
Anot Renatės Lūšis, Edita, norėdama pasipelnyti, įtikino invalidą sūnų parašyti paskolos raštą, o ji su vyru nieku apie tai nežinojo.
Manė, kad savo vardą brangins
Nikolajus Novičenkinas "Vakarų ekspresui" pasakojo 1996 metais paskolinęs Dmitrijui Žoludevui pinigų, kuriuos gavęs pardavus žmonos kambarėlį. Iš draugų sužinojęs, kad jis turtingas, skolinasi už palūkanas. Skolindamasis Dmitrijus Žoludevas patikinęs, kad jei ne jis, tai tėvas atsiskaitysiąs - jis viską žinąs. "Pagalvojau, tėvai - žinomi žmonės, savo vardą brangins, aferų nedarys." Dmitrijus porą mėnesių mokėjęs palūkanas, o paskui ėmęs vilkinti. Kartą žmona skambinusi Dmitrijaus tėvui, šis paprašęs nesijaudinti, nes skola bus grąžinta.
Sargu prekybos įmonėje dirbęs Jevgenijus Buganovas: "Kai skolinau pinigus, kartu buvo ir tėvas. Ir paskui, kai atėjau į butą prašyti pinigų, tėvas sakė - pakentėkit, parduosim butą, atsiskaitysim. Buvo ir jo mama, ji pasakė: "štai dar vienas". Tada nesupratau, ką ji turėjo omenyje. O kai reikėjo atiduoti pinigus, Dmitrijus ėmė išsigalvoti visokias legendas, kad neėmęs mano pinigų, kad aš, būdamas girtas, įlindau į jo ofisą, pasinaudojau jo dokumentais ir pan."
Renatės ir Dmitrijaus tvirtinimu, J. Buganovas, dirbęs "Komprojekto" sargu, įsibrovė į Hemofilijos klubo prekybos įmonę, popieriuose su šios įmonės antspaudu įrašė tai, ką pats norėjo, o antspaudai buvę pas aferomis pagarsėjusį R. Lobanovą (šioje byloje nukentėjusįjį). "Ir iš kur pas nuskurusį sargą, žiemą vaikščiojusį vasariniais sandalais, galėjo būti tūkstančiai dolerių?" - stebėjosi Dmitrijus Žoludevas. "Parašė tuose lapuose ką pats norėjo - Dima nerašė", - antrino sūnui Renatė Lūšis.
Savavaldžiavimas neįrodytas
D. Žoludevas šioje byloje kaltintas ir savavaldžiavimu - Olegui Jefimovui, 1995 - 1996 metų laikotarpiu dirbusiam jo asmeniniu vairuotoju, grasino fiziniu susidorojimu, jei šis negrąžins tariamos skolos. Bet tai darė viešoje vietoje, kur pavojaus nebuvo, o grasinimai telefonu nebuvo įrodyti - tad dėl šio kaltinimo teismas jį išteisino.
Olegas Jefimovas pasakojo, kad vežiojo Dmitrijų Žoludevą prie jūros, į restoranus - jis per dieną išleisdavo apie 100 dolerių. Norėdamas įsteigti savo verslą, 1994 metų pasiskolino iš D. Žoludevo pinigų - grąžinti turėjo su 20 proc. palūkanų. Sutartis tris kartus buvo pratęsta, nes grąžinti skolos nepajėgė. Taip pamažu jo skola vis didėjo. Paskui jau D. Žoludevas pasiskolino pinigų iš jo motinos, o dar vėliau bendru sutarimu O. Jefimovas daiktais ir pinigais padengė D. Žoludevo skolą kitam jo kreditoriui R. Lobanovui.
Šiandien jie vienas kaltina kitą: Olegas Jefimovas sako, jog D. Žoludevas jam liko skolingas, pastarasis - atvirkščiai.
1999 metų lapkritį susitikęs O. Jefimovą parduotuvėje D. Žoludevas reikalavo, kad jis grąžintų 10 tūkst. dolerių ir grasino: "už tokius pinigus ir užmušama". Porą kartų po to neva skambino į namus ir grasino.
O. Jefimovo tvirtinimu, visus D. Žoludevo sandorius tarsi iš šalies stebėjo ir viską girdėjo Dmitrijaus tėvas.
Renatė Lūšis stebėjosi, jos akimis, tokiu neteisingu teismo nuosprendžiu: "Tai Jefimovas Dimukui skolingas, bet niekas į tai neatsižvelgė".
Nusikaltėliai - nukentėjusieji?
"Kokiu būdu tie, kurie vadina save nukentėjusiaisiais, sugebėjo apsukti galvą 1 grupės invalidui, kad jis rašytų jiems skolos raštus? - retoriškai klausimu atsakė ponia Renatė, pasiteiravus, ar žinojusi, į kokius finansinius sandorius įsivėlęs sūnus. - Jie pasinaudojo ligonio, kuriam priepuolio metu laikinai gali aptemti atmintis, padėtimi. Kaip tokiam sunkiam ligoniui galima ką nors patikėti? Svarbiausia - neatsiklausus tėvų? Tai tie vadinamieji nukentėjusieji yra nusikaltėliai."
Ponia Renatė tvirtina, jog pirmą kartą apie įtartinus sandorius sužinojo tada, kai 1995 metais, nutrūkus ryšiams su Maskva, vieną dieną į jos namus atėjo keturi save nukentėjusiaisiais vadinantys asmenys ir pagrasino, jog išžudys visą šeimą, jei nebus atiduotos skolos. Žudys po vieną iš eilės - kol bus sumokėti pinigai. Ji tada juos pamatė pirmą kartą. Pati niekada nieko iš jų nesiskolino.
"1996 metais, kai buvo paduoti skundai, Dima mėgino su jais taikos sutartį sudaryti, o policija nerado nusikaltimo sudėties. Kodėl šiandien ši prokurorė ir ši teisėja sugebėjo ligonį nuteisti mirties bausme?.."- klausia ji.
Kodėl savo tvirtą nuomonę apie įvykius turinti motina neliudijo teisme, nepalaikė sūnaus? Ponia Renatė sako, jog nelaimės taip palaužusios jos sveikatą, kad ji negalėjusi ten dalyvauti: "esu menininkė su silpna nervų sistema".
Prasidėjus visai painiavai, Renatė Lūšis net išsiskyrusi su savo vyru - bijojusi dėl jo sveikatos. Šiandien buvęs vyras jau gyvenąs su kita moterimi, bet neatsisakąs padėti sūnui, kurio liga reikalaujanti daug išlaidų. Butelį sūnui buvo nupirkę, sutaupę iš savo parduotų meno dirbinių, tėvas taupęs, tikėdamasis atidaryti meno galeriją. "Tai prapuolė, nes mes pirmiausia pardavėm, ką buvom nusipirkę, ir puolėm tiems žmonėms atidavinėti, niekuo būdami dėti."
Tai, kad ji žinojusi, kas vyksta, o aferoms vadovavęs vyras, Renatė vadina melu ir šmeižtu. "Prieš teismą meldžiausi, kad Dievas juos apšviestų ir atvertų jų širdis meilei ir atgailai", - kalba ji.
Ne kupranugariai
Tačiau nukentėjusieji tvirtina, kad pinigai visgi nusėdę pas Dmitrijaus tėvą, iš jų jis pasistatęs namą. Maža to - nukloję sau kelią svetimais pinigais Žoludevai planavę išvykti į Kanadą, tėvai vizas jau turėję. Pasak Boriso Juodzevičiaus, jam kreipusis į Kanados pasiuntinybę, viza Dmitrijui nebebuvo išduota.
Kai kurie jų įsitikinę, kad D. Žoludevas darė aferas, nesitikėdamas, kad sirgdamas hemofilija gaus realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo, pasak jų, naudojęsis ir tėvas.
"Ar mes esame tokie kvaili, kad būtume davę pinigus hemofilija sergančiam žmogui, jei pats tėvas tam nebūtų vadovavęs? Be to, visiems, tuolab tėvui, yra žinoma, kad hemofilikai ilgai negyvena,"- sakė "Vakarų ekspresui" nukentėjusioji Taisija Rudgalvienė, kuriai Žoludevai liko skolingi apie 800 litų. - Nebesinori vaikščioti į teismus, juokinga įrodinėti, kad nesame kupranugariai".
Grasinimai - pačių inspiruoti?
Ne vienas nukentėjusysis "Vakarų ekspresui" patvirtino, jog ėmus reikalauti atiduoti skolą sulaukė grasinimų telefonu. Vienas jų pateikė ir įrodymą - garso įrašą. Žinia, grasintojas neprisistato, tad šie grasinimai ir jų užsakytojas taip pat liks nežinomas - kaipgi įrodysi, jog skambinama skolininko užsakymu?
"Vakarų ekspresas" klausė, ką apie tai žino Dmitrijus. "Apie grasinimus nieko nežinau, gal tai jų pačių inspiruota ar pramanai".
Ar dėl to, kad sūnus grasina, kreipėsi kas nors į Renatę Lūšį? "Man pačiai daug kartų grasino, net medikai. Tad apie ką jūs kalbat? Pirmiausia grasino tie, kurie atėjo į šeimą ir pasakė, kad mus iš eilės nužudys. O kiek naktų tiesiog skambinėta. Net 20 - 40 kartų per naktį. Prisistato - sūnaus klientai, kviečia susitikti. Ir dailininkė skambinėjo, naktimis. Dabar kažkas paskambina ir padeda ragelį. O anksčiau girdėdavau daug žodžių. Aš sakydavau - tegu, vaikeli, saugo tave Dievas, aplanko ramybės angelas. Nė vieno nekaltinu, į teismą nesikreipėm."
Pats Dmitrijus Žoludevas pasakoja, kad jis buvęs su nusikaltėlių iš Rusijos pagalba priverstas parašyti paskolos sutartis didesnėm nei realiai sumom: dar gyvendamas Danės g. 25 name pakviestas į kaimynės E. Stasenko butą neva aptarti finansinių reikalų. Ten, dalyvaujant vienai iš nukentėjusiųjų šioje byloje, liepta rašyti fiktyvią sutartį, pagrasinus, jog bus čia laikomas be vaistų tol, kol numirs.
"Paskolų sutartys parašytos palankiomis kai kuriems investitoriams datomis ir daug didesnėmis sumomis", - sako jis.
Kaltas nesijaučia
"Ar taip visai ir nesijaučiate kaltas?" - klausėme Dmitrijaus Žoludevo. "Kaltas dėl ko? Kokia mano kaltė? Gal mano nepatyrimas, pasitikėjimas buvusiu partneriu. Deja, neturėjau verslo patirties ir galų gale buvau tik jaunas, nepatyręs ligotas žmogus. O kur kiti žmonės žiūrėjo, tokiais sumas investuodami? Niekas neturėjom jokio supratimo, kas yra verslas, Lietuvoje buvo jo pradžia.
Šis nuosprendis - tai baisus ir neteisingas dalykas" - kalba Dmitrijus Žoludevas. Jo sveikata pastaruoju metu visai sušlubavusi, padažnėję kraujo išsiliejimai į sąnarius. Tik va - nukentėjusieji tvirtina nesyk - ir teismo proceso metu, ir dabar - matę Dmitrijų Žoludevą sveikutėlį vaikštantį po miestą, nors jam skirtas namų areštas.
Dažnai rašyta dienraščiuose
Dmitrijaus Žoludevo pavardė pastaruosius keletą metų nesyk mirgėjo laikraščių puslapiuose, dažnai šalia asmenų, už įvairią nusikalstamą veiką gerai pažįstamų teisėtvarkininkams.
1998 metais Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant "žardinių" gaujos narių bylą buvo apklaustas ir D. Žoludevas. Jis pripažino, kad kai kurie šios gaujos nariai padėdavo miesto hemofilikams.
Rašyta, jog Dmitrijus Žoludevas kartu su hemofilija sirgusiu Linu Naviku (gim. 1974 m.), kuriam už sukčiavimą stambiu mastu 1999 metų pabaigoje taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla ir kuris, 2000-ųjų metų sausio 14 d. trijų vyriškių prie Šilutės pl. 44 namo laiptinės sumuštas, mirė, turėjo neoficialią nekilnojamojo turto agentūrą, taip pat vertėsi tarpininkavimu skolinant pinigus. Paskui Linas Navikas įkūrė savo agentūrą, veikusią "Signalo" patalpose.
1998 metais lapkričio 6 dieną A. Kasatikovas, kuriam už sukčiavimą taip pat buvo iškelta baudžiamoji byla, pasiskundė, jog jį už skolą šios firmos darbuotojai laiko įkaitu. Tarp apklaustųjų buvo ir Dmitrijus Žoludevas.
1999 metais Mokyklos gatvėje gyvenantis Piotras S. policijai pasiskundė, jog Dmitrijui Žoludevui už 800 litų metams užstatė savo butą, o šis, suklastojęs dokumentus, nepasibaigus sutarties laikui nori jį parduoti. Neoficialūs šaltiniai "Vakarų ekspresui" pranešė, jog butas buvo parduotas, o žmogus, išvytas į gatvę, gyvenimą baigė savižudybe.
Kurį laiką Dima dirbęs prisidengdamas vieno iš nukentėjusiųjų - Boriso Juodzevičiaus firmos "Komplekt Servis" vardu. Tai išaiškėję, kai firmos savininkui ėmę skambinti nepatenkinti klientai.
Nešvarūs nukentėjusiųjų sandoriai
Jo tariamą ryšį su "žardiniais" Dmitrijus įvardino kaip žiniasklaidos išpūstą burbulą, "kuris gavosi iš nesugebėjimo ištirti ar fantazijų". Daugelio jų nelaimių priežastis - nešvariais sandėriais pagarsėjęs vienas iš nukentėjusiųjų - R. Lobanovas, kuriam civiline tvarka buvo priteista 80 tūkst. litų (dalis išskaičiuota iš D. Žoludevo invalidumo pensijos). "Iš kur pas Lobanovą tokie pinigai, jie nedeklaruoti, o pradėjo jis nuo striukių siuvimo", - kalba Dmitrijus Žoludevas ir jo mama, stebėdamiesi, kad šis žmogus pakliuvo taip pat tarp nukentėjusiųjų.
"Nukentėjusysis" R. Lobanovas, kurio pavardė spaudoje buvo minima greta aferų su nekilnojamuoju turtu, susijusių su senų žmonių žudymu, 1999 metais iškelia man ultimatumą, kad byloje dėl aplaidaus klubo "Hemofilija" dokumentacijos vedimo, kurioje R. Lobanovas figūravo kaip įtariamasis, duočiau parodymus, neva R. Lobanovas nebuvęs klubo prekybos įmonės komercijos direktorius. Priešingu atveju jis per gimines Seime atnaujins dulkančią lentynose bylą. Man atsisakius byla netrukus buvo atnaujinta..."- rašo Dmitrijus Žoluevas laiške "Vakarų ekspresui".
Valstybė skatina sukčiauti
Išsikovoję bent tai, kad Dmitrijus Žoludevas nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nukentėjusieji netiki, kad savo įdėtus pinigus atgaus - Dmitrijaus vardu nėra jokio turto nei sąskaitos banke, o tėvai už vaikų nuodėmes pagal įstatymą neatsako. Šiandien jie nebetiki net tuo, kad Dmitrijus Žoludevas, nors ir nuteistas, sės į kalėjimą. "Įdomu, kur jis atliks bausmę - kolonijoje ar ant savo sofos?" - sarkastiškai klausia jie.
Borisas Juodzevičius "Vakarų ekspresui" pasakojo, jog Dmitrijus Žoludevas buvo skolingas dar apie 15 žmonių, kurie byloje nefigūravo kaip nukentėjusieji. Šie žmonės, sakė jis, pasinaudojo kriminalinių struktūrų paslaugomis, todėl su jais skolininkas buvo priverstas atsiskaityti. O kai kurie tiesiog per daug apie Žoludevų reikalus žinoję - tad buvę naudinga juos pritildyti, atiduodant pinigus.
"Galėjau ir aš pasielgti kitaip, nesikreipti į teismą. Mano pažįstamas Viktoras Beriozkinas (1998 metais išėjęs iš namų ir dingęs be žinios. - Aut. past.), Sigito Gaidjurgio dešinioji ranka, siūlė savo paslaugas ir man - už pusę išreikalautos sumos. Kai kuriems Dmitrijaus kreditoriams jis buvo padėjęs. Aš atsisakiau."
Valstybei, kurios funkcija - rūpintis piliečių saugumu, negarantuojant žalos atlyginimo nuo sukčių nukentėjusiems žmonėms dažnai lieka tikrai vienas kelias - ieškoti tokių beriozkinų ir susigrąžinti bent pusę prarastų pinigų. O sėkmingi sukčiavimo atvejai, pasinaudojus netobulais Lietuvos įstatymais, tik skatina piliečius sukčiauti.
Jei vagis ar sukčius paslėpė sukauptą turtą, užrašydamas jį sugyventiniui ar kitam artimam žmogui, priteisti civiliniai ieškiniai liks tik teisingumo iliuzija. O kad antstoliai bent jau pabandytų priteistą sumą išieškoti, nukentėjusysis privalo už tai net sumokėti. Sumokėtos už išieškojimo vykdymą sumos jis taip pat gali neatgauti.
"Įstatymai mūsų nesaugo iki šiol. Anglijoje, mano žiniomis, egzistuoja įstatymas, pagal kurį sukčius sėdės kalėjime tol, kol neatsiskaitys su kreditoriais," - kalba nukentėjusysis Borisas Juodzevičius.
Valstybė nekompensuos nukentėjėliui nė iš fondo, patenkančio į valstybės biudžetą iš konfiskuoto turto ir baudų. Priėmus įstatymą atlyginti iš šio fondo - nukentėjusieji bent dalį prarastų lėšų atgautų iškart.
..."Ačiū tiems jauniems žmonėms, tiems nuostabiems verslininkams, kurie išmokė mane daugiau mylėti žmones, jiems atleisti, gyventi daugiau nei kukliai, sugebėti dar ir sūnų iki šiol išlaikyti, nors įvedus kvotas gal nebebus įmanoma..." - braukdama ašaras, kalbėjo nuteistojo Dmitrijaus Žoludevo mama Renatė Lūšis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą